Kodėl pirkėjai noriai moka už istorijas

Publikuota: 2016-10-08
Rinkodaristai žodį „dėvėtas“ prilygina istorijai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Rinkodaristai žodį „dėvėtas“ prilygina istorijai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Apie 10.000 – maždaug tiek vestuvinių suknelių antrinėje šalies rinkoje pardavinėjama šiandien. Armina Staniulienė, pirmojo Lietuvoje dėvėtų suknelių komiso „MyDAY.lt“ įkūrėja, – viena iš verslininkų, pagavusių nenustojančią kilti vintažinio verslo bangą. Tokios verslo krypties pagrindas – istorijos, kurios girdimos iš atiduodančiųjų nebereikalingus daiktus ir perduodamos naujiems klientams.

Kylant pragyvenimo lygiui, sulig naujų drabužių mažmenine prekyba bei importu auga ir dėvėtų drabužių verslas. Dažniausiai vintažinės prekės Lietuvą pasiekia iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Nyderlandų, ir Lenkijos.

Pagrindiniais tokio verslo rizikos veiksniais Justas Jonikas, SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento direktorius, išskiria investicijas į ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, nuomą, investicijas į ne pagrindinę veiklą, spartų pardavimų augimą, nesugebant jo suvaldyti, prekių sezoniškumą, naujų produktų įvedimą į rinką, sukuriamos pridėtinės vertės, pelno maržų bei prisiimamos rizikos disbalansą.

Ir fiziniai asmenys

Išmaniosios technologijos, internetas, prieinamas didžiajai daliai gyventojų, 1.4 mln. lietuvių persikėlimas į socialinį tinklą „Facebook“ diskusijos apie vintažinį verslą pranešėjų nuomone, sukuria geresnes sąlygas tokio verslo pradžiai ir reklamai mažesniais kaštais. Visgi, kaip sakė p. Jonikas, remiantis bendrąją naujų verslų praktika, tik dviem startuoliams iš dešimties pavyksta neužgesti savo veiklos pradžioje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ramintos Stravinskaitės, advokatų kontoros „GLIMSTEDT“ teisininkės, teigimu, dažniausias vintažinio verslo pasirenkamas elektroninės komercijos modelis – mažmeninė prekyba, kitaip tariant, verslas vartotojui.

Prekiauti vintažu gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys pagal verslo pažymą.

„Verslo liudijimas, šiuo atveju, neleidžiamas, nes ši veiklos sritis nepatenka į liudijimu leidžiamų veiklų sąrašą“, – priduria teisininkė. Jos teigimu, įprastai, tokios srities verslininkui nusprendus steigti juridinį asmenį, pasirenkama mažosios bendrijos (MB) forma dėl nebūtino įstatinio kapitalo bei mažesnės rizikos turtu.

Teisinių reikalavimų nedaug

Teisinių reikalavimų, kurie taikomi dėvėtų drabužių verslui, sąrašas nėra ilgas.

„Didžiausi reikalavimai taikomi vaikiškoms prekėms: negalima prekiauti dėvėtų vaikišku apatiniu trikotažu, avalyne, žaislais. Pardavėjas taip pat turi užtikrinti, kad prekė būtų švari, dezinfekuota ir pateikti informaciją vartotojui, kad jis taip pat turi darkart išsiskalbti, išvalyti chemiškai apdorotą prekę“, – aiškina teisininkė.

Vienintelė aplinkybė, kada vartotojas gali pareikšti pretenzijas dėl vintažinės prekės, – kai jos kokybė neatitinka tos, kuri nurodyta iš anksto. „Padevėta prekė – nėra nauja. Natūralu, kad ji gali turėti defektų. Rekomenduojama suteikti informaciją apie visus prekės trūkumus, prieš ją parduodant“, – verslininkams pataria p. Stravinskaitė.

Kuriant internetinę dėvėtų drabužių parduotuvę, svarbą įgauna asmens duomenų apsauga. Elektroninėse parduotuvėse paprastai būtina registracija, kurioje pirkėjas turi pateikti savo asmeninę informaciją. Verslininkas, kuriantis tokią parduotuvę, turėtų užsiregistruoti asmens duomenų valdytoju ir pateikti asmens duomenų tvarkymo puslapyje taisykles, kad išvengtų gresiančių bausmių.

„Kol kas baudos, neužtikrinant asmens duomenų apsaugos, nėra didelės – neperžengia 2.000 Eur ribos. Visgi nuo 2018 m. įsigalioję pakeitimai įgalins tokio dydžio baudas, kurios lengvai galės verslą nuvesti į bankrotą“, – sako teisininkė.

Vartotojai įtikinami istorijomis

„Rinkodaristai žodį „dėvėtas“ prilygina istorijai. Todėl, komunikuojant informaciją apie vintažinį produktą, taikoma turinio rinkodara – unikalaus turinio kūrimas arba naujų vartotojų ieškojimas vietoje tiesioginės reklamos“, – rinkodaristų požiūrį į vintažinį verslą dėsto Aurelija Plioplytė, reklamos agentūros „Market Rats“ kūrybos skyriaus vadovė.

Pranešėjos nuomone, reklamos biudžetas tokiam verslui – būtinas. Kitu atveju, jis gali likti nepastebėtas. Kaip palankią vietą transliuoti tęstinumą turinčią produkto istoriją p. Aurelija įvardija socialinį tinklą „Facebook“. „Šis socialinis tinklas suteikia galimybę taikyti daugiafunkcines reklamos formas, pagauti tikslinę auditoriją, lokalizuojant reklamą. Renkantis reklamą socialiniame tinkle „Facebook“, galima realiu laiku matyti jos rezultatyvumą ir, esant reikalui, nutraukti. Be to, reklamuotis socialiniame tinkle – pigiau nei ją spausdinti ar talpinti stotelėse“, – teigia p. Plioplytė.

Konferencijos metu užsiminta ir apie naują, Lietuvoje neseniai pradėtą naudoti rinkodaros sritį, – influencinę rinkodarą. Daug sekėjų socialiniuose tinkluose turintys ir visuomenei žinomi asmenys gali pritraukti nemažai pirkėjų, reklamuodami vintažinio verslo siūlomas prekes. Kitas p. Aurelijos įvardintas rinkodarinis metodas dėvėtų drabužių ir senų daiktų verslui, kol kas dar nepasiekęs mūsų šalies rinkos, – „Facebook“ turgelis: socialinio tinklo funkcija rasti netoliese parduodamus daiktus.

Kamilė Kovalska, tos pačios reklamos agentūros SEO grupės vadovė, pridūrė, kad, siekiant pritraukti vartotojus pirkti vintažinio verslo prekes, nereikėtų pamiršti ir tų, kuriems įdomios tokios pačios kategorijos naujos prekės.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Gazelė“
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
11:03
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
Verslas sukūrė platformą „Svetingi.lt“: kaip pakviesti vakarienės ukrainiečius ir prasmingai įtraukti darbuotojus Premium

Verslas ir visuomenė nuo pat karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. skyrė visokeriopą paramą: kuriam laikui...

Gazelė
2022.05.23
Seime svarstomas draudimas skirti 1,2% GPM biudžetinėms įstaigoms

Iš valstybės biudžeto išlaikomus vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas ar gydymo įstaigas, taip pat garažų,...

Finansai
2022.05.22
Į dviračių saugyklas Tauragėje investuota per 700.000 Eur 23

Tauragėje pradėjo veikti dviračių saugyklos. Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena,...

Gazelė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui

Socialinis verslas ir socialinio poveikio projektų vykdytojai gali pasinaudoti ir valstybės pagalba –...

Gazelė
2022.05.22
Kaip auginti verslą: 13-oje „Spiečių“ praktinė verslo akceleravimo programa

13-oje Lietuvos miestų veikiančiuose „Spiečiuose“ gegužę ir birželį prasideda verslo akceleravimo programa,...

Gazelė
2022.05.21
Kai verslininkai „apvalgo“ prie stalo sėdinčius kolegas Premium 2

Nuslėptais mokesčiais ne tik apvagiama valstybė, bet ir sukuriama nesąžininga konkurencija. Ypač didelis...

Gazelė
2022.05.21
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Užderėjo startuolių sandorių: ko reikia Lietuvai, kad galėtų pasileisti plaukus Premium

Rekordiniais 2021 m. lietuviški startuoliai pritraukė daugiau nei 430 mln. Eur investicijų, tačiau šie metai...

Inovacijos
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Subsidijos Ukrainos verslui: už įsikūrimą Lietuvoje – 10.000 Eur 1

Ukrainos verslai, po vasario 24 d. pradėję veiklą Lietuvoje, galės gauti subsidijas už įsikūrimą ir darbo...

Gazelė
2022.05.18
„Atvažiuojamasis“ verslas Palangoje: kai kurie vietas vaikams rezervavo dar pernai Premium

Vasaros sezoną pajūryje pradeda ne tik vietinis verslas, bet ir atvykstantieji, kurie, pritrūkę paslaugų...

Gazelė
2022.05.18
Abipusė meilė „eBay“: kaip 12.500 pardavėjų iš Lietuvos parduoda 147 mln. pirkėjų Premium 5

E. prekybos platformoje „eBay“ yra per 12.500 aktyvių pardavėjų iš Lietuvos, o kas 10 sekundžių iš jų...

Gazelė
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku