Smulkieji svarbūs, bet nėra inovatyvūs

Europos Komisijos duomenimis, smulkiosiose įmonėse Lietuvoje dirba 76% šalies darbuotojų, ES vidurkis kuklesnis – 66%, smulkieji sukuria 67% BVP, o visoje ES vidutiniškai ši dalis siekia maždaug 58%.

Vis dėlto kai kuriais aspektais nedidelės Lietuvos įmonės dar smarkiai atsilieka nuo ekonomiškai stipresnių Europos valstybių, vienas jų – inovacijų pritaikymas versle.

Prognozuoja augimą

Mažose įmonėse dirbančių žmonių skaičius yra didelis, tačiau vis dar 10% mažesnis nei prieš ekonominę krizę 2008 m. Vis dėlto EK prognozuoja, kad prieškrizinis lygis per kelerius metus turėtų būti pasiektas.

Skaičiuojama, kad 2015 m. mažų įmonių darbuotojų skaičius padidės 2,4%, o 2016 m. – 2,5%.

Be to, numatoma, kad tiek šiemet, tiek 2016 m. įmonių sukuriama pridėtinė vertė gerokai didės – kasmet po 7,4%, o 2008–2014 m. jų sukurta pridėtinė vertė padidėjo 8%. Toks spartus augimas iš esmės reiškia, kad smulkiosios įmonės po krizės jau atsigavo.

Tiesa, greičiausiai ne visi sektoriai augs vienodai sėkmingai.

Prognozuojama, kad pridėtinė vertė daugiausia didės transporto ir sandėliavimo, informacijos ir ryšių, profesinės ir administracinės veiklos sektoriuose. Skaičiuojama, kad kiekviename šių sektorių pridėtinės vertės augimas artimiausiais metais sieks apie 20%, darbuotojų skaičius augs maždaug 10%.

Problema – inovacijos

Vis dėlto kai kuriose srityse nedidelės Lietuvos įmonės ES kontekste atrodo gana prastai. Lietuvos įmonių rezultatai pastaraisiais metais nuolat prastėjo inovacijų ir vadinamosios antrosios galimybės, kai verslininkai sėkmingai atsitiesia po nesėkmių, srityse.

Teigiama, kad padėtį inovacijų diegimo srityje labiausiai apsunkina žemas privataus sektoriaus investicijų lygis, įgūdžių trūkumas, mat mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, didelė jaunimo emigracija, menkas mokslo įstaigų atsižvelgimas į darbo rinkos poreikius.

Antrosios galimybės srityje Lietuvos verslas atitinka ES vidurkį, tačiau rezultatai jau septynerius pastaruosius metus prastėjo. Šią tendenciją labiausiai, manoma, lėmė bankroto procedūros ilgėjimas ir sąnaudos, be to, tyrimai rodo, kad sustiprėjo nesėkmės baimė.

Priežastys įvairios

Aldas Kikutis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, mano, kad smulkiosios įmonės inovacijų atsisako dėl įvairių priežasčių. Kartais, anot jo, pakankamai inovatyvūs verslai Lietuvoje tiesiog nelinkę deklaruoti tokie esantys.

„Žemo inovacijų pritaikymo lygio priežastys gali būti kelios. Pirmiausia greičiausiai nėra tiek daug įmonių, kurios savo veiklos galėtų inovacijas pritaikyti. Per du dešimtmečius tos įmonės, kurios galėjo tai padaryti, galbūt jau ir padarė, kitos neranda būdų to padaryti ar tiesiog nenori. Viena vertus, tam reikia pinigų, bankai mažoms įmonėms inovacijoms diegti skolina nenoriai. Verslininkai skaičiuoja, kad investicijos iš karto neatsipirks, tad jiems pirmiausia reikia daug uždirbti“, – dėsto p. Kikutis.

Kitas dalykas, kurį reikia įvertinti, anot pašnekovo, yra tai, jog apie inovacijų diegimą dažniausiai galvoja tik tos įmonės, kurios varžosi tarptautinėje arenoje.

„Turime daug įmonių, kurios veikia tik vietos rinkoje, o savo klientus puikiai aptarnauja ir nieko nekeisdamos. Jei joms reikėtų pradėti eksportuoti, tai net varžydamosi su Lenkija turėtų atsinaujinti, kad taptų konkurencingesnės“, – sako tarybos narys.

Galiausiai, pasak p. Kikučio, kiekvieno verslininko supratimas, kas yra inovacijos, skiriasi.

„Jei vykdoma kokia nors apklausa, daug kas priklauso nuo paties respondento supratimo. Daugelis inovacijas tikriausiai supranta kaip kokios nors įrangos diegimą, tačiau tai taip pat gali būti ir valdymo procesų modernizavimas ar kiti panašūs dalykai“, – kalba p. Kikutis.

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Verslo žinios“ ir rubrikoje „VŽ Premium“ lapkričio 24 d.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Rašyti komentarą