Maisto gamintojams supaprastino reikalavimus, palengvinimų žada dar daugiau

Vien pernai VMVT užsiregistravo ir veiklą pradėjo 12% daugiau pieno, mėsos ir žuvies produktų gamybos įmonių, savo produkciją siūlančių tiesiogiai vartotojams. Smulkių viešojo maitinimo įmonių skaičius išaugo beveik 22%.

Ėmėsi gamybos

Supaprastinus reikalavimus įsirengti skerdimo ir mėsos išpjaustymo, mėsos ar pieno produktų gamybos patalpas bei numačius lengvesnius veiklos įregistravimo reikalavimus prekybai pačių užauginta vaisių ir daržovių produkcija tiesiai iš ūkio, vis daugiau ūkininkų susidomi ir imasi iniciatyvos patys prekiauti savo užaugintais ir pagamintais produktais.

„Suprantame smulkiųjų ir vidutinių gamintojų padėtį ir sunkumus, su kuriais jie susiduria turėdami konkuruoti su didžiaisiais gamintojais ir didžiule atvežtinės produkcijos pasiūla. Todėl neapsiribojame vien reikalavimų peržiūra ir paprastesnių taisyklių kūrimu. Stengiamės teikti metodinę pagalbą, konsultuojame ir patariame, kaip tinkamai minimaliomis sąnaudomis pradėti veiklą, išlaikant gamybos higienos ir maisto saugos reikalavimus“, – pranešime spaudai cituojamas Darius Remeika, VMVT direktorius.

Tarnybos duomenimis, per metus Lietuvoje pradėjo veikti 33 naujos nedidelės mėsos produktų gamybos įmonės, 19 pieno produktų gamybos įmonių, 10 žuvininkystės produktų gamybos įmonių. Pernai įsteigta ir beveik 480 naujų kavinių, užkandinių, per 120 įmonių ėmėsi maisto gamybos „maisto sunkvežimiuose“, mažose užkandinėse ar kioskuose.

Pasak VMVT vadovo, ne tik ūkininkai ar verslininkai vis drąsiau naudojasi atsiradusiomis galimybėmis. Vis aktyvesnės tampa ir įvairios nevyriausybinės, visuomeninės organizacijos, klubai ar bendrijos, norintys ne tik savo reikmėms gaminti įvairius gaminius ar patiekalus, bet ir turėti galimybę prekiauti jais mugių ar renginių metu.

Palengvinimų bus daugiau

Šiuo metu baigiami derinti paprastesni reikalavimai maisto produktų parduotuvėms. Projekte numatyta daug palengvinimų mažose maisto prekių parduotuvėse vykdant savikontrolės sistemos reikalavimus, pildant dokumentus ir pan.

Taip pat numatyta atnaujinti šiuo metu galiojančius mažais kiekiais auginamų neperdirbtų negyvūninės kilmės maisto produktų (vaisių, daržovių, uogų ir pan.) tvarkymo reikalavimus. Rengiamame teisės akto projekte yra numatyta, kad pagaminta produkcija bus galima prekiauti beveik visoje šalies teritorijoje, o ne tik tame regione, kuriame ūkis registruotas, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje redakcijoje. Be to, bus siūloma padidinti ir dabar nustatytus mažus neperdirbtų negyvūninio maisto produktų kiekius, kuriems būtų taikomi paprastesni tvarkymo reikalavimai.

Pokyčių reikėjo

Smulkieji verslininkai jau seniai sakė, kad jiems taikomi reikalavimai yra pertekliniai, neretai tokie patys tieks nedidelio šeimos verslo pagamintai produkcijai, tiek ir fabrikui.

Apie tai VŽ yra pasakojęs Erikas Augustinavičius, MB „Šušvės midus“ įkūrėjas.

„Visame Alkoholio kontrolės įstatyme apie smulkiuosius gamintojus parašyti tik du sakiniai. Pirmasis, kad tokiais laikomi tie, kas per metus pagamina ne daugiau kaip 10 t. Ir antras – smulkiesiems nereikia patiems kurti laboratorijos. Visi kiti reikalavimai – kaip didžiulei gamyklai“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, atvykę tikrintojai taip pat dažnai nežino, kaip elgtis, nes jie įpratę tikrinti tokias teritorijas, kaip, tarkim, „Kalnapilio“ ar „Anykščių vyno“. O atvažiavę į midaus daryklą, pamato daug kartų sumažintą įprastų gamyklų variantą.

„Tačiau dokumentacijos, apskaitos žurnalų yra tiek pat, kiek ir didiesiems. Kiekvieną siuntą turi lydėti 3 dokumentai: akcizinis važtaraštis, sąskaita ir atitikties deklaracija. Ir nesvarbu, kad didieji išveža gėrimus paletėmis, o aš dažniausiai – tik dėžutę ar kelias. Net tikrintojai nustebo pamatę, kiek jau pas mane sukaupta dokumentų, nors pagaminto midaus kiekis visiškai nedidelis“, – patirtimi dalijasi p. Augustinavičius.