Kaip parduoti idėją: smulkiojo verslo sėkmės istorijos

Publikuota: 2016-12-30
VŽ montažas.
svg svg
VŽ montažas.

Daugelis svajojančių apie savo verslą taip ir nesiryžta jo imtis, nes suranda šimtus priežasčių, kodėl negali to padaryti. Tačiau kai kurie taip įtiki savo idėja, kad net netikėčiausi produktai ar sprendimai virsta kūnu ir sėkmingu, tegul ir smulkiu, verslu.

Imtis nuosavo verslo – gana sudėtingas sprendimas, reikalaujantis pasiaukojimo, laiko, ištvermės. Lėšų – irgi, nes kone kiekvienas verslininkas patvirtins, kad pačioje pradžioje tenka atsisakyti pramogų, brangesnių pirkinių, kelionių, nes viskas yra investuojama į verslą. O solidesnį atlyginimą verslininkas sau pradeda išsimokėti po metų ar net kelerių.

Taigi apsisprendimas imtis verslo yra nelengvas, bet jei idėja pasiteisins, žadantis atsipirkti su kaupu.

Tiesa, verslas nuo rizikos neatsiejamas: kone pusė įkurtų įmonių veiklą nutraukia jau pirmaisiais metais. Nėra jokių garantijų, kad net po kelerių metų sėkmingos veiklos vienas neteisingas sprendimas nesugriaus visko, ką pavyko sukurti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dar daugiau rizikuoja tie, kurie ima kurti netradicinius produktus ar paslaugas, nes kol prie jų klientas bus pripratintas, užtruks kur kas ilgiau. O versle kiekviena diena matuojama pinigais – arba juos uždirbi, arba prarandi.

Vis dėlto vis daugiau smulkiųjų verslininkų patiki, kad jų sugalvotas produktas bus reikalingas klientams, ir pasiryžta jį kurti. Ne visi tokie bandymai sėkmingi – bet juk net įkūrus bandelių kepyklėlę nėra garantijų, kad jos durys bus pakankamai dažnai varstomos, kad ji dirbtų pelningai.

„Mano verslo“ rubrika ilgus metus kalbina smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, tad turi ne vieną pavyzdį, kad netradicinio verslo idėja pasiteisina. Tiesa, šiems verslams prireikia kur kas daugiau laiko, kad iš sau susikurtos darbo vietos virstų įmone, įdarbinančia ir kitų specialistų. Tačiau užsispyrimas, nuoseklumas ir tikėjimas idėjos reikalingumu leidžia nepasiduoti ir užsitikrinti vietą verslo pasaulyje.

Didžiausias augančio verslo atstovų susitikimas ir iškilmingi apdovanojimai „Metų gazelė 2016“ vyks Kaune vasario 10 d.

Ir miestelių gyventojus įtikina gyventi kitaip

Beatričė ir Donatas Gimbutai, Tauragės UAB „Laukinis slėnis“, bendraturčiai:

Kas didmiesčiuose jau yra tapę įprasta, mažesniuose miestuose tai dar naujiena – tuo įsitikino Beatričė ir Donatas Gimbutai, Tauragės bendrovės „Laukinis slėnis“, valdančios to paties pavadinimo sulčių bei salotų barą ir parduotuvę, bendraturčiai.

nuotrauka::1left

„Gyvendama Vilniuje buvau pradėjusi domėtis sveikesne gyvensena ir mityba. Persikėlusi į Tauragę, pasigedau vietos, kur galėčiau įsigyti sveikų produktų, išgerti vaisių kokteilių. Kadangi darbo pagal specialybę rasti nepavyko – turiu inžinerinį išsilavinimą, – ėmiau svarstyti, kokios nuosavos veiklos galėčiau imtis“, – prieš metus VŽ sakė p. Gimbutė.

Pašnekovė pripažįsta, kad, nepavykus įsidarbinti Tauragėje, teko registruotis darbo biržoje.

„Tuo metu darbo birža skyrė subsidijų jauniems žmonėms, kuriantiems savo verslą. Su draugu Donatu Gimbutu išgryninome idėją, parašėme verslo planą. Verslo planą parašyti nebuvo sudėtinga, nes daug reikiamos informacijos galima rasti internete. Sunkiau buvo tiksliai nurodyti, kaip veikla atrodys realybėje“, – kalba verslininkė.

Pasak p. Gimbutės, iš pradžių svarstyta atidaryti šviežių sulčių ir salotų barą, tačiau apskaičiavus nuspręsta veiklą papildyti ir šalia baro įrengti parduotuvę, kurioje galima įsigyti įvairių vaisių, sėklų, medaus, aliejaus.

„Šios veiklos papildo vienos kitą, be to, stabilizuoja apyvartą. Kita vertus, Tauragėje ne visada pavykdavo įsigyti reikiamų produktų sultims ir salotoms gaminti, taigi susiradome tiekėjų. Dabar dalį tiekiamos produkcijos sunaudojame bare, dalį parduodame savo krautuvėlėje. Beje, ieškodami tiekėjų dairėmės į smulkiuosius vietos gamintojus“, – paaiškina p. Gimbutė.

Įmonei buvo suteikta apie 12.000 Eur dydžio subsidija iš darbo biržos. Šias lėšas bendrovė panaudojo virtuvės įrangai ir kitai reikiamai technikai įsigyti.

Įmonė jau veikia 1,5 metų. Anot p. Gimbutės, verslas, nors ir pamažu, jau įgauna pagreitį – bendrovė neseniai tapo PVM mokėtoja.

„Turime jau nuolatinių klientų, kurie anksčiau važiuodavo tokių produktų, kuriais prekiaujame ir mes, įsigyti į Kauną ar Klaipėdą. Kadangi pradėdami verslą nesvajojome susikrauti milijonų, dabartiniu rezultatu esame patenkinti, nes mūsų veikla turi savo ideologiją, pagal kurią gyvename ir patys. Žinoma, buvo akimirkų, kai buvo ir sunku, ir abejonės apnikdavo, tačiau klientų atsiliepimai, palaikymas neleido nuleisti rankų, tad dirbame toliau“, – sako „Laukinio slėnio“ direktorė.

Kaip akmuo nuo širdies, kai pardavimai ėmė didėti

Austėja Kazlauskytė, MB „Žaltė“, gaminančios vaškainį – ekologišką drobelę maisto produktams laikyti – steigėja.

Kai aplinkiniai, išgirdę apie tavo idėją, tik trūkteli pečiais arba burbteli, kad gal ji ir įdomi, išlaikyti ryžtą iš vieno netradicinio produkto sukurti verslą nėra taip paprasta. Tačiau kai produktas pasiekia parduotuvių lentynas, o jo pardavimai ima kaskart augti – pats didžiausias atkirtis skeptikams ir įrodymas sau, kad idėja buvo teisinga ir yra perspektyvi.

nuotrauka::2left

Vaškainio sumanytoja p. Kazlauskytė nuolat domėjosi produktais, mažinančiais taršą.

„Sykį mačiau reportažą, kaip užsienyje vaikinukai bandė senoviniu būdu – linų sėmenimis – išvaškuoti bures. Tiek tuo dalyku susidomėjau, kad net pati pabandžiau vaškuoti medžiagą, kad ją būtų galima naudoti daug kartų maisto produktams vynioti. Žinoma, man nepavyko, bet ši mintis sėste apsėdo ir užsidariusi virtuvėje kaskart vis eksperimentuodavau bandydama naujas medžiagas ir įvairų vašką“, – „Mano verslui“ yra pasakojusi mergina.

Nuo pirmųjų bandymų praėjo 2 metai. Šiuo metu p. Kazlauskytė jau yra įkūrusi MB „Žaltė“, turi įsirengusi gamybos patalpas, kur gaminamas vaškainis – aplinkai ir žmogui palanki drobelė maistui vynioti.

„Ji skirta duonai, sūriams, daržovėms bei žolelėms vynioti, kad būtų išsaugotos geriausios jų savybės. Alternatyva įprastoms vienkartinėms plastiko ir aliuminio plėvelėms. Drobelė lengvai valoma, daug kartų naudojama, pagaminta iš 100% biologiškai irių medžiagų“, – apie savo kūrinį pasakoja pašnekovė.

Į produkto kūrimą investuota apie 7.000 Eur. Prekiauti juo imta prieš 5 mėnesius – „Vaškainio“ vadovė planuoja, kad jau šiemet pavyks susigrąžinti investicijas ir metus baigti be nuostolių. Ji neslepia, kad buvo ir nusivylimų: kadangi pati p. Kazlauskytė yra aktyvi e. parduotuvių pirkėja, tikėjosi, kad ir vaškainio klientai įsigis virtualiojoje erdvėje, – jį aktyviai pristatė ne tik feisbuko paskyroje, bet ir specialiai sukūrė e. parduotuvę.

Vaškainį tapo lengviau pristatyti ir tuomet, kai juo imta prekiauti fizinėse parduotuvėlėse. Žinoma, prieš tai teko nemažai padirbėti aiškinant jų savininkams, koks tai produktas. Tačiau kai jis atsirado krautuvėlių lentynose, pardavimai ėmė augti.

„O kai pirkėjai vaškainį pamato, pačiupinėja, tada jau drąsiau perka internetu ar rekomenduoja įsigyti pažįstamiems“, – aiškina p. Kazlauskytė.

Anot jaunosios verslininkės, padėtis gerokai pasikeitė, kai apie jos produktą pasirodė straipsnis VŽ.

„Sulaukiau ne vieno parduotuvės savininko, kviečiančio vaškainį pardavinėti jų krautuvėlėse, skambučio. Suaktyvėjo ir pardavimai e. parduotuvėse. Pardavimai išaugo kelis kartus – iki to laiko buvau pardavusi per 100 vaškainių, o dabar per mėnesį jų pardaviau 200. Toks suaktyvėjimas parodė, kad produkto pirkėjų yra, tad vieno pažįstamo pasiūlymą jį realizuoti ir užsienyje labai rimtai svarstau: anksčiau nebūčiau tam pasiryžusi, bet dabar įgavau pasitikėjimo savimi“, – sako vaškainio gamintoja.

Susidomi, kai pamato galimybes

Rūta Žalianekaitė, Vilniaus UAB „Tavo kostiumas“ direktorė

„Kai prieš daugiau nei pusmetį pradėjau verslą, ne visi iš karto suprato, kokią paslaugą siūlau. Taigi reikėjo daug pasakoti, pristatyti savo idėją, parodyti, kokių kostiumų galime pasiūti“, – kalba Rūta Žalianekaitė, Vilniaus bendrovės „Tavo kostiumas“ direktorė. Įmonė siūlo tokią paslaugą: vos vieną kartą pasimatavus ir išsirinkus medžiagą bei detales, klientui kostiumą pagal užsakymą pasiuva per mėnesį. Toks kostiumas kainuoja apie 400 Eur.

nuotrauka::3left

Pasak verslininkės, klientų daugėja ne taip sparčiai, kaip tikėtasi, tačiau džiugina tai, kad žmonės, išgirdę apie paslaugą, ja susidomi. Jei patiems kostiumo siūtis nereikia, papasakoja tiems, kam ši paslauga aktuali.

„Dalyvauju renginiuose, kuriuose pristatau savo paslaugą. Žmonės tikrai susidomi tokia galimybe, kartais nustemba, kad galima rinktis iš tiek medžiagų, stiliaus detalių. Būna, kad vyrai tiesiog nežino, kaip gali funkcionaliai dėvėti kostiumą, kaip rūbą pritaikyti kiekvienai progai. Džiugu, kad yra klientų, kurie jau po antrą kostiumą siūdinasi. Vis dėlto svarbiausia, kad apie paslaugą sužinotų kuo daugiau žmonių. Pavyzdžiui, netrukus dalyvausiu vestuvių parodoje“, – nurodo p. Žalianekaitė.

Sezoniškumo klausimas vis dar aktualus

Edita Vaitiekūnienė, Vilniaus UAB „Grosmetika“ direktorė

„Teikiame išskirtinai tik pėdų priežiūros paslaugas. Taigi klientams tenka nuolat aiškinti, kuo mūsų atliekamos pėdų priežiūros paslaugos skiriasi nuo siūlomų įprastame grožio salone. Nors vasarą klientų nestokojame, atšalus orams apsilankančių gerokai sumažėja. Vis dar ieškome būdų, kaip stabilizuoti sezoniškumo įtaką“, – pasakoja Edita Vaitiekūnienė, Vilniaus bendrovės UAB „Grosmetika“, kuriai priklauso pėdų priežiūros studija „CosmeticsM“, direktorė.

nuotrauka::4left

Šiuo metu studijoje dirba 3 pedikiūro specialistės. Vokietijoje pėdų priežiūros studiją, kur atliekamos gydomosios ir kosmetinės procedūros, yra įkūrusi p. Vaitiekūnienės sesuo Margarita Mattivi, ji taip pat reguliariai kas mėnesį atvyksta iš Vokietijos ir rūpinasi itin sudėtingų pėdų problemų turinčiais klientais. Į pėdų studiją verslininkės investavo apie 70.000 Eur. Pasak pašnekovės, pagrindinis tikslas – pasiekti, kad salonas nuolat dirbtų 80% pajėgumu.

„Pasamdėme internetinės rinkodaros specialistą. Ši investicija labai pasiteisino. Dabar mus žmonės lengviau randa internete, esame pastebimi feisbuke. Be to, mūsų skelbiamos akcijos internete tikrai atkreipia klientų dėmesį, paskatina pasirūpinti savimi ir ateiti į saloną“, – internetinės rinkodaros pranašumus vardija p. Vaitiekūnienė.

Svarbiausia – išdrįsti pamėginti

Gabrielė Nečejauskaitė, gaminanti veganiškus sūrelius su prekių ženklu „The Goodvibes Kitchen“

Kai pastebi, kad kiti drąsiai ima įgyvendinti verslo idėjas, pats metas ryžtis pradėti nuosavą verslą. O jei nepasiseks, žinosi, kad bent jau išdrįsai pamėginti. Tokia patirtimi dalijasi Gabrielė Nečejauskaitė, gaminanti veganiškus sūrelius su prekių ženklu „The Goodvibes Kitchen“.

nuotrauka::5left

Po pirmosios sūrelių degustacijos, vykusios renginyje „Hub Camp“, p. Nečejauskaitė sulaukė palankių gaminio vertinimų. Verslininkė nesustojo, gamino sūrelius toliau ir aktyviai dalyvavo įvairiose mugėse bei renginiuose, kuriuose lankėsi tiksliniai klientai – veganišką mitybą propaguojantys žmonės.

„Kai sulaukiau pasiūlymo bendradarbiauti su parduotuve „Veggo“, nežinojau, ką atsakyti. Neturėjau patirties, kaip tinkamai organizuoti veiklą, kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Vis dėlto vasarį susiradau ir išsinuomojau nedideles gamybos patalpas, susitvarkiau dokumentus ir leidimus, kurių reikia maisto gamybai, ir balandį pradėjau tiekti sūrelius veganiškais produktais prekiaujančiai parduotuvei“, – pasakoja p. Nečejauskaitė. Veiklos pradžiai, nurodo pašnekovė, užteko apie 5.000 Eur. Beje, šiuos pinigus mergina planavo skirti studijoms užsienyje, tačiau investavo į nuosavą verslą.

6 skonių sūrelių galima nusipirkti sulčių baruose Vilniuje „The Juice room“, „Vaisinė“, parduotuvėse „Gilės kromelis“, „Assorti“, Senamiesčio krautuvėje, taip pat parduotuvėse Kaune ir Klaipėdoje.

Raktas į sėkmę – paprastumas

Laurynas Zavadskis, Vilniaus UAB „Dropbyke“ bendraturtis

„Pernai nusipirkome 30 paprasčiausių dviračių, apklijavome juos logotipais ir informacija, kaip dviratį galima išsinuomoti, pakabinome spynas ir pastatėme jų įvairiose sostinės vietose. Teliko stebėti, kaip jais bus naudojamasi“, – kalba Laurynas Zavadskis, bendrovės „Dropbyke“ bendraturtis, verslą plėtojantis kartu su Aleksandru Švecovu, pagrindiniu investuotoju.

nuotrauka::6left

Dviračių nuomos paslauga veikia paprastai: tereikia į savo mobilųjį telefoną parsisiųsti programėlę ir ji nurodys, kur yra artimiausias dviratis, kokia jo nuomos kaina ir ankstesnių naudotojų atsiliepimai. Tuomet bus atsiųstas spynos kodas ir dviračiu jau bus galima naudotis.

„Esminis dalykas yra tas, kad jį galima palikti bet kur, tarkime, prirakintą prie dviračių stovo, nufotografuoti, nuotrauką atsiųsti mums, ir nuoma baigiasi. Jokių narysčių, specialių kortelių čia nėra. Yra tik laisvė dviračiu naudotis tiek, kiek nori, ir palikti jį ten, kur nori“, – nurodo verslininkas.

Pernai patikrinusi, kaip sistema veikia, šiemet sostinę „Dropbyke“ jau paliko – dviračius nuomoja Druskininkuose, Alytuje ir Klaipėdoje.

Iš viso į verslą investuota apie 120.000 Eur. Dviračiams įsigyti skirta apie 20% investicijų, visų kitų lėšų prireikė programinei įrangai kurti.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Gazelė“
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
05:45
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Užderėjo startuolių sandorių: ko reikia Lietuvai, kad galėtų pasileisti plaukus Premium

Rekordiniais 2021 m. lietuviški startuoliai pritraukė daugiau nei 430 mln. Eur investicijų, tačiau šie metai...

Inovacijos
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Subsidijos Ukrainos verslui: už įsikūrimą Lietuvoje – 10.000 Eur 1

Ukrainos verslai, po vasario 24 d. pradėję veiklą Lietuvoje, galės gauti subsidijas už įsikūrimą ir darbo...

Gazelė
2022.05.18
„Atvažiuojamasis“ verslas Palangoje: kai kurie vietas vaikams rezervavo dar pernai Premium

Vasaros sezoną pajūryje pradeda ne tik vietinis verslas, bet ir atvykstantieji, kurie, pritrūkę paslaugų...

Gazelė
2022.05.18
Abipusė meilė „eBay“: kaip 12.500 pardavėjų iš Lietuvos parduoda 147 mln. pirkėjų Premium 5

E. prekybos platformoje „eBay“ yra per 12.500 aktyvių pardavėjų iš Lietuvos, o kas 10 sekundžių iš jų...

Gazelė
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Išbandyti patarimai, kaip įmonei pritraukti užsienio talentų

Aukštos kvalifikacijos specialistų stygius Lietuvoje pastebimas įvairiuose sektoriuose, tad įmonės vis...

Vadyba
2022.05.15
Teismas pritaria, kad Gariūnų žemės nuomą galima nutraukti, turgavietės valdytojos ginklų nesudeda Premium 2

Dar vienas nepalankus teismo sprendimas valstybinės svarbos statuso netekusioms Vilniaus Gariūnų turgavietės...

Statyba ir NT
2022.05.14
Šeimos verslas: iš patarimų išauga naujų idėjų, o pirmųjų guzų galima susirinkti ir savarankiškai Premium

Šeimos verslo klasika – ilgainiui į vairininko vietą stoja jaunoji karta, o vaikams įsiliejus į tėvų įmones,...

Gazelė
2022.05.12
Seimas: restoranai neprivalo klientams duoti vandens iš čiaupo 2

Restoranai, kavinės ir barai ir toliau neprivalės pageidaujantiems klientams nei veltui, nei už atlygį duoti...

Verslo aplinka
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12
Persiorientuojant į Vakarus, vežėjams neužteks vien atnaujinti automobilių parką Premium

Užsidarius Rytų rinkai, nežinomybėje atsidūrė vežėjai, dirbę tik Rusijos ir Baltarusijos kryptimis. Išeitis...

Logistika
2022.05.12
Kitoks turgus: Paupyje pasiekė 7,5 mln. Eur apyvartą, Benedikto turgus planuoja plėtrą Premium

Įprastoms turgavietėms atsigaunant po pandemijos klesti ir visiškai kitokių koncepcijų objektai, kurie irgi...

Prekyba
2022.05.12
Mažesnis atlygis dirbant iš namų – ar tokia taktika gali ateiti ir į Lietuvą? Premium 26

Viena Londono advokatų kontora pasiūlė darbuotojams galimybę nuolat dirbti iš namų, tačiau šis patogumas...

Vadyba
2022.05.11
Savininkas ar vadovas Ukrainoje, o deklaracijas teikti reikia: ką pataria institucijos Premium

Dalis iš 1.800 Lietuvoje veikiančių Ukrainos piliečių valdomų ar vadovaujamų įmonių susiduria su iššūkiais...

Gazelė
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku