Verslumo tendencijos: metai geri, bet darbuotojų stygius tik stiprėja

Publikuota: 2019-06-13
Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Darbuotojų stygius išlieka didžiausia verslo kliūtis, kurios įtaka per metus tik sustiprėjo. Perkaitusi darbo rinka lėmė pernai didžiausią pokriziniu laikotarpiu darbo užmokesčio augimą ir materialiąsias investicijas sektoriuose, kur jomis galima spręsti darbuotojų bėdą.

Tokias įžvalgas pateikia VšĮ „Versli Lietuva“, pristačiusi 2018–2019 m. Verslumo tendencijų apžvalgą. Paklausa Lietuvos įmonių gaminamai produkcijai auga, ekonominė aplinka išlieka palanki, bet perkaitusi darbo rinka verslui kelia rimtesnes problemas. Įmonės jas sprendžia darbo užmokesčiu, bet tai lemia augančias sąnaudas ir mažesnius pelno rezultatus.

„Vis daugiau sektorių skundžiasi, kad jų plėtrą riboja darbo jėgos trūkumas. Nuo 2011-2012 m. iki 2017-2018 m. tokių įmonių padaugėjo iki 15–20%“, – nurodo Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Kiti verslo nurodomi ribojantys veiksniai – nepakankama produkcijos paklausa ir finansavimas.

„Visais metais paklausa buvo nepakankama, tai – visada svarbiausias veiksnys. Labiau vertiname jo pokyčius. Pernai šio veiksnio vaidmuo susitraukė, o darbuotojų trūkumo, kaip ribojančio veiksnio, – išaugo. Labiausiai jis augo statyboje, mažiau augo prekyboje, pramonėje kiek sumažėjo. Finansavimo trūkumą, kaip verslumą ribojantį veiksnį, nurodo 15% įmonių“, – verslo nuotaikas apžvelgia ekspertas.

Pono Ivanovo teigimu, vienas iš būdų, kaip šią problemą sprendžia Lietuvos verslas, yra investicijos į turtą, tačiau jos labiausiai pasitvirtina pramonėje.

„Apdirbamojoje gamyboje tai padeda, bet, pavyzdžiui, paslaugų sektorius neturi tiek galimybių spręsti darbuotojų trūkumo ar augančio darbo užmokesčio problemų vien tik investuodamas“, – sako p. Ivanovas.

Ateityje ir toliau galima tikėtis investicijų augimo, o situacija darbo rinkoje keistis iš esmės neturėtų. Pasak „Verslios Lietuvos“ apžvalgos, tik ekonomikos augimo lėtėjimas gali lemti ir lėtesnę darbo užmokesčio kaitą.

2018 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje paaugo sparčiausiai per visą pokrizinį laikotarpį – apie 10%, – viešajame sektoriuje šiek tiek sparčiau. 2019 m. I ketv. jo didėjimas yra šiek tiek lėtesnis – 9,4%. Užimtumas 2018 m. paaugo 1,5%, o nedarbas sumažėjo 1% — iki 6,1%.

„Kuo labiau auga darbo užmokestis, tuo labiau mažėja savarankiškai dirbančiųjų. Prekyboje sumažėjimas didžiausias, apdirbamojoje gamyboje – išaugo ir samdomų, ir dirbančių savarankiškai skaičius“, – nurodo p. Ivanovas.

Jis priduria, kad yra ir įmonių, kurios nurodo, jog jokių kliūčių neturi – paslaugų sektoriuje 42% nurodė, kad ribojančių veiksnių nėra.

„2018 m. tikrai buvo labai geri Lietuvos verslui“, – apibendrina p. Ivanovas.

Verslas smulkėja

1,7% arba 400 – tiek įmonių skaičius ūgtelėjo per metus. Pernai įkurta naujų 11.800 įmonių.

2019 m. pradžioje Lietuvoje buvo 84.900 veikiančių įmonių – 80% iš jų – labai mažos ir mažos, turinčios iki 9 darbuotojų. 1.500 įmonių skaičiaus augimą lėmė būtent labai mažų ir mažų bendrovių steigimas – jų įkurta 1,8%.

„Pagal teisinį statusą labai išaugo mažųjų bendrijų dalis – nuo 4 iki 6,1%. Augimas įspūdingas, panašu, kad MB labai populiari verslo rūšis“, – sako p. Ivanovas.

Labai mažų iki keturių darbuotojų turinčių įmonių dalis ekonomikoje ūgtelėjo nuo 62 iki 63% per metus. Pastarojo laikotarpio tendencijos rodo, kad Lietuvos įmonės turi tendenciją smulkėti, bet, kad taip turėtų būti ir ateityje, pasak apžvalgos, kol kas nėra akivaizdu.

„Versli Lietuva“ nurodo, kad labai mažos bei mažos įmonės ir mažiau efektyvios už didesnes įmones – sukuria 19% pridėtinės vertės ir įdarbina 23% dirbančiųjų. Už dirbančiųjų dalį gerokai mažesnė sukurta pridėtinė vertė rodo mažesnį bendrovių efektyvumą.

Pono Ivanovo teigimu, užduotis didinti labai mažų įmonių efektyvumą yra akivaizdi.

Įmonės, įdarbinančios iki 250 darbuotojų, nuo 2011 m. vis dar sudaro per 99% Lietuvos bendrovių.

Didžiausia jų dalis veikia prekyboje – 29,1%, tačiau jų dalis ekonomikoje turi tendenciją mažėti. Prekybos įmonių mažėja nuo 2016 m., auga bendrovių skaičius veikiančių profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje, transporte ir saugojime, taip pat statyboje ir nekilnojamojo turto operacijų veikloje. Pastarosios tendencijos sietinos su verslo ciklu ir nuo 2017 m. suaktyvėjusia statybų sektoriaus veikla.

Tarp kitų paslaugų sektoriaus veiklų, didžiausias dalis sudaro profesinė, mokslinė ir techninė veikla – 12,3%, transportas ir saugojimas (9,8%). Pramonėje veikiančių įmonių buvo 9.400, apie 11%, statyboje – beveik dešimtadalis, žemės ūkyje – mažiau kaip 3% – 2.300 bendrovių.

Ekonominės sąlygos palankios

Tyrime pažymima, kad 2018–2019 m. ekonominė aplinka Lietuvoje gali būti vertinama kaip palanki verslui.

Verslo plėtrą labiausiai riboja reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas ir su juo susijusios augančios sąnaudos didesniam darbo užmokesčiui.

Įmonių pelnas prieš apmokestinimą 2018 m. augo beveik 7% per metus – mažiau nei 2017 m., kai augimas siekė 11%, ar 2016 m. (17%).

Plėtros finansavimui įtakos turi ne tik sumažėjęs pelningumas ir nuosavos įmonių lėšos. Jas kompensuoja kreditų ir ES paramos lėšų panaudojimo augimas. 2018 m. paskolų įmonėms portfelis augo 3,9%, 2019 m. I ketv. – 2,5%. ES lėšų – 4% per metus. „Versli Lietuva“ nurodo, kad verslo investicinių projektų sąlygos tebėra palankios.

„Turinčioms 10 ir daugiau darbuotojų įmonėms paskolų portfelis didėja. Tai – teigiamas veiksnys“, – apibendrina p. Ivanovas.

Realusis BVP 2018 m. augo 3,5%, šiemet prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,7%. Viena priežasčių – lėtesnė eksporto plėtra. Prognozuojama, kad ją lems lėtesnis 28 ES šalių narių ūkių augimas. Lėtėjantis Lietuvos eksporto augimas atitinkamai turėtų lemti ir lėtesnę viso verslo plėtrą Lietuvoje .

2019 m. prognozuojama, kad realusis BVP augs 2,7 %, 0,8% lėčiau nei 2018 m.

2016 m. realusis BVP paaugo 2,4%, o 2017 m. – 4,1% per metus, 2018 m. – 3,5%. Pagal ūkio sektorius – teigiama įtaka visų, išskyrus žemės ūkį, kurio įtaka neigiama nuo 2015 m. 2018 m. didžiausią indėlį ekonominiam aktyvumui padarė paslaugų sektorius – konkrečiai didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas, po 0,9% – apdirbamoji gamyba ir statyba.

„Sunku vertinti žemės ūkio sektorių, nes jis priklausomas nuo oro sąlygų, kurios paskutinius dvejus metus gana anomališkos“, – sakė p. Ivanovas.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

VMI akiratyje – trečdalis viešojo maitinimo įstaigų 2

Į VMI akiratį po išsamios visų viešojo maitinimo įmonių veiklos analizės dėl įvairių neatitikimų yra...

Gazelė
12:01
Trumpėja startuolio vizos suteikimo procedūra

Nuo liepos Lietuvoje startuolius steigiantiems užsieniečiams terminas dėl startuolio vizos suteikimo...

Gazelė
10:46
Pačių mažiausių augimą stabdo ir šiltnamio sąlygos  Premium 1

Labai mažos, iki 9 darbuotojų turinčios, įmonės sudaro 81% visų Lietuvos bendrovių. Dauguma jų nė neūgteli ar...

Gazelė
05:45
Kodėl parduotuvė parduotuvėje geriau už krautuvę senamiestyje Premium

Renkantis parduotuvei vietą būtina įvertinti ne tik praeivių srautus, bet ir atsižvelgti į jų apsipirkimo...

Gazelė
2019.06.17
Ką apie pirkėjų norus žinanti „Amazon“ pataria smulkiesiems

„Amazon“ pranešė apie 10 fizinių parduotuvių JK tinklą, kurį kuria specialiai smulkiųjų produkcijai. Bendrovė...

Gazelė
2019.06.15
 Didžiausios lauko reklamos klaidos

Lauko reklama vėl atsikovoja pozicijas, kurias buvo užleidusi skaitmeninei reklamai. Kad statiškas stendas...

Gazelė
2019.06.15
Restoranų versle romantikos nerasi 3

Restoranų verslas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo romantiškas. Iš tikrųjų – tai sunkus darbas, kurį įveikia ne...

Gazelė
2019.06.15
Apie 80% Lietuvos įmonių sukuria 16% pridėtinės vertės 16

Nors 2018 m. įmonės steigtos kiek lėčiau, bet tiek jų kūrimasis, tiek išgyvenimas pirmuosius metus yra gana...

Gazelė
2019.06.15
Labiausiai algas per metus pakėlusios privačios mokyklos Premium

Vidutinė mėnesio alga nevalstybinėse mokyklose 2018 m. buvo bent porą šimtų eurų aukštesnė nei ta, kurią...

Paslaugos
2019.06.15
MMA po mokesčių nuo 396 Eur pakels iki 447 Eur 29

Planuojama, kad kitą savaitę Vyriausybė priims formalų sprendimą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų...

Verslo aplinka
2019.06.15
Robotai – gerai, bet iki kiekvieno darbininko jiems dar toli Premium 1

Darbuotojų stoka daugeliui įmonių neleidžia plėstis, tačiau gamybos bendrovės sugeba lengviau nei kiti...

Gazelė
2019.06.14
Virtuvės šefų į senjorų namus paslauga brangi, bet pasitvirtino Premium

Demografinės tendencijos diktuoja verslo idėjas – paslaugas ir produktus pritaikyti senjorams ar kurti verslą...

Gazelė
2019.06.13
Kai juodai dienai skirtą pagalvę graužia infliacija Premium 8

Specialistai pataria juodai dienai sukaupti nuo 3 iki 12 mėnesių atlyginimo dydžio sumą, tačiau dabar mažų...

Finansai
2019.06.13
Verslumo tendencijos: metai geri, bet darbuotojų stygius tik stiprėja 2

Darbuotojų stygius išlieka didžiausia verslo kliūtis, kurios įtaka per metus tik sustiprėjo. Perkaitusi darbo...

Gazelė
2019.06.13
„HBH“ restoranų Vilniuje ir Druskininkuose savininkė: „Vadovauju kitaip nei mama“ Premium 17

„Kažkada mamą pati įtikinėjau, kad jai būtina atidaryti restoraną Vilniuje. Ji manęs paklausė. Bet atėjo...

Gazelė
2019.06.13
Kaip be didelių pinigų sukurti prekės ženklą, bet kad šis būtų veiksmingas Premium 2

Verslo pradžioje prekės ženklui dažnai skiriama nedaug dėmesio, tačiau vis dažniau jau ir smulkieji supranta,...

Gazelė
2019.06.12
„Amazon“ atstovas: ne vienam smulkiajam padėjome tapti milijonieriumi Premium 12

„Amazon“ investuoja į smul­kiųjų prekybininkų augimą. Birželį bendrovė pranešė kurianti „clicks and mortar“...

Gazelė
2019.06.12
„Amazon“ vėl investuoja į fizinę prekybą

„Amazon“ atidarys 10 fizinių parduotuvių Jungtinėje Karalystėje (JK). Tradicinių parduotuvių tikslas – padėti...

Gazelė
2019.06.11
Neįrodęs pajamų kilmės asmuo turės sumokėti 41.000 Eur 18

Gyventojas turės sumokėti per 41.000 Eur gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir...

Finansai
2019.06.11
Būsimų darbuotojų ieško gimnazijose

Klaipėdos miesto vystymo agentūra „Klaipėda ID“ organizuoja profesinio orientavimo projektą „Ateities...

Gazelė
2019.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau