Belaukiant sprendimų dėl lengvatų – metas sėsti prie derybų dėl sutarčių

Apie teisinius iššūkius verslui ir organizacijų pasimetimą tiesioginėje vaizdo konferencijoje kalbėjo VšĮ „Versli Lietuva“ sukviesti ekspertai. Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė nurodo, kad karantino paskelbimas neatleidžia verslo nuo atsakomybės ir sutarčių vykdymo, tačiau verslas nežino, kaip jas įgyvendinti, jeigu veikla arba visai sustabdyta, arba apribota.

„Klientai kasdien klausia, kokios bus taikomos lengvatos, ar tikrai privaloma laikytis sutartyse numatytų sąlygų, kokia valstybės parama galima pasinaudoti. Visi stengiasi minimizuoti savo nuostolius ir nepadaryti esminių klaidų versle“, – pranešime spaudai cituojama D. Kleponė.

VŽ šiandien konsultuoja apie prastovos skelbimo procedūrą. Mokesčių administratotrius paskelbė

Prašymų paaiškinti sulaukia ir ministerija. Marius Skuodis, Ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad per pastarąją savaitę sulaukė 50 bendrovių ir asocijuotų verslo struktūrų raštų su probleminiais klausimais bei pasiūlymais.

„Pirmas dalykas, ką padarėme paskelbus karantiną – suteikėme galimybę verslams kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir atidėti visus mokesčius. Antras svarbus aspektas – Vyriausybė nutarė, kad dėl karantino kenčiančiam verslui bus kompensuotos darbuotojams skiriamos prastovos. Trečias itin aktualus klausimas, kuris turi būti išspręstas taip pat šią savaitę – priemonės įmonių likvidumui užtikrinti. Paramos verslui paketai bus skirstomi pagal tai, kokioje stadijoje verslas atsidūrė dėl susidariusios situacijos“, – valstybės pagalbos priemones verslui pristato M. Skuodis.

Derėtis dėl sutarčių sąlygų

Pranešime spaudai pažymima, kad beveik visose sutartyse yra numatyta force major (nenugalimos jėgos) aplinkybė. Verslas viliasi, kad būtent ji bent šiek tiek padės įveikti krizę.

„Karantino paskelbimas, tam tikri valstybės ribojimai ar uždraudimai savaime nereiškia nenugalimos jėgos aplinkybės. Tai – tikrai išimtinis dalykas, kuriam keliami labai aukšti įrodinėjimo standartai, atsižvelgiama į labai daug aplinkybių. Visų pirma, reikia atidžiai peržiūrėti, kas buvo pasirašyta sutartyje, kokius sprendimus priėmė valstybė, kokius apribojimus nustatė, kokių priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti riziką, kokie yra įmonės piniginiai srautai ir t.t. Force major gali būti taikoma tik individualiai išnagrinėjus kiekvieną verslo situaciją“, – nurodo Indrė Barauskienė, sutartinės teisės ekspertė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė.

I. Barauskienė pataria, kad susiklosčius neeilinei situacijai, pirmiausia abiem sutarties šalims reikėtų sėstis prie derybų stalo ir aptarti visas įmanomas prievolių vykdymo alternatyvas. Tačiau, anot jos, iki šiol teismuose nagrinėjant nenugalimos jėgos aplinkybės klausimą buvo taikoma praktika, kad piniginius įsipareigojimus įmonės ar organizacijos turi įvykdyti.

„Net mūsų Civilinis kodeksas numato pareigą šalims bendradarbiauti. Paskelbus karantiną daug įmonių tiesiog negali įvykdyti įsipareigojimų arba juos įvykdžius gali tekti skelbti bankrotą. Svarbu greitai pradėti komunikuoti su kita sutarties šalimi. Visuomet galima rasti tinkamą spendimą – gal pratęsti apmokėjimo terminą, gal jį išskaidyti dalimis ar pan. Jei klausimų nepavyksta išspręsti derybomis, tada teks rinktis – ar laukti ir viltis, kad tuoj viskas bus gerai, ar imtis iniciatyvos ir rinktis teisminį kelią, nes to „tuoj viskas bus gerai“ galima ir nesulaukti“, – pataria I. Barauskienė.

Atvira komunikacija

Dabar apie 80.000 darbuotojų Lietuvoje yra neapmokamose atostogose. Ekonomistai prognozuoja, kad iki vasaros darbo neteks dar 25.000 gyventojų.

Dr. Tomas Bagdanskis, darbo teisės ekspertas, „iLAW“ vadovaujantysis partneris, sako, kad priemonės verslui išvengti atleidimų ar sumažinti nuostolius yra individualios, tačiau verta apie galimybes atvirai kalbėti su darbuotojais.

„Gali atrodyti neetiška tartis su darbuotoju dėl algos ar darbo laiko sumažinimo, tačiau atvirai pristačius įmonės finansinę padėtį, įmanoma rasti kompromisą. Parodžius, kokie yra įsipareigojimai tiekėjams ar partneriams, kokios šiuo metu yra piniginės įplaukos, kokios bendros išlaidos darbuotojų atlyginimams, jie bus labiau linkę derėtis ir sutikti su laikinai mažesne alga. Kai darbo krūvis sumažėja, verslas svarsto, ar, pavyzdžiui, atleisti pusę darbuotojų, o pusei palikti pilną krūvį, ar geriau kiekvienam sumažinti darbo valandas, tačiau išlaikyti visus darbuotojus ir pasibaigus krizei grįžti į įprastą darbo ritmą“, – sako darbo teisės ekspertas.

Valentas Neviera, „Ignitis grupės“ Darnaus vystymosi komunikacijos vadovas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) valdybos narys, patvirtina, kad atvira komunikacija su darbuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, ypač kriziniu laikotarpiu, yra itin svarbi.

„Atvira komunikacija ir sąžiningas požiūris gali padėti suvaldyti darbuotojų ir partnerių nerimą, tuomet pokyčiai įgyvendinami greičiau, galima tikėtis kokybiškesnio rezultato. Pasitikėjimas ir vieningumas – labai svarbūs siekiant suvaldyti krizę ir minimizuoti jos padarinius. Reikia nepamiršti žmogiškumo. Jei turime keisti darbuotojų darbo sąlygas, reikia apie tai kalbėtis, atsakyti į klausimus, užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis“, – kalba V. Neviera.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Rašyti komentarą 0