Kodėl svajonė apie savo kavinę netampa verslu

Tačiau tie, kurie pabando, neretai pripažįsta, kad ši veikla tikrovėje yra visai kitokia, nei įsivaizduojamas romantiškas bendravimas su lankytojais.

Dažniausiai pradedantieji suklumpa dėl to, kad nesugeba pasiūlyti kažko išskirtinio. Tačiau yra nemažai istorijų, kai net originaliausia idėja nepasiteisina, nors iš pradžių atrodo, kad viskas eina kaip sviestu patepta.

Visko nespėjo

Pavyzdžiui, prieš porą metų sostinėje buvo atidarytas pieno baras „Pienas ne vienas“. Jo įkūrėjai Erikas Mališauskas ir Gintarė Pečkytė, MB „Džiaukis skrydžiu“ bendraturčiai, teigia nusprendę po 8 mėnesių veiklos atsisakyti baro, nes turėdami nuolatinius darbus negali maitinimo verslui skirti viso laiko.

„Aš esu dizaineris, Gintarė – kūrybininkė, dirbanti reklamos srityje. Abu turime nuolatinius darbus, o kiek laiko lieka po jų – barui neužtenka. Kai atidarėme barą sustabdžiau savo projektus, todėl viskas gerai sekėsi, bet vėliau, kai sugrįžau į darbą, patys pastebėjome, kad nespėjame tvarkytis, nepavyksta taip, kaip norėtume, o automatizuoti tų procesų neįmanoma, todėl nusprendėme verslą parduoti“, – yra sakęs E. Mališauskas.

Budėjimo režimu

Sidro baras „Sarkozy“ sostinėje veikė kur kas ilgiau – net 4 metus. Tačiau jo savininkas Man­tas Urbonas, UAB „Šimtas obuo­lių“ įkūrėjas, jau kuris laikas užsiima tik didmenine sidro prekyba.

„Paprasčiausiai pavargau. Nebenorėjau, kad baras man diktuotų gyvenimo būdą. Jutau, kad jau toks amžius, kai gali leisti sau daryti tai, ką nori, o ne tai, ką reikia. O turėdamas barą tu esi visiškai nuo jo priklausomas, nesvarbu, kad ten dirba komanda, kolegos, tačiau visada kai tik ko nors prireikia, viską meti ir leki. Niekam neįdomu, kad tai laisvadienis. Tie 4 metai buvo gyvenimas budėjimo režimu“, – atvirai pasakoja vyriškis.

Be to, baras buvo uždarytas ne dėl finansinių priežasčių. Anot pašnekovo, užsidirbdavo ir duonai, ir sviestui. Tačiau M. Urbonui nepatiko tai, kad verslas neįgavo pagreičio.

Pritrūko žinių

Tai, kad įkurti kavinę yra kur kas lengviau negu ją išlaikyti, pripažįsta ir Rimas Raščius, Alytaus UAB „Vilkltukas“ savininkas, direktorius. Vyriškis versle yra jau ne vieną dešimtmetį, sėkmingai valdo transporto įmonę, kuri pateko į „Gazelė 2019“ sąrašą. Tačiau su šeima buvo nusprendę atidaryti ir kavinę.

„Tai buvo mūsų sena svajonė. Deja, po trijų metų ją uždarėme – pamaitinome alytiškius iš dalies savo sąskaita, ir tiek. Nes taip ir nesugebėjome pasiekti, kad kavinė uždirbtų pelno“, – sako R. Raščius.

Jo nuomonė, esminė priežastis buvo ta, kad pritrūko žinių apie maitinimo verslą, todėl nusprendė koncentruotis į tai, ką geriausiai sugeba – užsiimti transporto veikla.