Kaip nesusipykti kuriant verslą

Todėl dažnai laimi tie, kurie verslą kuria kartu su pažįstamais: daugmaž žino, ko iš partnerio tikėtis, tačiau į artimas bičiulystes nesileidžia. Tai padeda aiškiai apsibrėžti savo sritis ir atsakomybes, o jei kas ima nesisekti, kritika nepriimama pernelyg asmeniškai.

Be draugysčių lengviau

Tokia patirtimi su „Gazele“ dalijosi Toma Vevelstad ir Vaida Pociūtė-Bortelienė, UAB „Amber team“, dirbančios su prekės ženklu „Amber staff“, bendraturtės, vieną kitą pažįstančios ilgus metus, tačiau į artimas drauges nepretenduojančios.

„Ne, mes tokios nesame, nesvarbu, kad kartu mokykloje mokėmės vienoje klasėje. Dabar, kai susitinkame, irgi dažniausiai kalbamės tik apie verslą. Vakarais vyno kartu gerti neiname, nes nėra kada“, – nusijuokia T. Vevelstad.

Tai, kad jų nesieja tampri draugystė, moterys vertina kaip pranašumą.

„Mes viena kitą pažįstame jau labai seniai. Tačiau dalykinis bendravimas leidžia išsakyti savo nuomonę, ją ginti ir, jei viena kitai nepritariame, nepriimti to asmeniškai, o toliau ieškoti geriausio sprendimo“, – antrina V. Pociūtė-Bortelienė.

Tai, kad įmonė turi du biurus – vienas veikia Vilniuje, kitas – Klaipėdoje, – jos įvardija ne tik kaip patogumą klientams, bet ir kaip galimybę apsikeisti patirtimi, pritaikyti viename mieste pasiteisinusius sprendimus visos įmonės veiklai.

Turėjo apsiprasti

Apie tai, kad verslą kurti su žmogumi, kurį ilgą laiką pažįsti, yra logiška, kalba ir Aušrinė Jakutienė su Daiva Balsyte, MB „Hidrodviračiai“ įkūrėjos. Buvusios kolegės, kurį laiką dirbusios skirtingus darbus, prieš metus vėl susiėjo ir, sudėjusios lėšas, įsigijo jau veikiantį verslą – sveikatingumo studiją „Solo Tu“.

Nors verslo nereikėjo kurti nuo nulio, tačiau jį pradėti nebuvo paprasta. Ne tik dėl to, kad masažiniai vandens dviračiai yra palyginti naujovė ir reikia sugebėti įtikinti klientus juos išbandyti, – pačios verslo naujokės pirmiausia turėjo perprasti viena kitą ir darbe bendrauti kiek kitaip, nei susibėgus kavos ar dirbant samdomą darbą.

„Čia kaip dvi šeimininkės vienoje virtuvėje – kiekviena nori, kad būtų daroma taip, kaip ji yra įpratusi. Todėl iš pradžių teko ne tik vienai kitą pažinti, bet labiausiai pačioms save. Pavyzdžiui, paklausdavom viena kitos – kodėl tu taip pasakei? Arba savęs – o kodėl aš taip sureagavau?“ – prisimena A. Jakutienė.

Vis dėlto abiem bendraturtėms pavyko apsigludinti kampus, įsivesti bendrą tvarką, tad dabar nesusipratimų ar nesusikalbėjimo pavyksta išvengti.