Nori plėtros - sukurk stiprų prekės ženklą: bendrovių patirtis

Publikuota: 2015-12-12
Tomas Bartninkas, reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas: „Vis dar manome, kad įranga ar labai sunkus darbas yra svarbiau negu įvaizdis. Realybė kitokia – įvaizdis yra brangiausia. Juk kokakolos receptas beveik nieko vertas palyginus su sukurtu įvaizdžiu.“ 		JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.
Tomas Bartninkas, reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas: „Vis dar manome, kad įranga ar labai sunkus darbas yra svarbiau negu įvaizdis. Realybė kitokia – įvaizdis yra brangiausia. Juk kokakolos receptas beveik nieko vertas palyginus su sukurtu įvaizdžiu.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

Verslininkai vis dar per mažai dėmesio kreipia į prekių ženklo kūrimą bei įvaizdį, labiau susitelkia į technologinius sprendimus. Praktika rodo, kad tinkamas įvaizdis padeda greičiau užkariauti pasaulį ir įgyvendinti svajonę.

„Pasidairę į aplinkines valstybes gana greitai rastume mums žinomų prekių ženklų. Estijoje – „Skype“, Latvijoje – „Latvijas Balzams“, Švedijoje – „Ikea“, Airijoje – „Ryanair“ ar „Guinness“, Norvegijoje – „Norwegian Airlines“. Nors Lietuvos verslininkai sėkmingai dirba regione, tačiau lietuviški prekių ženklai toliau regiono ribų nėra žinomi ir atpažįstami. Taigi man kyla klausimas, kodėl turėdami tokį gerą verslumo potencialą nesugebame jo tinkamai išplėtoti globaliau“, – svarsto Tomas Bartninkas, reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas.

Idėja su terminu

Pašnekovas įžvelgia šiek tiek ydingą verslininkų galvoseną – pirmiausia padirbsime lokaliai, o jau paskui gal ir pasaulį užkariausime.

„Manyčiau, kad mūsų verslininkams trūksta mokėjimo iš pat pradžių susieti svajonę su verslo kūrimu ir pamąstyti – o kas bus, jei pavyks užkariauti pasaulį. Viena iš priežasčių, kodėl vyrauja toks mąstymo būdas – nesėkmės baimė. Nors lietuvių verslumas po truputį auga, tačiau baimė, kad kažkas nepavyks, vis dar didelė. Antra vertus, verslininkai svajoja, kaip viskas bus, kai verslo imsis. Vos tik pradeda verslą – svajonės baigiasi. Mintys sukasi tik apie tai, kaip išsilaikyti, kaip sudurti galą su galu. Supranta, verslas turi būti praktiškas. Visgi nereikia pamiršti pagrindinės idėjos – kuo verslas išskirtinis, kas padės išsikovoti rinkas savo šalyje, o paskui ir pasaulyje“, – apie globalų mąstymą kalba p. Bartninkas.

Pašnekovas pabrėžia, kad svarbu ne svaičioti, o svajoti. Skirtumas tarp šių sąvokų yra paprastas – svajonei įgyvendinti reikia turėti aiškiai apibrėžtą laiką.

„Svajoti reikėtų pasimokyti iš vaikų. Jie drąsiai svajoja ir kasdien siekia svajonę įgyvendinti, kovoja už ją. Tik nereikia svajonių painioti su svaičiojimu. Svajonė – tai idėja su deadline‘u (angl. terminas). Taigi svarbu nusistatyti tikslą ir kryptingai jo siekti. Beje, noras padaryti kažką taip pat gerai kaip kiti – nėra svajonė, tai kopijavimas“, – kalba pašnekovas.

Ponas Bartninkas pateikia tarptautinių pavyzdžių, kaip svajonės vedini verslininkai sukūrė savo sėkmės istorijas.

„Apie ką svajojo „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas? Kad kiekvienas žmogus turėtų asmeninį kompiuterį. Kosmetikos bendrovė „L‘Oreal“ tikėjo, kad kiekviena moteris verta būti graži“, – kad aiškios svajonės padeda pasiekti puikų rezultatų, nurodo p. Bartninkas.

Nesupranta svarbos

Specialistas turi atsakymą, kodėl šalies verslininkams nepavyksta sukurti žinomos sėkmės istorijos: verslininkai nelabai daug svarbos teikia prekių ženklui, įvaizdžiui kurti, o labiau susitelkia į technologinius niuansus.

„Vis dar manome, kad įranga, slaptas receptas ar labai sunkus darbas yra svarbiau negu įvaizdis. Realybė kitokia – įvaizdis yra brangiausia. Juk kokakolos receptas beveik nieko vertas palyginus su sukurtu įvaizdžiu“, – kalba specialistas.

Ponas Bartninkas išskiria du aspektus, lemiančius, kodėl vietos verslininkams nepavyksta sukurti itin stiprių, už šalies ribų gerai žinomų prekių ženklų. Per didelė savinieka ir per didelis pasitikėjimas, specialisto nuomone, kiša koją verslininkams.

„Kai imame galvoti, kad nieko nesugebame, viskas, ką sukuriame, yra blogai. Kitaip tariant, tiesiog niekiname save, netikime savo jėgomis. Yra ir kitas kraštutinumas – savikėla arba bandymas viską padaryti kuo lietuviškiau. Visiems teigti, kad Lietuva – geriausia pasaulyje šalis. Vargu ar tai suveiks. Juk kiek pasaulyje yra baltofilų?“ – kalba p. Bartninkas.

Specialistas akcentuoja, kad svarbu išlaikyti balansą. Neatsisakant savo identiteto veikti pagal pasaulinius standartus. Teigiamais pavyzdžiais pašnekovas vadina jaunosios kartos verslininkus.

Pavyzdžių jau yra

„Broliai Vizbarai įmonę pa­vadino „Brolis Semi­con­duc­tors“. Jie sujungė aukštąsias technologijas, bet išlaikė išskirtinumą bendrovės pavadinime palikdami lietuvišką žo­dį“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Iš karto sukurti stiprų ženklą ypač naudinga tada, kai gaminama prekė yra specifinė ir brangoka, tad numatoma, jog tik vietine rinka nebus apsiribojama, o iškart ieškoma būdų, kaip gaminius realizuoti užsienyje.

„Į Lietuvos rinką dar tik pradėję verslą daug vilčių nedėjome. Pirmiausia mūsų gaminys nišinis, be to, nepigus. Pavyzdžiui, daugkartinių sauskelnių komplektas kainuoja apie 20 Eur“, – sako Rytis Stanevičius, Vilniaus UAB „Green Rose“, siuvančios daugkartines sauskelnes ir drabužius iš merino vilnos bei bambukų pluošto, direktorius.

Pasak verslininko, įmonė dėl bendradarbiavimo derėjosi su keletu užsienio įmonių ir taip tikėjosi išplėsti savo pardavimų apimtį kitose šalyse.

„Derėjomės su keletu įmonių, tačiau susidūrėme su keistu užsieniečių požiūriu. Į mus jie žvelgė kaip į pigios darbo jėgos šalį. Norėjo, kad savo prekes jiems parduotume labai pigiai, o jie gaminius planavo pardavinėti kelis kartus brangiau. Apskaičiavome, kad mums labiau apsimoka patiems tiesiogiai pardavinėti savo gaminius užsienyje“, – kodėl nepavyko susitarti dėl bendradarbiavimo su užsienio bendrovėmis, kalba p. Stanevičius.

Įmonė jau įsigijo domenus Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje ir ketina kurti savo e. parduotuves šiose šalyse. Anot p. Stanevičiaus, teisingai pasirinktas prekės ženklas leidžia paprasčiau prisistatyti užsienio pirkėjams.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Prie skaidraus verslo iniciatyvos jungiasi pirmieji maitintojai

Viešojo maitinimo sektorius išlieka viena iš 4 sričių, kuriame didelė šešėlio rizika. Prie skaidraus verslo...

Gazelė
2020.01.20
Duomenų apie startuolių finansus mažai, bet pelningumas džiugina 2

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau perkopė 1.000 ribą, tačiau finansinių duomenų apie jų...

Gazelė
2020.01.20
Pirmieji lengvatiniai metai ne visiems nuostolingi: 770 bendrovių uždirbo 13 mln. Eur Premium 1

Pirmieji metai naujam verslui sudėtingiausi – reikia ne tik atsistoti ant kojų, bet ir galvoti, kaip...

Gazelė
2020.01.20
„Koops“ konsolidavo tinklo administravimą ir didmeninę veiklą  Premium

Nusprendus didmeninę, prekybinę ir logistinę veiklą sutelkti vienoje įmonėje nuo šių metų pradžios...

Prekyba
2020.01.20
Kodėl restoranuose visiems reikia cepelinų Premium

Tiek konsultantai, tiek patys verslininkai pataria išsiskirti iš kitų ir daryti tai, ko konkurentai nedaro.

Gazelė
2020.01.19
Sukurti kliniką – 3 žingsniai, bet bijant suklysti, atrodė sudėtingiau

Sudėtingas procesas, dalijamas etapais, įgauna struktūrą ir tampa aiškesnis. Panašiai ir verslo pradžia, kur...

Gazelė
2020.01.19
Nesėkmė versle netrukdo atsitiesti

Apklausos rodo, kad daugelis tų, kurie tik svajoja apie verslą, jo nesiima ne tik dėl lėšų ar žinių stygiaus,...

Gazelė
2020.01.19
Kas padeda verslui greičiau atsistoti ant kojų

Bet kokio verslo be investicijų nesukursi. Tačiau kuo pradedantieji daugiau išmano, ką ir kaip daryti, tuo...

Gazelė
2020.01.19
Kuria pradžiamokslį, kaip stiprinti kibernetinį saugumą

„Kurk Lietuvai“ projekto dalyviai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) kuria Kibernetinio saugumo vadovą...

Gazelė
2020.01.18
Prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos prisijungė pirmasis baras

Viešojo maitinimo sektoriaus įmonės dažnai pakliūva į mokesčių inspektorių akiratį. Sostinės baras „Local...

Gazelė
2020.01.17
Algų aritmetika: šiais laikais jų nekelti išdrįsta tik retas darbdavys Premium 1

Vidutinis darbo užmokestis kasmet kyla apie 9%, bet jis neprivalo būti atspirties taškas darbdaviams tiek...

Gazelė
2020.01.17
Medieną internetu pirko vangiai, todėl rado kur kas pelningesnį būdą Premium

Kuo pasiūla mažesnė, tuo yra daugiau galimybių įsitvirtinti toje nišoje. Svarbu neišsigąsti pamačius, jog...

Gazelė
2020.01.16
Į pensijų kaupimą naujai įtraukta 43.500 gyventojų

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43.500 gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė...

Finansai
2020.01.16
Šiemet pajamų deklaravimo startas bus skelbiamas anksčiau

Iki šių metų vasario 17 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti...

Finansai
2020.01.16
Kaip pigiau atlikti rinkos tyrimą

Pradedantiesiems verslą ekspertai pataria pirmiausiai pasitikrinti, ar jų idėja yra įdomi ir reikalinga. Tam...

Gazelė
2020.01.16
Sugrįžę iš „mokesčių atostogų“, smulkieji skaičiuoja tarifus Premium 1

Mokesčių „atostogos“ smulkiesiems – „poilsis“ nuo „Sodros“ įmokų pirmuosius metus ir 0% pelno mokestis – buvo...

Gazelė
2020.01.16
Kibernetinėms atakoms per mažų ar neįdomių nėra: kaip apsisaugoti Premium 1

Pusė smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) – 44% bendrovių – nemano, kad galėtų tapti kibernetinių atakų...

Gazelė
2020.01.15
Vieni restoranai jau bumbtelėjo ant žemės, kiti nusileidimui dar tik ruošiasi Premium

Maitinimo įstaigos, gruodį skaičiavusios gerokai išaugusias apyvartas, sausį ieško būdų, kaip prisikviesti...

Gazelė
2020.01.15
„Sodra“ primena naujus įmokų tarifus dirbantiems savarankiškai 1

Savarankiškai dirbantieji, gavę pirmąkart atsiradusias „mokesčių atostogas“ – teisę nemokėti socialinio...

Gazelė
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau