Kodėl pirkėjai noriai moka už istorijas

Kylant pragyvenimo lygiui, sulig naujų drabužių mažmenine prekyba bei importu auga ir dėvėtų drabužių verslas. Dažniausiai vintažinės prekės Lietuvą pasiekia iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Nyderlandų, ir Lenkijos.

Pagrindiniais tokio verslo rizikos veiksniais Justas Jonikas, SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento direktorius, išskiria investicijas į ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, nuomą, investicijas į ne pagrindinę veiklą, spartų pardavimų augimą, nesugebant jo suvaldyti, prekių sezoniškumą, naujų produktų įvedimą į rinką, sukuriamos pridėtinės vertės, pelno maržų bei prisiimamos rizikos disbalansą.

Ir fiziniai asmenys

Išmaniosios technologijos, internetas, prieinamas didžiajai daliai gyventojų, 1.4 mln. lietuvių persikėlimas į socialinį tinklą „Facebook“ diskusijos apie vintažinį verslą pranešėjų nuomone, sukuria geresnes sąlygas tokio verslo pradžiai ir reklamai mažesniais kaštais. Visgi, kaip sakė p. Jonikas, remiantis bendrąją naujų verslų praktika, tik dviem startuoliams iš dešimties pavyksta neužgesti savo veiklos pradžioje.

Ramintos Stravinskaitės, advokatų kontoros „GLIMSTEDT“ teisininkės, teigimu, dažniausias vintažinio verslo pasirenkamas elektroninės komercijos modelis – mažmeninė prekyba, kitaip tariant, verslas vartotojui.

Prekiauti vintažu gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys pagal verslo pažymą.

„Verslo liudijimas, šiuo atveju, neleidžiamas, nes ši veiklos sritis nepatenka į liudijimu leidžiamų veiklų sąrašą“, – priduria teisininkė. Jos teigimu, įprastai, tokios srities verslininkui nusprendus steigti juridinį asmenį, pasirenkama mažosios bendrijos (MB) forma dėl nebūtino įstatinio kapitalo bei mažesnės rizikos turtu.

Teisinių reikalavimų nedaug

Teisinių reikalavimų, kurie taikomi dėvėtų drabužių verslui, sąrašas nėra ilgas.

„Didžiausi reikalavimai taikomi vaikiškoms prekėms: negalima prekiauti dėvėtų vaikišku apatiniu trikotažu, avalyne, žaislais. Pardavėjas taip pat turi užtikrinti, kad prekė būtų švari, dezinfekuota ir pateikti informaciją vartotojui, kad jis taip pat turi darkart išsiskalbti, išvalyti chemiškai apdorotą prekę“, – aiškina teisininkė.

Vienintelė aplinkybė, kada vartotojas gali pareikšti pretenzijas dėl vintažinės prekės, – kai jos kokybė neatitinka tos, kuri nurodyta iš anksto. „Padevėta prekė – nėra nauja. Natūralu, kad ji gali turėti defektų. Rekomenduojama suteikti informaciją apie visus prekės trūkumus, prieš ją parduodant“, – verslininkams pataria p. Stravinskaitė.

Kuriant internetinę dėvėtų drabužių parduotuvę, svarbą įgauna asmens duomenų apsauga. Elektroninėse parduotuvėse paprastai būtina registracija, kurioje pirkėjas turi pateikti savo asmeninę informaciją. Verslininkas, kuriantis tokią parduotuvę, turėtų užsiregistruoti asmens duomenų valdytoju ir pateikti asmens duomenų tvarkymo puslapyje taisykles, kad išvengtų gresiančių bausmių.

„Kol kas baudos, neužtikrinant asmens duomenų apsaugos, nėra didelės – neperžengia 2.000 Eur ribos. Visgi nuo 2018 m. įsigalioję pakeitimai įgalins tokio dydžio baudas, kurios lengvai galės verslą nuvesti į bankrotą“, – sako teisininkė.

Vartotojai įtikinami istorijomis

„Rinkodaristai žodį „dėvėtas“ prilygina istorijai. Todėl, komunikuojant informaciją apie vintažinį produktą, taikoma turinio rinkodara – unikalaus turinio kūrimas arba naujų vartotojų ieškojimas vietoje tiesioginės reklamos“, – rinkodaristų požiūrį į vintažinį verslą dėsto Aurelija Plioplytė, reklamos agentūros „Market Rats“ kūrybos skyriaus vadovė.

Pranešėjos nuomone, reklamos biudžetas tokiam verslui – būtinas. Kitu atveju, jis gali likti nepastebėtas. Kaip palankią vietą transliuoti tęstinumą turinčią produkto istoriją p. Aurelija įvardija socialinį tinklą „Facebook“. „Šis socialinis tinklas suteikia galimybę taikyti daugiafunkcines reklamos formas, pagauti tikslinę auditoriją, lokalizuojant reklamą. Renkantis reklamą socialiniame tinkle „Facebook“, galima realiu laiku matyti jos rezultatyvumą ir, esant reikalui, nutraukti. Be to, reklamuotis socialiniame tinkle – pigiau nei ją spausdinti ar talpinti stotelėse“, – teigia p. Plioplytė.

Konferencijos metu užsiminta ir apie naują, Lietuvoje neseniai pradėtą naudoti rinkodaros sritį, – influencinę rinkodarą. Daug sekėjų socialiniuose tinkluose turintys ir visuomenei žinomi asmenys gali pritraukti nemažai pirkėjų, reklamuodami vintažinio verslo siūlomas prekes. Kitas p. Aurelijos įvardintas rinkodarinis metodas dėvėtų drabužių ir senų daiktų verslui, kol kas dar nepasiekęs mūsų šalies rinkos, – „Facebook“ turgelis: socialinio tinklo funkcija rasti netoliese parduodamus daiktus.

Kamilė Kovalska, tos pačios reklamos agentūros SEO grupės vadovė, pridūrė, kad, siekiant pritraukti vartotojus pirkti vintažinio verslo prekes, nereikėtų pamiršti ir tų, kuriems įdomios tokios pačios kategorijos naujos prekės.