Kokie reklamos būdai smulkiesiems labiausiai pasiteisino

Kai kurie smulkieji verslininkai tikina, kad reklamai nėra išleidę nė cento – jiems pilnai užtenka apie save pasiskelbti socialiniuose tinkluose, o po kurio laiko pradeda veikti reklamos iš lūpų į lūpas mechanizmas.

Gal tai ir tiesa, tačiau jei šis verslininkas būtų skyręs lėšų reklamai, galbūt dabar jo įmonė būtų kur kas didesnė, o apyvartos skaičius pasipuoštų dar vienu nuliu. Nes bendrovių, kurios kasmet stipriai auga, vadovai teigia, kad be reklamos tokių rodiklių nebūtų pasiekę.

Reikia ir akcijų

„Esame reklamavęsi visur, kur tik matėme naudą. Vis dėlto daugiausia klientų mūsų sporto klubai užsiaugino per socialinius tinklus, nes ten yra bendraujama ypač aktyviai.
Esame prifilmavę daugybę filmukų, istorijų, kuriais sakome: ateikite, išbandykite ir apsispręskite. Nes jei klientas susidomi, bet neužsikabina iki galo, vadinasi, tu jį praradai. Vien feisbuke turime per 20.000 sekėjų. Ir jiems kaskart siūlome ką nors patrauklaus, tarkim, momentinių akcijų“, – yra sakiusi Renata Šuikienė, Klaipėdos UAB „VS Fitness“ direktorė.

Ji nurodo, kad mažiausiai pasiteisino reklama bėgančioje eilutėje ar stenduose lauke – ten, kur vartotojas negali „spustelti“, kad pasirodytų daugiau informacijos – kaip kad yra įpratęs internete.

Pasirinko e. reklamą

Nėra reklamos, nėra ir pardavimų – tuo įsitikinusi Vilmantė Markevičienė, Vilniaus UAB „AAAA Europe Distribution“, prekiaujančios higienos gaminiais su prekių ženklu „Gentle day“, bendraturtė. Ir kuo rinka didesnė, tuo reklamai reikia skirti daugiau lėšų, antraip būsi nematomas.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje parduotuvėms prekes tiekiame patys, nes neradome partnerių, kurie apsiimtų prekiauti mūsų produktais. Čia patekti į lentynas sudėtinga, o kad produktai taptų žinomi, reikia itin didelių investicijų į reklamą. Lietuvoje mes pradėjome nuo reklamos televizijoje ir ji pasiteisino. Mat mažoje rinkoje tokiu būdu klientai daug greičiau sužino apie naują produktą ir vėliau gaminį siūlo vieni kitiems“, – yra sakiusi verslininkė.
Būtinybę reklamuotis įmonė ypač pajuto tada, kai pradėjo eksportuoti į JAV. Ten bendrovės gaminiai dažniausiai pardavinėjami ekologiškų produktų krautuvėlėse. Kad pirkėjai pamatytų lietuviškus produktus ir išbandytų, nemažai jų yra išdalijama kaip pavyzdžiai – tai atsiperka.
Tiesa, bendrovė bandė dirbti su vietine ryšių su visuomene agentūra. Tai paskatino išbandyti vienų gamintojų, su kuriais lietuviai susipažino JAV parodoje, patirtis. Šie pasakojo, kad kai pradėjo dirbti su agentūra, jiems atsivėrė daugybės parduotuvių ir prekybos centrų durys, nors prieš tai su kosmetikos gamintojais jų savininkai net į kalbas nesileido.

Tačiau Lietuvos įmonei tai nepasiteisino.
„Manau, kad skyrėme tam per mažai lėšų – per mėnesį 3.300 USD. Už tokius pinigus JAV ne kažką gali padaryti. Tačiau daugiau mokėti paprasčiausiai negalėjome. Po pusmečio bendradarbiavimą nutraukėme. Tuos pinigus skyrėme e. parduotuvės reklamai – rezultatas kur kas geresnis. Dabar pardavimai internetu JAV sudaro apie pusę apyvartos“, – patirtimi dalijasi p. Markevičienė.