Kaip sužinoti, ką iš tiesų galvoja darbuotojas

Kartais darbuotojo nesąmoningai atliekami veiksmai gali atskleisti tikruosius jo polinkius, gebėjimus. Pasak psichologų, būna atvejų, kai darbuotojas siekia daugiau atsakomybių darbe, bet kūno kalba tiesiog šaukte šaukia: „Aš tam nesu pasiruošęs“. Štai keli signalai, kurių nereikėtų praleisti pro akis, kalbantis su darbuotoju, rašo svetainė „businessinsider.com“.

Gestai

Vienas dažniausių šių dienų žmonių įpročių, nurodoma svetainėje, nesugebėjimas išlaikyti dėmesio. Taigi jei darbuotojas per pokalbį vis tikrina savo išmanųjį telefoną arba žvalgosi į laikrodį, tai rodo, kad jis nejaukiai jaučiasi arba nuobodžiauja. Beje, buvo atliktas „Gallup“ tyrimas, kuris parodė, kad dauguma išmaniųjų telefonų savininkų Amerikoje bent kelis kartus per valandą tikrina savo telefonus. Toks įprotis vadinamas „Nomofobija“.

Kai žmogus vengia akių kontakto, kitam jis gali pasirodyti, kaip nepasiruošęs pokalbiui, nesusidomėjęs, užsisklendęs, galiausiai arogantiškas. Psichologai akcentuoja, jei pusę pokalbio laiko žmogus sugeba išlaikyti akių kontaktą, tuomet jis kitam sudaro patikimo, kompetentingo ir savimi pasitikinčio žmogaus įspūdį.

Rankų grąžymas - dar vienas gestas, kuris išduoda žmogų, kuris paslapčia nori, kad jo sakomų minčių nebūtų atidžiai klausomasi. Tokiu būdu darbuotojas stengiasi užmaskuoti kompetencijos stoką, taip viliamasi, kad bent jau ne visos pokalbio detalės bus išgirstos ar įsimintos.

Aptakūs atsakymai

Savimi pasitikintys, turintys tvirtą nuomonę bei reikiamų žinių žmonės, į užduodamus klausimus atsako konkrečiai ir argumentuotai. Vis dėlto jei pokalbio metu darbuotojas dažiau vietoj aiškios savo pozicijos išdėstymo renkasi aptakų kalbėjimą, vertėtų suklusti. „Hm, tai labai geras klausimas“, - toks mykimas tikrai nėra solidus atsakymas.

Kad žmogus jaučiasi ne savo rogėse, nori, jog visas kuo greičiau pasibaigtų išduoda pernelyg greitas, chaotiškas kalbėjimas. Susijaudinęs žmogus kalba nerišliais sakiniais, nenuosekliai dėlioja mintis, jį tiesiog sunku suprasti. Suprantama, kad šioks toks susijaudinimas kabinete kalbantis su vadovu akis į akį gali būti, tačiau jei darbuotojas niekaip negali susidoroti su jauduliu – nėra gerai. Mat tai rodo, kad ir kitose stresinėse situacijose žmogus nemokės elgtis adekvačiai ir vargu, ar gebės priimti tinkamus sprendimus.

Dar vienas įprotis, kuris išduoda, jog žmogus jaučiasi nekomfortiškai – pernelyg garsus juokas arba nuolatinis kikenimas. Psichologai nurodo, kad po nevaldomas juoko kauke darbuotojai stengiasi pasislėpti ir taip tikisi išvengti nepatogių klausimų arba tiesiog taip slepia baimę išgirti klausimą, į kurį nežino atsakymo.