Belaukiant sprendimų dėl lengvatų – metas sėsti prie derybų dėl sutarčių

Publikuota: 2020-03-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Bendrovės turi sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl abiem pusėms palankiausių sutarčių vykdymo sąlygų, o tiek darbuotojų, tiek partnerių nerimą gali sumažinti atvira komunikacija.

Apie teisinius iššūkius verslui ir organizacijų pasimetimą tiesioginėje vaizdo konferencijoje kalbėjo VšĮ „Versli Lietuva“ sukviesti ekspertai. Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė nurodo, kad karantino paskelbimas neatleidžia verslo nuo atsakomybės ir sutarčių vykdymo, tačiau verslas nežino, kaip jas įgyvendinti, jeigu veikla arba visai sustabdyta, arba apribota.

„Klientai kasdien klausia, kokios bus taikomos lengvatos, ar tikrai privaloma laikytis sutartyse numatytų sąlygų, kokia valstybės parama galima pasinaudoti. Visi stengiasi minimizuoti savo nuostolius ir nepadaryti esminių klaidų versle“, – pranešime spaudai cituojama D. Kleponė.

VŽ šiandien konsultuoja apie prastovos skelbimo procedūrą. Mokesčių administratotrius paskelbė

Prašymų paaiškinti sulaukia ir ministerija. Marius Skuodis, Ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad per pastarąją savaitę sulaukė 50 bendrovių ir asocijuotų verslo struktūrų raštų su probleminiais klausimais bei pasiūlymais.

„Pirmas dalykas, ką padarėme paskelbus karantiną – suteikėme galimybę verslams kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir atidėti visus mokesčius. Antras svarbus aspektas – Vyriausybė nutarė, kad dėl karantino kenčiančiam verslui bus kompensuotos darbuotojams skiriamos prastovos. Trečias itin aktualus klausimas, kuris turi būti išspręstas taip pat šią savaitę – priemonės įmonių likvidumui užtikrinti. Paramos verslui paketai bus skirstomi pagal tai, kokioje stadijoje verslas atsidūrė dėl susidariusios situacijos“, – valstybės pagalbos priemones verslui pristato M. Skuodis.

Derėtis dėl sutarčių sąlygų

Pranešime spaudai pažymima, kad beveik visose sutartyse yra numatyta force major (nenugalimos jėgos) aplinkybė. Verslas viliasi, kad būtent ji bent šiek tiek padės įveikti krizę.

„Karantino paskelbimas, tam tikri valstybės ribojimai ar uždraudimai savaime nereiškia nenugalimos jėgos aplinkybės. Tai – tikrai išimtinis dalykas, kuriam keliami labai aukšti įrodinėjimo standartai, atsižvelgiama į labai daug aplinkybių. Visų pirma, reikia atidžiai peržiūrėti, kas buvo pasirašyta sutartyje, kokius sprendimus priėmė valstybė, kokius apribojimus nustatė, kokių priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti riziką, kokie yra įmonės piniginiai srautai ir t.t. Force major gali būti taikoma tik individualiai išnagrinėjus kiekvieną verslo situaciją“, – nurodo Indrė Barauskienė, sutartinės teisės ekspertė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė.

I. Barauskienė pataria, kad susiklosčius neeilinei situacijai, pirmiausia abiem sutarties šalims reikėtų sėstis prie derybų stalo ir aptarti visas įmanomas prievolių vykdymo alternatyvas. Tačiau, anot jos, iki šiol teismuose nagrinėjant nenugalimos jėgos aplinkybės klausimą buvo taikoma praktika, kad piniginius įsipareigojimus įmonės ar organizacijos turi įvykdyti.

„Net mūsų Civilinis kodeksas numato pareigą šalims bendradarbiauti. Paskelbus karantiną daug įmonių tiesiog negali įvykdyti įsipareigojimų arba juos įvykdžius gali tekti skelbti bankrotą. Svarbu greitai pradėti komunikuoti su kita sutarties šalimi. Visuomet galima rasti tinkamą spendimą – gal pratęsti apmokėjimo terminą, gal jį išskaidyti dalimis ar pan. Jei klausimų nepavyksta išspręsti derybomis, tada teks rinktis – ar laukti ir viltis, kad tuoj viskas bus gerai, ar imtis iniciatyvos ir rinktis teisminį kelią, nes to „tuoj viskas bus gerai“ galima ir nesulaukti“, – pataria I. Barauskienė.

Atvira komunikacija

Dabar apie 80.000 darbuotojų Lietuvoje yra neapmokamose atostogose. Ekonomistai prognozuoja, kad iki vasaros darbo neteks dar 25.000 gyventojų.

Dr. Tomas Bagdanskis, darbo teisės ekspertas, „iLAW“ vadovaujantysis partneris, sako, kad priemonės verslui išvengti atleidimų ar sumažinti nuostolius yra individualios, tačiau verta apie galimybes atvirai kalbėti su darbuotojais.

„Gali atrodyti neetiška tartis su darbuotoju dėl algos ar darbo laiko sumažinimo, tačiau atvirai pristačius įmonės finansinę padėtį, įmanoma rasti kompromisą. Parodžius, kokie yra įsipareigojimai tiekėjams ar partneriams, kokios šiuo metu yra piniginės įplaukos, kokios bendros išlaidos darbuotojų atlyginimams, jie bus labiau linkę derėtis ir sutikti su laikinai mažesne alga. Kai darbo krūvis sumažėja, verslas svarsto, ar, pavyzdžiui, atleisti pusę darbuotojų, o pusei palikti pilną krūvį, ar geriau kiekvienam sumažinti darbo valandas, tačiau išlaikyti visus darbuotojus ir pasibaigus krizei grįžti į įprastą darbo ritmą“, – sako darbo teisės ekspertas.

Valentas Neviera, „Ignitis grupės“ Darnaus vystymosi komunikacijos vadovas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) valdybos narys, patvirtina, kad atvira komunikacija su darbuotojais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, ypač kriziniu laikotarpiu, yra itin svarbi.

„Atvira komunikacija ir sąžiningas požiūris gali padėti suvaldyti darbuotojų ir partnerių nerimą, tuomet pokyčiai įgyvendinami greičiau, galima tikėtis kokybiškesnio rezultato. Pasitikėjimas ir vieningumas – labai svarbūs siekiant suvaldyti krizę ir minimizuoti jos padarinius. Reikia nepamiršti žmogiškumo. Jei turime keisti darbuotojų darbo sąlygas, reikia apie tai kalbėtis, atsakyti į klausimus, užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis“, – kalba V. Neviera.

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Eksporto specialistai padėjo iš 1 investuoto euro gauti 15 Eur grąžos

Dvejus metus trukusi eksporto lyderių programa „Sparnai“ baigėsi birželį. Per šį laikotarpį  Lietuvos...

Gazelė
2020.07.07
Statybininkai ir automobilių servisų vadovai: pagaliau mūsų svajonė pildosi Premium 4

Nuo liepos pradžios kai kurioms veikloms panaikinus verslo liudijimus, tų sektorių įmonių vadovai neslepia...

Gazelė
2020.07.07
5 mitai apie verslo strategiją, kurie pridaro žalos 1

Kai kurie verslininkai, ypač smulkieji, nemano, jog verslo strategija yra būtina. Tačiau tie, kas veikia...

Gazelė
2020.07.05
JAV pratęsė smulkiojo verslo paramos programą

Prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pratęsė lengvatinių paskolų smulkiajam verslui programą. Mažosios...

Gazelė
2020.07.05
Transportininkų realybė: vieni taikosi su praradimais, kiti vos spėja skaičiuoti pelną Premium 1

Per karantiną vilkikai nestovėjo įmonių kiemuose, bet kai kurių bendrovių apyvarta ypač krito. Labiausiai...

Gazelė
2020.07.03
„Sapore d‘Italia“ patirtis: „Akropolyje“ atidarė parduotuvę dėl užsienio klientų ir jų neteko – bet laikinai Premium

Kai naujai atidarytą parduotuvę po mėnesio „ištinka“ karantinas, visi plėtros planai lieka sujaukti. Tačiau...

Gazelė
2020.07.01
Keičiasi kai kurios didžiausios ir mažiausios „Sodros“ išmokos 1

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo ...

Gazelė
2020.07.01
Verslo liudijimai nuo liepos išduodami ne visiems

Nuo liepos su vienu verslo liudijimu bus galima užsiimti tik vieno buto nuoma, o būstų ir automobilių...

Gazelė
2020.07.01
Rado išeičių, kaip taupyti įkuriant darbo vietas Premium

Daugelis įmonių stengiasi kuo mažiau įsigyti nuosavo turto ir jį nuomotis. Dabartinėmis sąlygomis, kai...

Gazelė
2020.07.01
Smulkioji verslininkė: gyvename XXI amžiuje, o elektros galios padidinti neprisiprašome Premium 7

Kai kurie smulkieji verslininkai, dirbantys kaimo vietovėse, tvirtina, jog negali plėsti verslo dėl to, kad...

Gazelė
2020.06.30
Kuriamas įrankis, kuris padės paskolą gauti ir jaunam verslui

IT bendrovė „Fintegry“ kartu su startuoliu „Abalt“ kuria įmonių kredito rizikos vertinimo sistemą pagal...

Gazelė
2020.06.29
E. parduotuves atrado net mėsininkai ar bitininkai 

Per karantiną stipriai suintensyvėjo e. prekyba: kai kurios įmonės e. parduotuvę susikūrė vos per kelias...

Gazelė
2020.06.29
Biure šuo? Kodėl gi ne 12

Darbdaviai, norėdami pakelti ūpą darbuotojams, prigalvoja įvairiausių motyvacinių priemonių. Vienos jos...

Gazelė
2020.06.28
Bilietų į renginius platintojai jau įkvepia deguonies – išgyvens Premium

Tiek renginių organizatoriai, tiek bilietų pardavimo platformos nuostolius skaičiuos dar ilgai – kol bus...

Gazelė
2020.06.27
Lietuvių startuolis užėmė antrąją vietą „PowerUp!“ superfinale 1

Lietuvių startuolis „Viezo“ laimėjo antrąją vietą didžiausiame Centrinės ir Rytų Europos tvariosios...

Gazelė
2020.06.26
5 atvejai, kai sunku gauti nuomos subsidiją: kaip elgtis

Valstybės valdoma UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) išskiria 5 kliuvinius, dėl kurių vis dar...

Statyba ir NT
2020.06.26
Karantinas sujaukė plėtros planus: kaip elgėsi verslininkai Premium

Plėtra nebūtinai būna sėkminga net tuomet, kai išorinės aplinkybės nepakiša kojos. Karantinas daugelio...

Gazelė
2020.06.25
„Swedbank“ didina nuo COVID-19 nukentėjusio verslo finansavimą iki 1 mln. Eur

„Swedbank“ padidino maksimalią finansuojamą valstybės paskolos sumą nuo COVID-19 nukentėjusiam šalies...

Gazelė
2020.06.25
Dar viena kliūtis gauti subsidiją mikroįmonėms – šįkart MB vadovams Premium

Dalis mikroįmonių negali gauti subsidijos, nes gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumokėjo iš asmeninės...

Gazelė
2020.06.25
Nuo pandemijos nukentėjęs verslas įmokas „Sodrai“ galės sumokėti per 5 metus

„Sodra“ jau laukia verslo prašymų supaprastinta tvarka atidėti dėl karantino ir ekstremalios situacijos...

Gazelė
2020.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus