Belaukiant sprendimų dėl lengvatų – metas sėsti prie derybų dėl sutarčių

Publikuota: 2020-03-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Bendrovės turi sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl abiem pusėms palankiausių sutarčių vykdymo sąlygų, o tiek darbuotojų, tiek partnerių nerimą gali sumažinti atvira komunikacija.

Apie teisinius iššūkius verslui ir organizacijų pasimetimą tiesioginėje vaizdo konferencijoje kalbėjo VšĮ „Versli Lietuva“ sukviesti ekspertai. Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė nurodo, kad karantino paskelbimas neatleidžia verslo nuo atsakomybės ir sutarčių vykdymo, tačiau verslas nežino, kaip jas įgyvendinti, jeigu veikla arba visai sustabdyta, arba apribota.

„Klientai kasdien klausia, kokios bus taikomos lengvatos, ar tikrai privaloma laikytis sutartyse numatytų sąlygų, kokia valstybės parama galima pasinaudoti. Visi stengiasi minimizuoti savo nuostolius ir nepadaryti esminių klaidų versle“, – pranešime spaudai cituojama D. Kleponė.

VŽ šiandien konsultuoja apie prastovos skelbimo procedūrą. Mokesčių administratotrius paskelbė

Prašymų paaiškinti sulaukia ir ministerija. Marius Skuodis, Ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad per pastarąją savaitę sulaukė 50 bendrovių ir asocijuotų verslo struktūrų raštų su probleminiais klausimais bei pasiūlymais.

„Pirmas dalykas, ką padarėme paskelbus karantiną – suteikėme galimybę verslams kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir atidėti visus mokesčius. Antras svarbus aspektas – Vyriausybė nutarė, kad dėl karantino kenčiančiam verslui bus kompensuotos darbuotojams skiriamos prastovos. Trečias itin aktualus klausimas, kuris turi būti išspręstas taip pat šią savaitę – priemonės įmonių likvidumui užtikrinti. Paramos verslui paketai bus skirstomi pagal tai, kokioje stadijoje verslas atsidūrė dėl susidariusios situacijos“, – valstybės pagalbos priemones verslui pristato M. Skuodis.

Derėtis dėl sutarčių sąlygų

Pranešime spaudai pažymima, kad beveik visose sutartyse yra numatyta force major (nenugalimos jėgos) aplinkybė. Verslas viliasi, kad būtent ji bent šiek tiek padės įveikti krizę.

„Karantino paskelbimas, tam tikri valstybės ribojimai ar uždraudimai savaime nereiškia nenugalimos jėgos aplinkybės. Tai – tikrai išimtinis dalykas, kuriam keliami labai aukšti įrodinėjimo standartai, atsižvelgiama į labai daug aplinkybių. Visų pirma, reikia atidžiai peržiūrėti, kas buvo pasirašyta sutartyje, kokius sprendimus priėmė valstybė, kokius apribojimus nustatė, kokių priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti riziką, kokie yra įmonės piniginiai srautai ir t.t. Force major gali būti taikoma tik individualiai išnagrinėjus kiekvieną verslo situaciją“, – nurodo Indrė Barauskienė, sutartinės teisės ekspertė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė.

I. Barauskienė pataria, kad susiklosčius neeilinei situacijai, pirmiausia abiem sutarties šalims reikėtų sėstis prie derybų stalo ir aptarti visas įmanomas prievolių vykdymo alternatyvas. Tačiau, anot jos, iki šiol teismuose nagrinėjant nenugalimos jėgos aplinkybės klausimą buvo taikoma praktika, kad piniginius įsipareigojimus įmonės ar organizacijos turi įvykdyti.

„Net mūsų Civilinis kodeksas numato pareigą šalims bendradarbiauti. Paskelbus karantiną daug įmonių tiesiog negali įvykdyti įsipareigojimų arba juos įvykdžius gali tekti skelbti bankrotą. Svarbu greitai pradėti komunikuoti su kita sutarties šalimi. Visuomet galima rasti tinkamą spendimą – gal pratęsti apmokėjimo terminą, gal jį išskaidyti dalimis ar pan. Jei klausimų nepavyksta išspręsti derybomis, tada teks rinktis – ar laukti ir viltis, kad tuoj viskas bus gerai, ar imtis iniciatyvos ir rinktis teisminį kelią, nes to „tuoj viskas bus gerai“ galima ir nesulaukti“, – pataria I. Barauskienė.

Atvira komunikacija

Dabar apie 80.000 darbuotojų Lietuvoje yra neapmokamose atostogose. Ekonomistai prognozuoja, kad iki vasaros darbo neteks dar 25.000 gyventojų.

Dr. Tomas Bagdanskis, darbo teisės ekspertas, „iLAW“ vadovaujantysis partneris, sako, kad priemonės verslui išvengti atleidimų ar sumažinti nuostolius yra individualios, tačiau verta apie galimybes atvirai kalbėti su darbuotojais.

„Gali atrodyti neetiška tartis su darbuotoju dėl algos ar darbo laiko sumažinimo, tačiau atvirai pristačius įmonės finansinę padėtį, įmanoma rasti kompromisą. Parodžius, kokie yra įsipareigojimai tiekėjams ar partneriams, kokios šiuo metu yra piniginės įplaukos, kokios bendros išlaidos darbuotojų atlyginimams, jie bus labiau linkę derėtis ir sutikti su laikinai mažesne alga. Kai darbo krūvis sumažėja, verslas svarsto, ar, pavyzdžiui, atleisti pusę darbuotojų, o pusei palikti pilną krūvį, ar geriau kiekvienam sumažinti darbo valandas, tačiau išlaikyti visus darbuotojus ir pasibaigus krizei grįžti į įprastą darbo ritmą“, – sako darbo teisės ekspertas.

Valentas Neviera, „Ignitis grupės“ Darnaus vystymosi komunikacijos vadovas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) valdybos narys, patvirtina, kad atvira komunikacija su darbuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, ypač kriziniu laikotarpiu, yra itin svarbi.

„Atvira komunikacija ir sąžiningas požiūris gali padėti suvaldyti darbuotojų ir partnerių nerimą, tuomet pokyčiai įgyvendinami greičiau, galima tikėtis kokybiškesnio rezultato. Pasitikėjimas ir vieningumas – labai svarbūs siekiant suvaldyti krizę ir minimizuoti jos padarinius. Reikia nepamiršti žmogiškumo. Jei turime keisti darbuotojų darbo sąlygas, reikia apie tai kalbėtis, atsakyti į klausimus, užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis“, – kalba V. Neviera.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Per „Avietę“ įmonės skolinasi vidutiniškai po 15.000 Eur

Prieš kelis mėnesius pradėjus veikti atnaujintoms sutelktinio finansavimo priemonės „Avietė“ sąlygoms,...

Gazelė
11:50
Šparagus augina jau ne tik ūkininkai – verslas pelningas Premium

Šparagai užima vis didesnius plotus – jais ūkininkai apsodina hektarus, o mėgėjai šparagų lauką įsiveisia...

Gazelė
05:45
Verslą pradėjo iš 257 Eur nedarbo subsidijos – ją užsidirbo jau pirmąją savaitę Premium 3

Verslo idėją gali pametėti papildomų pajamų siekis, o gali būti, kad nuosava veikla pradedama ar prekės...

Gazelė
2020.06.03
VMI verslo liudijimus ragina įsigyti iki savaitgalio – vyks sistemų atnaujinimas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja apie sistemų atnaujinimo darbus, dėl kurių kelias dienas...

2020.06.03
Išdalintos paskolos labiausiai nukentėjusiems nuo COVID-19 – skiria papildomą finansavimą

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui suteikta 47 mln. Eur paskolų iš 50 mln. Eur tam skirtų lėšų.

Gazelė
2020.06.02
Vis daugiau smulkiųjų imasi gaminti maistą namie, nes dabar lengviau  

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos...

Gazelė
2020.06.02
„Dizainas LT“ finansavimas: kurs ir dirbtiniais neuronų tinklais grįstą kelionių vadovą

Per antrąjį priemonės „Dizainas LT“ kvietimą teigiamai įvertintos 154 įmonių paraiškos, jų prašoma...

Gazelė
2020.06.02
Sumažintus atlyginimus įmonės jau pradeda atstatyti Premium 5

Daugelis vadovų, priėmusių sprendimą mažinti atlyginimus, sau juos nurėžė kur kas daugiau negu darbuotojams.

Gazelė
2020.06.02
Vadybos teorijų praktika per karantiną: 3.000 skambučių klientams per 3 dienas Premium 2

Skambučiai 3.000 klientų per 3 dienas, po 3 susirinkimus per dieną – greiti sprendimai ir jų patikrinimas per...

Gazelė
2020.06.01
Kada verslą reikia kelti į internetą ir kokių klaidų nedaryti

Karatinui švelnėjant, verslas gali apsvarstyti į virtualią erdvę iškelti dalį verslo, o kada laikas...

Gazelė
2020.05.31
Verslo idėją iš prisiminimų pradėjo įgyvendinti nuo ekologiškų pakuočių

Verslo idėjos, kurias diktuoja poreikiai ir galimybės, gali kilti ir iš prisiminimų – to, kas prieš kelerius...

Gazelė
2020.05.30
Vėl į susirinkimą? Kodėl turėtume Premium 1

Karantinas daugelį darbuotojų buvo įkalinęs namuose, tad teko pakeisti įprastą darbo tvarką ir išmokti...

Gazelė
2020.05.30
„mano.bank“ sulaukė 100 norinčiųjų skolintis su „Invegos“ garantija

„mano.bank“, – vienas iš „Invegos“ finansinių partnerių, skirstančių lengvatines paskolas pagal priemonę...

Gazelė
2020.05.29
Kur norėtų organizuoti muges, jau dūzgia kiti, kur galėtų – nebūtų pirkėjų Premium

Atšaukus pavasarines muges, amatininkai ieško galimybių organizuoti bent nedideles prekyvietes Vilniuje,...

Gazelė
2020.05.29
Be mugių likę amatininkai šaukiasi pagalbos: o turgūs – ne renginiai? Premium

Mugių prekybininkai trečiąjį karantino mėnesį ieško būdų realizuoti savo gaminius ir laukia sprendimų dėl...

Gazelė
2020.05.29
Per karantiną planavo pradėti nuo 10 užsakymų, gavo po 100 kasdien ir „užlūžusią“ e. parduotuvę Premium 6

Pradedantieji e. prekybos verslą sustyguoja pagrindinius procesus: kaip reklamuos e. parduotuvę, kaip prekes...

Gazelė
2020.05.28
Nuomos subsidija: sudėvėti geležines klumpes parodijų parke Premium 9

Nuo galimybės teikti paraišką gauti nuomos subsidiją praėjo daugiau nei 3 savaitės, tačiau karantino...

Statyba ir NT
2020.05.27
Apyvartą per karantiną išaugino 5 kartus: žinojo, ką daryti kitaip nei kiti Premium 1

Daugelis įmonių dėl COVID-19 krito į finansinę smegduobę, tačiau kai kurioms tai – netikėta galimybė...

Gazelė
2020.05.27
„Invega“ paaiškina, kaip gauti patalpų nuomos mokesčio kompensaciją

Verslininkai, pildantys paraiškas gauti patalpų nuomos mokesčio kompensaciją susiduria su techninėmis...

Gazelė
2020.05.26
Naujų įmonių jau įkuriama tiek pat, kiek ir prieš karantiną  1

Praėjusią savaitę Lietuvoje įkurtos 246 įmonės – jau pasiektas iki karantino buvęs naujų verslų kūrimo tempas.

Gazelė
2020.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus