Lietuviai apie verslą daugiau svajoja, nei kuria

Publikuota: 2015-11-29
Austė Kiškienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė: 
„Mūsų visuomenei dar trūksta suvokimo, kad klaida ar verslo nesėk­mė yra normali proceso dalis.“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Austė Kiškienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė: „Mūsų visuomenei dar trūksta suvokimo, kad klaida ar verslo nesėk­mė yra normali proceso dalis.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nors 8 iš 10 lietuvių teigiamai žiūri į verslininkus ir verslumą, tačiau tik pusė įsivaizduoja save pradedant verslą. Labiausiai iniciatyvą slopina baimė patirti finansinių nuostolių ir nepalankus aplinkinių požiūris į patyrusius nesėkmę.

Šeštą kartą rengiamame pasauliniame verslumo tyrime AGER 2015 (angl. Amway Global Entrepreneurship Report) dalyvavo 44 šalys. Tyrimas šįmet buvo vykdomas nuo gegužės iki rugpjūčio, apklausta beveik 50.000 respondentų. Lietuva tyrime dalyvavo antrą kartą.

Patrauklus tik įvaizdis

Verslo plėtojimas ir verslininko įvaizdis lietuvių vertinamas teigiamai, dažnas suvokia, kad sėkmingas verslas yra šalies ekonominės gerovės variklis. Vis dėlto pasimatuoti verslininko kostiumo lietuviai nesiskubina.

„Lietuviai nori būti verslininkai, nori būti nepriklausomi, tačiau tai labiau emocinis vertinimas. Žmonės suvokia, kad verslas svarbus šalies plėtrai, inovacijoms, gerovei. Kai klausiama, ar pats žmogus po trejų metų save įsivaizduoja kaip verslininką, tada atsakome realistiškiau. Žmogus pradeda galvoti, ar išdrįs išeiti iš samdomo darbo, netekti stabilių pajamų, imtis veiklos, kuri gali ir nepavykti“, – tyrimo rezultatus komentuoja Austė Kiškienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė.

Lietuviai, kaip labiausiai motyvuojančius veiksnius, skatinančius imtis nuosavo verslo, nurodo norą būti nepriklausomam nuo darbdavio, turėti alternatyvų pajamų šaltinį ir saviraiškos galimybę. 64% respondentų Lietuvoje nurodė, kad nesėkmės baimė yra bene svarbiausia priežastis, atgrasanti nuo verslo kūrimo. Labiausiai baiminamasi bankroto, galimos ekonominės krizės, darbo praradimo, nusivylimo savimi. Pastebima, kad asmenys, kuriems daugiau nei 35 metai, nesėkmės bijo labiau nei jaunesni respondentai.

„Lietuvoje nesėkmės baimė susijusi ir su visuomenės vertinimu. Pavyzdžiui, Amerikoje į bankrotą žiūrima kitaip, net stengiamasi akcentuoti, kad turi nepasisekti, kol galiausiai pavyks pasiekti tikslą. Kitaip tariant, mūsų visuomenei dar trūksta suvokimo, kad klaida ar verslo nesėkmė yra normali proceso, naujų idėjų įgyvendinimo dalis“, – kalba p. Kiškienė.

Pasak pašnekovės, Lietuvoje verslo kūrimo priežastys priklauso ir nuo amžiaus grupės. Vyresni žmonės verslus kuria norėdami susikurti darbo vietą ir turėti pragyvenimo šaltinį, o jaunimas – nori įgyvendinti idėjas arba įžvelgia palankias verslui galimybes.

Aplinkinių požiūris

Panašūs tarptautiniai verslumo tyrimai, kuriuose dalyvauja ir Lietuva, atliekami ne pirmą kartą. Erika Vaiginienė, VU TVM Akademinės tarnybos vadovė, viena iš verslumo tyrėjų grupės, atlikusios pasaulinį „Globalios verslumo stebėsenos“ (angl. Global Entrepreneurship Monitor) tyrimą, nurodo priežastis, kodėl lietuviai vangokai imasi verslo, – tai stipri rizikos baimė ir kultūrinė aplinka.

„Juk turime net posakį, kad džiaugiamės, kai kaimyno namas dega. Kitaip tariant, nemokame pasidžiaugti kito asmens sėkme. O ir tas, kuriam pasiseka, nesigiria, nes mūsų kultūroje tai elgtis nepriimta. Taigi kam imtis veiklos, jei pasidžiaugti ja negalėsi“, – svarsto p. Vaiginienė.

Pašnekovė nurodo, jaunimas yra labiau atsipalaidavęs, turi mažiau baimių, tačiau stokoja kompetencijos, o vyresni žmonės, nors ir turi kompetencijos, tačiau nežino, kaip verslą kurti, kur ieškoti informacijos.

„Skatiname studentus jau universitete galvoti apie verslo kūrimą. Esame parengę verslumo ugdymo modulį. Su šias paskaitas pasirinkusiais studentais pirmiausia dirba psichologai. Toks psichologinis parengimas, atsipalaidavimas duoda rezultatų, jaunimas ima drąsiau vertinti savo galimybes imtis verslo“, – kalba p. Vaiginienė.

Skirtingi tyrimai – panašios išvados

Atliktas ne vienas tyrimas, kurio išvadose skelbiame, kad lietuviai sunkiai ryžtasi imtis nuosavo verslo. Pavyzdžiui, SEB banko užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse „Kuriantys verslą: kas jie ir kokius uždavinius sprendžia?“ skelbia, kad kas trečias lietuvis norėtų sukurti verslą, tačiau įmones steigti ryžtasi vos kas dvyliktas.

O Latvijoje ir Estijoje pradėti verslą ryžtasi beveik kas penktas norintysis. Latvijoje verslą turėti norėtų 35% žmonių, o 17% jį jau turi. Estijoje rezultatai dar geresni: norinčiųjų yra 25%, kuriančiųjų – 20%. Nuo verslo kūrimo lietuvius dažniausiai stabdo didelės rizikos baimė, nenoras atsisakyti pastovaus darbo užmokesčio, biurokratija ir informacijos apie verslo steigimą trūkumas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą MANO VERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į eksportą ant natūralumo bangos: prie beržų sulos pratina ir ekologiška pakuote Premium 3

Į ekologiškiems produktams palankias pasaulines tendencijas atsižvelgė ir Šalčininkų UAB „Straikas“. Gintaras...

Keleiviai įprato pirkti stotyse – prekybininkai dairosi ten ploto Premium 3

Atnaujintose autobusų stotyse veikiantys prekybininkai dar prieš kelerius metus nežinojo, ko tikėtis naujoje...

Klientus laimi sprendimais ir darbų galerija: gamino ir „Spotify“ biurui, ir „Nordea“ valgyklai Premium

Pagaminęs produktą, naudojamą „Spotify“ biure Niujorke, jau turi, ką papasakoti potencialiems užsakovams.

Pramonė
2018.08.13
Kelionių agentūrų regionuose verslo praktika: dėl vietinių tampa ir organizatorėmis Premium

Regionų kelionių agentūros augina pajamas, radusios būdų prisikviesti keliautojų iš didmiesčių, o siekdamos...

Plečiasi „Sodros“ grindų prievolė 8

Nuo šių metų liepos už darbuotojus, kurie negauna minimalios algos, darbdaviai turi primokėti ne tik...

Finansai
2018.08.08
Daugiau įmonių galės taikyti 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus 2

Nuo 2019 m. daugiau nedidelių verslų galės taikyti lengvatinius 0% ir 5% pelno mokesčio tarifus, nes...

Finansai
2018.08.07
Dovanų ir indų salonai e. prekyboje pajamų nemato Premium

Prekybininkai, kurių pagrindinis asortimentas – dovanos, indai ir interjero detalės, e. prekyboje didesnių...

Išbandymas plėtra: kaip nepaslysti 2

Kuo įmonė sparčiau auga, kuo įvairesnių veiklų imasi, tuo atsiranda didesnė rizika visko nesužiūrėti,...

Vadyba
2018.08.05
Pasikeitęs pirkėjo paveikslas privertė keisti parduotuvių formatą Premium

Anksčiau agrofirmos „Sėklos“ net 80% asortimento sudarė būtent sėklos, o dabar jų dalis sumažėjo iki 25%.

Agroverslas
2018.08.03
VMI paaiškina, kada kokie GPM tarifai taikomi nuo 2019 m. 12

Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kaip nuo 2019 m. keičiasi mokesčių lengvatos, neapmokestinamojo...

Finansai
2018.08.02
Pasiruošimas reformai buksuoja – trukdo neišlukštentas „Sodros“ tarifas Premium

Pagrindiniai mokesčių reformos teisės aktai priimti, tačiau kol kas nepatvirtintas „Sodros“ tarifo...

Finansai
2018.08.02
Skyrė 1.500 Eur rinkodarai – sulaukė klientų iš Australijos antplūdžio Premium 3

Kol valdžios institucijos kuria milijonus eurų kainuojančias strategijas, kaip į Lietuvą pritraukti užsienio...

VMI atsako į klausimus apie patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus 1

Valstybinė mokesčių atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie nuo kitų metų įsigaliosiančius patikimo...

Finansai
2018.08.01
Verslą pradėjo prekiaudami antkapiais, dabar valdo trijų įmonių grupę Premium

Pradėję nuo prekybos antkapiais, kuriuos parsigabendavo iš Kinijos, Ukmergės verslininkai laikui bėgant...

Pramonė
2018.08.01
Pirma sukūrė verslą Italijoje, vėliau – Lietuvoje: čia daug sudėtingiau Premium

Kai siūloma paslauga yra naujovė, verta panaudoti visus reklamos kanalus – net pridėti skrajučių aplinkinėse...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau