Regionus mėgina išjudinti miestiečiai

„Daugiausia verslų kuriama Vilniaus ir Kauno rajonuose, Neringos savivaldybėje. Mažiausiai – Vilkaviškio, Skuodo, Biržų, Birštono savaldybėse. Daugiausia verslumo skatinimo paskolų išduota Kauno ir Panevėžio miestų bei Šilutės r. gyventojams“, – sako Tomas Valauskas, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kreditavimo skyriaus viršininkas, komentuodamas Lietuvos savivaldybių verslumo lygio tyrimą, kurį inicijavo LCKU.

Lietuvos regionų verslumo žemėlapis buvo sudarytas atsižvelgiant į tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičių, šių įmonių skaičiaus metinį pokytį, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių ir jo pokytį, taip pat išduotų kreditų iš Verslumo skatinimo fondo skaičių.

Dirba individualiai

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 76.000 mažų ir vidutinių įmonių – 1.000 gyventojų vidutiniškai teko 26 įmonės. Neringoje mažų ir vidutinių įmonių koncentracija dvigubai didesnė už vidurkį – 56 įmonės 1.000 gyventojų. Vilniaus mieste 1.000 gyventojų atitinkamai tenka 52 įmonės, Palangoje – 36, Kaune – 35, Klaipėdoje – 34, Šiauliuose – 27.

Ponas Valauskas atkreipia dėmesį, kad kurortiniai miestai išsiskiria individualiai veiklą vykdančių asmenų gausa. Neringoje, Palangoje, Birštone ir Druskininkuose žmonės dažniausiai savarankiškai imasi veiklos turizmo paslaugų srityje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šįmet sausį–rugpjūtį veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą vykdė 158.000 gyventojų. 1.000 žmonių vidutiniškai teko 54 asmenys, vykdantys savarankišką ekonominę veiklą.

Neringoje 1.000 gyventojų teko 368 asmenys, vykdantys ekonominę veiklą, Palangoje – 128, Druskininkuose – 66, Birštone – 61. Mažiausiai savarankiškai verslauti linkę Šalčininkų r., Švenčionių r. ir Kalvarijos gyventojai – 34, Pagėgių – 25.

Pasak p. Valausko, SVV telkiasi didžiuosiuose miestuose ir aplink juos. Atotrūkis tarp regionų, sako p. Valauskas, akivaizdus. Kaip vieną iš priemonių mažinti šį atotrūkį LCKU viršininkas nurodo jaunimo verslumo skatinimą regionuose.

„Jaunimas ryžtingai domisi galimybėmis kurti verslą. Jie nori susikurti darbo vietą ne tik sau, bet ir draugui“, – kalba p. Valauskas.

Šiek tiek lėčiau

Artūras Samoiliukas, UAB „Vildava“ direktorius, prieš dvejus metus su šeima iš Vilniaus persikraustė į Dusetas ir čia atidarė kepyklą. Pasak verslininko, reikalavimai verslui visur vienodi, tik dirbant regione tenka perprasti vietos specifiką.

„Regione, bent jau mums, nepavyko visko išspręsti greitai, kaip tai pavyksta didmiestyje. Pavyzdžiui, pusmetį laukėme, kol mums kepyklos patalpose sutvarkė elektrą. Meistrai vis žadėjo darbus atlikti rytoj“, – pavyzdį pateikia p. Samoiliukas.

Verslininkas nurodo, kad pagalbos atidarydami kepyklą sulaukė iš Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, jie patarė, kaip tinkamai sustatyti įrangą.

„Esame įsikūrę strategiškai gerokai vietoje – šalia kelio Utena–Rokiškis. Vykstame į Zarasų ir Utenos turgus prekiauti savo produkcija. Ėmęsi verslo susikūrėme darbo vietas sau ir dar 3 žmonėms“, – sako p. Samoiliukas ir priduria, kad turėjo ir alternatyvų verslo planą. Jei prekyba kepiniais būtų nepavykusi, verslininkas būtų siūlęs kulinarijos gaminių ir tiekęs maistą vestuvėms bei kitoms šventėms.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad regione vis aktyvesnis jaunimas.

„Neseniai Dusetose jaunuoliai atidarė automobilių remonto servisą. Ir klientų nestokoja“, – sako p. Samoiliukas.

Siūlo pasitarti

Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė, sako pastebinti tendenciją, kad į regionus vis dažniau keliasi didmiesčių gyventojai ir čia mėgina kurti verslą. Veiklos spektras įvairus: nuo IT paslaugų iki nuosavų parduotuvių.

Pasak p. Matukienės, dažniausiai verslai nepavyksta tiems, kurie nepažįsta vietos rinkos, todėl ji skatina planuojančius kurti verslą regione kreiptis į vietos verslininkų asociacijų atstovus ir ištirti vietos verslo būklę, įsigilinti į specifiką.

„Pasikalbėsime, nuo ko pradėti, kur ieškoti patalpų, kokia vietos rinka. Vėliau žmogus pasirašys verslo planą: kokių paslaugų ketina teikti, kokios jo išlaidos, kokios pajamos, kiek tikisi užsidirbti. Kartais panagrinėjus planą paaiškėja, kad reikia jį keisti, tada žiūrime, ką galime padaryti. Kartais trūksta finansinės paramos, tada ieškome finansavimo būdų. Per dvejus metus Alytaus rajone po tokių konsultacijų padėjome įsteigti apie 100 įmonių“, – kalba p. Matukienė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.