Smulkieji, kadaise išmokę dirbti JK, pabandytų vėl

Jų paslaugų verslas yra tiesiogiai susijęs su Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančiais lietuviais, o jų, Užsienio reikalų ministerijos skaičiavimais, JK gali nuolat gyventi apie 200.000. Neabejojama, kad dalis lietuvių po „Brexit“ sugrįš į gimtinę, arba jau skuba grįžti iki „Brexit“. Kai kurie nuolat Lietuva–Anglija–Lietuva maršrutu kas savaitę kursuojančiais mikroautobusais važiavo patys, perdavė jiems siuntinius nuvežti giminaičiams, dabar – ir savo daiktus parvežti atgal, gyvenimui Lietuvoje.

Vežėjai, verslą pradėję turėdami labai tikslią klientų auditoriją – JK gyvenančius lietuvius ir Lietuvoje esančius jų artimuosius – stebi kraustynes ir galvoja, kokios aplinkybės susiklostys jų verslui. Kokie reikalavimai bus taikomi, kaip veiks muitai, kiek mokesčiai pabrangins pirkinius ir paslaugas.

Kad ir kaip būtų, verslininkai kalba apie tikimybę bent pabandyti dirbti po „Brexit“. Juolab, kad žinių sukaupta. Kai kurios įmonės, teikiančios šią paslaugą, veiklą pradėjo tada, kai nei Lietuva priklausė ES, nei JK buvo tiek lietuvių. Tačiau tai netrukdė išmokti ir procedūras, ir rasti informacijos, ir prisitaikyti sąlygoms pasikeitus.

Artūras Egidijus Aniulis, kurio IĮ „Britlita“ dirba daugiau kaip 25 metus, pasakoja apie verslo istoriją JK, kuri prasidėjo nuo naudotos buitinės technikos parvežimo į Kauną.

„Kai pradėjome, iki Lietuvos įstojimo į ES, lietuvių Londone buvo vienas kitas. Vežėjų – taip pat. Buvome dvi įmonės – pirmieji Londone, kolega, irgi iš Kauno, siuntinius surinkdavo prie Londono lietuvių bažnyčios. Tačiau verslas prasidėjo nuo žigulių pirkimo. Tvarka buvo tokia: atsikeli ryte, nusiperki skelbimų laikraštį „Loot“, nes interneto nebuvo, randi tris žigulių skelbimus, paskambini – visi trys jau nupirkti. Vadinasi, darbas tą dieną jau baigtas, reikia laukti kito ryto, naujo laikraščio. Iki tol vaikštai po Londoną, matai pilnas gatves mikrobangų krosnelių, kitos technikos. Pradėjome krauti jas į bagažines ir netrukus supratome, kad iš jų uždirbame daugiau nei iš automobilių. Kaune atidarėme naudotos buitinės technikos parduotuvę, bet kitur atsiradus galimybei pirkti išsimokėtinai, nebeišgyvenome. Tada ėmėmės siuntų pervežimo verslo“, – pasakoja p. Aniulis, kurio „Britlitos“ pagrindinė veikla – suteikti fizinį adresą JK perkantiems internetu ir pargabenti pirkinius į Lietuvą.

Dirbti JK išmoko ir tos įmonės, kurios paskui ten gyvenančius lietuvius pasidavė prieš kelerius metus.

„Pagrindinės mūsų investicijos keliavo ne tik įsigyti automobilius, reikėjo ir mokytis. Pradžia buvo sunki: kol pradedi pažinti miestus, rajonus, kol sustyguoji, suplanuoji, iš kur, ką, kada patogiausia paimti, vėliau išmokome“, – pasakoja Henrikas Povilaitis, 2015 m. įkūręs „Broliai veža“, kurios 80% klientų yra nuolatiniai.