Vilniaus verslas užsimojo gelbėti Klaipėdos senamiestį

Publikuota: 2015-12-05
Senamiesčiuose turistų netrūksta, bet miestelėnus reikia kone už rankos atsivesti.
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Senamiesčiuose turistų netrūksta, bet miestelėnus reikia kone už rankos atsivesti. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Senamiestis – tarsi miesto gyvybingumo rodiklis. Nors Lietuvos didmiesčių senamiesčiai išpuoselėti, tačiau verslo aktyvumu ir lankytojų gausa pasigirti gali toli gražu ne visi. Sostinės senamiesčio verslininkai žmonių stoka nesiskundžia visus metus, o klaipėdiečiai vis dar ieško recepto, kaip įveikti ryškų sezoniškumą. Kauno pavyzdys rodo, kad verslui surėmus pečius galima miesto centrą pakeisti neatpažįstamai.

Viešėdami užsienyje žavimės net vėlų vakarą kunkuliuojančiais miestų centrais: kavinės ir restoranai pilni žmonių, gatvėmis nuolat zuja automobiliai, vaikštinėja miestelėnai. Lietuvos didmiesčių senamiesčiuose dirbantys verslininkai pastebi, kad turistų kasmet vis daugėja ir jie noriai leidžia pinigus baruose bei parduotuvėse, o miestiečius vis dar tenka kone už rankos atsivesti. Miestelėnai turi savų argumentų, kodėl laisvalaikio neleidžia senamiestyje: vieni nenori mokėti už automobilio statymą, kiti mieliau pramogauja miesto centre veikiančiuose prekybos centruose, treti neslepia tiesiog neturintys tradicijos vakaroti mieste.

Kauno sėkmės istorija

Prieš penkerius metus ištuštėjusiomis parduotuvėmis, barais ir restoranais praeivius pasitikdavęs Kauno senamiestis verslininkų pastangomis tuomet pakilo iš duobės ir šiuo metu yra pasikeitęs į gerąją pusę neatpažįstamai: čia verda gyvenimas, kavinėse šurmuliuoja lankytojai, populiarių parduotuvių slenksčius mina pirkėjai.

Kauno senamiestį sąstingis apėmė tuomet, kai miesto centre buvo atidarytas prekybos ir laisvalaikio centras „Akropolis“. Tuomet tarsi nematoma ranka pirkėjus iššlavė iš šalia naujojo „Akropolio“ esančios ilgaamžes prekybines tradicijas turinčios pėsčiųjų gatvės – Laisvės alėjos. O netrukus sąstingis sukaustė ir Kauno senamiestį, teko uždaryti ištuštėjusias kavines, parduotuves. Prie sąstingio prisidėjo ir ekonominė krizė.

Idėja, kaip pabudinti apmirusį Kauno senamiestį, kilo dviem verslininkėms, kurios čia turėjo floristikos ir tautodailės prekių verslus.

„Mus išgelbėjo mūsų pačių iniciatyva“, – prieš penkerius metus pradėtą gaivinimo projektą prisimena Regina Randienė, tautodailės prekių ir juvelyrikos dirbinių salonų Kauno senamiestyje vadovė.

Anot p. Randienės, nusivylusių susidariusia kritine padėtimi verslininkų tuomet nereikėjo ilgai raginti ieškoti išeities kartu. Nuspręsta suburti iniciatyvių verslininkų grupę į Kauno senamiesčio draugiją ir savo lėšomis 2010 m. organizuoti artėjančio vasaros sezono atidarymo šventę.

„Verslininkai sutarė, kad investuos lėšų ir prie savo kavinių, parduotuvių organizuos nemokamus kamerinius renginius, koncertus, taip skatins lankytojus užeiti, pasiklausyti muzikos, stebėti šokių pasirodymus, – teigia p. Randienė. – Verslininkai sukosi, kas kaip išmanė: kvietėsi atlikėjus, gražino patalpas, labai rimtai ruošėsi sezono atidarymui, dalijo kvietimus į šią šventę.“

Tuomet įvykusią Kauno senamiesčio vasaros sezono atidarymo šventę dar iki šiol nostalgiškai daug kas prisimena: šią teritoriją staiga užplūdo anksčiau ją apleidę lankytojai, pirkėjai. Pasak p. Randienės, verslininkai ir toliau visą vasarą kas savaitę organizuodavo nedidelius renginius prie savo kavinių ar parduotuvių.

Investuoti į gyvasties palaikymą, šventes verslininkams teko ir 2011 m. – tuomet į šią miesto dalį vėl pradėjo grįžti verslininkai. Pozityviu postūmiu Kauno senamiesčio renesansui tapo ir tuomet į Kauno oro uostą nukreiptos Airijos pigių skrydžių kompanijos „Ryanair“ kryptys.

Išnaudojo pranašumus

Tuo metu, kai Kauno senamiestis pradėjo budintis iš letargo, čia pirmąjį barą „rePUBlic“ atidarė ir Edvinas Juškauskas su verslo partneriu. „Tikėjome ta vieta ir drąsiai investavome. Juk kavinės, restoranai aktyviausiai veikia ne miegamuosiuose rajonuose. Tereikia išnaudoti senamiesčio pranašumus, jo aurą, kurios niekada nebus prekybos centre. Taip yra užsienyje, taip yra ir Lietuvoje, tik tuo metu tikrai buvo sunki padėtis, bet per renginius, iniciatyvas pavyko vėl atgaivinti šią vietą“, – pasakoja p. Juškauskas.

infogr.am::infogram_0_nuomos_kaina-2169

Šiuo metu p. Juškauskas su verslo partneriu Kauno senamiestyje ir centre valdo kelis barus, restoranus, džentelmenų klubą.

„Tai, kad turime keletą kavinių ir restoranų, pasiteisino, be to, lengviau galima organizuoti tiekimą. Aš ir pats esu perėjęs visas grandis – dirbęs ir padavėju, ir kepėju. Todėl gerai išmanau tokio verslo „virtuvę“, – teigia verslininkas.

Tačiau, anot jo, vien pataikius į atgimstančio senamiesčio periodą, tai nebuvo garantija, kad verslas seksis: „Ir dabar yra senamiestyje barų, kurie nemoka rasti lankytojų. Turi gerai išmanyti savo veiklą.“

Anot Sauliaus Umbraso, nekilnojamojo turto paslaugų UAB „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovo, pagrindinėmis senamiesčio sąstingio priežastimis tapo tai, kad verslininkai tuomet nesugebėjo pasiūlyti tokių paslaugų ir pramogų, kurios būtų aktualios. Kai šią problemą išsprendė, – senamiestis atgimė.

„Senamiestyje neturi būti to, kas yra „Akropolyje“, reikia verslininkams ieškoti savo nišų, organizuoti renginius, jie juk gali statyti lauko terasas, – tą ir reikia išnaudoti“, – kalba p. Umbrasas.

Šiuo metu Kauno senamiesčio pagrindinėje Vilniaus gatvėje, nekilnojamojo turto eksperto teigimu, tuščių patalpų jau sunkiai rasi, šoninėse gatvėse irgi verda gyvenimas.

Uostamiestis neįveikia sezoniškumo

Senamiesčio gaivinimo recepto jau daug metų ieško Klaipėda. Čia nuolat linksniuojama merdinčio senamiesčio problema, kalbama ir diskutuojama apie jo gaivinimą, žmonių pritraukimą. Tačiau metai iš metų niekas nesikeičia, sukasi tas pats užburtas ratas: senamiestyje įsikūrusį verslą žudo sezoniškumas.

Reda Rimšaitė-Kovalenko, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė, sako, kad miesto centre dirbantys verslininkai lengviau atsikvepia tik vasarą, kai pajūris sulaukia turistų.

„Atėjus šaltajam metų laikui, ne vienam tenka išgyventi iš to, ką sukaupė per vasarą. Pastaraisiais metais Klaipėda labai nukraujavo, gyventojų skaičius gerokai sumažėjo, daug žmonių iš miesto išsikraustė į nuosavų namų kvartalus Klaipėdos rajone. Subjurus orams, žmonės po darbų mieste nebelieka, skuba namo, o senamiestis tampa tuščias ir nykus“ – sako pašnekovė.

Sezoniškumo problemą verslas bando įveikti mieste organizuodamas įvairias šventes ir renginius, kuriais bandoma klaipėdiečius išvilioti iš namų. Tačiau smulkiesiems verslininkams itin sunku konkuruoti su sezoniškumo problemos nejaučiančiais didžiaisiais prekybos centrais, kur lankytojų srautai nenutrūksta nei žiemą, nei vasarą.

„Ne mūsų jėgoms konkuruoti su tokiais gigantais kaip „Akropolis“, į kurį net kruizinių laivų turistai nemokamais autobusais vežami tiesiai iš Anikės aikštės“, – atsidūsta p. Rimšaitė-Kovalenko.

Pašnekovė nesutinka, kad Klaipėdos senamiesčio verslininkai nėra tokie vieningi kaip kauniečiai, kurie suvieniję jėgas prieš keletą metų sugebėjo įpūsti gyvybės Kauno senamiesčiui: „Laimingą Kauno istoriją žinome, ne kartą esame diskutavę apie ją. Iniciatyva sveikintina, bet nėra visiems bendro recepto. Bendrą verslo strategiją svarstome ir mes, tačiau koją kiša finansai. Didelė dalis smulkiojo verslo ir taip vos galą su galu suduria, todėl neturi galimybių investuoti didžiulių pinigų į bendras rinkodaros akcijas.“

Uostamiestį gaivins vilniečiai

Viliamasi, kad iš letargo miego Klaipėdos senamiestį išbudins čia besikuriantys Vilniaus verslininkai. Sostinės restoranų ir barų verslo ryklys Kristupas Baublys, pats ar su partneriais valdantis keletą barų Vilniuje ir Nidoje, tarp kurių ir kultinė vyninė „In Vino“, vasarą koją įkėlė ir į uostamiestį.

Tiltų gatvėje jis atidarė restoraną „Rene“, bet tuo p. Baublio planai Klaipėdoje nesibaigia. Pavasarį čia jis planuoja įkurti britišką aludę „Portobello“.

Verslininkas sako, kad Klaipėdos senamiestyje mato daug neišnaudotų galimybių ir nesutinka, jog miestas yra miręs.

„Taip, žmonių čia tikrai gerokai mažiau nei Vilniuje, tačiau net neabejoju, kad naujos, įdomesnės vietos išbudins Klaipėdos publiką. Mano akimis, uostamiestyje trūksta pasiūlos ir kokybės, ryškesnių idėjų. Žmonės pasiilgę kokybiškų maitinimo paslaugų, naujovių. Jų pasiūlius, miestas atsigaus“, – svarsto pašnekovas ir kaip gerą pavyzdį mini virtuvės šefo Vytauto Samavičiaus restoranus, barą „Faksas“, kur žmonių niekada netrūksta.

Anot p. Baublio, kultūringą naktinėjimą Klaipėdoje padės išjudinti ir nuo kitų metų iš Palangos oro uosto pradedami vykdyti tiesioginiai skrydžiai į Londoną: „Ne paslaptis, kad daug pajūrio gyventojų yra emigravę, manau, jog jie mielai naudosis galimybe tiesiogiai grįžti į namus savaitgaliui. Neabejoju, kad grįžę emigrantai eis į miestą susitikti su draugais, pavakarieniauti, pavakaroti, ir tai senamiesčio verslui duos daugiau naudos nei kruizinis turizmas.“

Pašnekovas skaičiuoja, kad suvienijus jėgas su vietos verslu, miesto valdžia ir visiems kartu siekiant bendro tikslo Klaipėdos senamiestis po maždaug ketverių metų, o gal ir dar anksčiau bus pilnutėlis žmonių ir šurmulio.

„Prie jūros esantis miestas negali būti toks nykus, ir artimiausiu metu situacija tikrai keisis į gera“, – neabejoja jis.

Priešinasi sostinės gyventojai

Verslininkai, dirbantys Vil­niaus senamiestyje, pripažįsta, kad svarbiausias arkliukas čia yra turistų būriai.

„Turistų niekada netrūksta, jie nusiteikę čia leisti pinigus. Todėl jei turi įdomią verslo idėją, tavo parduotuvės ar restorano durys bus varstomos dažnai“, – sako Gintarė Orlauskienė, alaus rūsio „Bambalynė“ ir restorano „Leičiai“ bendraturtė.

Alinė ir restoranas yra prestižinėje Stiklių gatvėje, tiesiog turistams ant tako. Tad užsieniečiai čia užsuka dažnai. Savitą veidą turinčias įstaigas pamėgo ir vilniečiai. Tiesa, vakare gauti laisvą staliuką „Leičiuose“ pavyksta ne visada – dažnai visos vietos būna nusėstos užsieniečių.

Vis dėlto sostinės verslininkai, dirbantys senamiestyje, negali atsiduoti vien tiktai verslo plėtrai – nemažai laiko ir nervų suėda aiškinimasis su kaimynystėje gyvenančiais gyventojais.

„Su kokiu senamiesčio verslininku pakalbėtum, jis tikrai papasakos ne vieną istoriją, kaip teko grumtis su kaimyniniais gyventojais, nes jie pasiryžę nužudyti bet kokią verslo iniciatyvą. Nesvarbu, kad patys vasaromis sėdi lauko kavinėse, tačiau prieš jas protestuoja ir stengiasi, kad verslas negautų reikalingų leidimų“, – tendenciją, kišančią verslui pagalius į ratus, nurodo p. Orlauskienė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 26 d.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą MANO VERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslo idėją parsivežė iš Kanados: produkto skonis – seniai pažįstamas

„Nekaltas limonadas“, – taip savo kuriamą gėrimą pristato kombučios „Būkčia“ gamintojai Laurynas Sužiedėlis...

Agroverslas
2019.01.19
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17
Kaip samdomam vadovui užsitarnauti sprendimų laisvę Premium

Verslo įkūrėjui atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo – rizikinga, bet naujas vadovas dažnai ateina su...

Vadyba
2019.01.17
Rinkodara smulkiesiems: užuot erzinus vartotoją, kreiptis individualiai Premium 1

Autentiško ryšio su klientais paieškos, pasiūlymų individualizavimas, taip pat detali duomenų analizė ir...

Rinkodara
2019.01.16
Prie algos priedai „natūra“ tiktų ne visiems Premium 12

Pasiūlymą leisti darbdaviams papildomai motyvuoti darbuotojus, lėšas nurašant į sąnaudas, ekonomistai...

Vadyba
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Kodėl bent pusvalandis, rastas pabendrauti su jaunimu, atsiperka

Kai patyręs verslininkas pradedančiajam pataria, ką daryti, o kokių klaidų vengti, pastarojo verslas...

Vadyba
2019.01.13
Itališką kokybę už itališką kainą kauniečiai pasiekė per trejus metus Premium

Odos apdirbimo pramonei Lietuvoje susitraukus, jaunas verslas ne tik sukuria svetur atpažįstamą galanterijos...

Pramonė
2019.01.12
Kaip smulkiesiems gauti dėmesio nemokamai

Teigiamas visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys – vertingas įrankis smulkiesiems. Entrepreneur.com primena, kad...

Rinkodara
2019.01.12
Pateko į JAV parduotuvių lentynas, o iš ten iki Kanados rinkos – ranka paduok Premium 3

Tai, kas tinka Europoje, už Atlanto nebūtinai pasiteisina, todėl net ilgametę patirtį sukaupusios įmonės,...

Pramonė
2019.01.11
Rado aukso vidurį tarp virtualios ir įprastos parduotuvės Premium

Fizinė parduotuvė reikalauja kur kas daugiau sąnaudų ir ne visada yra tikslinga ją turėti, tačiau dalis...

Rinkodara
2019.01.09
Iš arbatos grybo gamina nekaltą limonadą Premium 2

„Nekaltas limonadas“, – taip savo kuriamą gėrimą pristato kombučios „Būkčia“ gamintojai Laurynas Sužiedėlis...

Agroverslas
2019.01.08
Drąsieji skolinasi nebūtinai banke: kokiems klausimams pasirengti Premium 4

Kuo sparčiau įmonė auga, tuo labiau jai reikia pinigų tiek investicijoms, tiek apyvartinėms lėšoms. Anksčiau...

Vadyba
2019.01.08
„Sodra“ – apie visus tarifus ir įmokas 2019 m. 16

Nuo 2019 m. pradžios pasikeitė minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, dabar, sujungus darbdavio ir...

Finansai
2019.01.08
Mugių suma – ne prasčiau nei 2017 m. Premium

Vos suskaičiavę ką tik pasibaigusios prekybos kalėdinėse mugėse rezultatus, kai kurie smulkieji jau...

Pirkėjų dėmesį užsitarnauja vieninteliu produktu

Nesvarbu, kokios progos mugėje dalyvauja smulkieji, kokiu sezonu tas prekymetis vyksta, gamintojai dažnai...

PVM galima bus mokėti kas tris mėnesius 8

Bendrovės, kurių pajamos neviršija 300.000 Eur, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasirinkti mokėti PVM mokestį...

Finansai
2019.01.04
Pirkėjai 600 agurkų džemo stiklainiukų „iššlavė“ per savaitę Premium 2

Gruodį Kėdainiuose atidarytos parduotuvės „Gurkė“ populiarumas nustebino pačius jos įkūrėjus: pirkėjai...

Agroverslas
2019.01.03
Smulkiųjų diena be didžiųjų tinklų parduotuvių: vienur pritrūko duonos, kitur stebuklo nebuvo Premium 3

Pirmąją Kalėdų dieną, kai nedirbo visų didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės, pirkėjai ėjo į mažąsias –...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau