Verslumo žemėlapis: kurortiniai regionai neužleidžia pozicijų
Lietuvoje žmonių verslumas kasmet auga 5 8%. Versliausi kaip ir pernai išlieka Neringos, o pasyviausi Pagėgių ir Joniškių savivaldybių gyventojai.
Tokius duomenis spaudos konferencijoje trečiadienį pateikė Jūratė Tamošaitytė, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) projekto Verslumo skatinimas vadovė, pristatydama Lietuvos savivaldybių verslumo žemėlapį.
2016 m. pradžioje šalyje veikė 79. 500 mažų ir vidutinių įmonių. Vidutiniškai 1.000 gyventojų tenka 27,5 įmonės.
Daugiausia optimizmo verslo kūrimui turi Vilnius, Kaunas, Palanga, Neringa. O pasienio regionuose situacija niūresnė čia verslas kuriamas vangiau.
Trečiąkart sudarytame Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje antrus metus iš eilės pirmauja Neringa, kurios atotrūkis nuo kitų savivaldybių šįmet dar labiau padidėjo. Remiantis atliktu tyrimu, verslumo lygis Neringoje 3,6 karto viršija Lietuvos vidurkį. Po jos rikiuojasi Vilnius ir Palanga, kur verslumo lygis yra atitinkamai 2 kartus ir 1,85 karto didesnis už šalies vidurkį, nurodo p. Tamošaitytė.
Versliausių savivaldybių penketuką užbaigia Kauno miestas ir Kauno rajonas šiose savivaldybėse verslumo lygis atitinkamai 53% ir 38% viršija Lietuvos vidurkį. Į lyderių dešimtuką taip pat pateko Klaipėdos miestas (verslumo lygis 137% Lietuvos vidurkio), Klaipėdos rajonas (126%), Šiaulių miestas (120%), Vilniaus rajonas (119%) ir Birštonas (115%).
Versliausių regionų sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgių ir Joniškio savivaldybės, kuriose verslumo lygis siekia atitinkamai 61% ir 62% bendro Lietuvos vidurkio. Pagal verslumo lygį nedaug juos aplenkė Šilalės (66%), Visagino (70%), Pasvalio (71%), Pakruojo ir Varėnos (po 72%) savivaldybės.
Didžiausias šuolis
Lyginant su pernai 25 savivaldybės pagerino savo pozicijas, 31 savivaldybė užėmė žemesnes pozicijas, 4 liko tose pačiose vietose.
Pasak p. Tamošaitytės, daugiausia pokyčių skaičiuojama Birštone. Jis iš 57 pozicijos pernai šoktelėjo į 10 vietą. Birštonas iš pirmaujančių savivaldybių dešimtuko išstūmė Panevėžio rajoną.
Šįmet sausio - rugsėjo mėnesiais ekonominę veiklą vykdė 179,400 šalies gyventojų. 1.000 gyventojų vidutiniškai tenka 63 gyventojai , vykdantys savarankišką ekonominę veiklą.
Daugiausia tokių gyventojų yra Neringoje (378), Palangoje (138), Vilniuje (81), Druskininkuose (79), Birštone (76), Kauno rajone (73), Šiauliuose (70), Kaune (69).
Mažiausiai savarankiškai verslaujančių žmonių gyvena Šakiuose (40), Joniškyje (40), Kazlų Rūdoje (39), Švenčionyse (38), Visagine (38), Pakruojyje (37), Akmenėje (36), Pagėgiuose (29).
Rašyti komentarą