Didmiesčių įpročių regionai nesibaido

Jei mažesniame mieste nepavyksta įsidarbinti pagal specialybę, galima pradėti nuosavą verslą ir pačiam susikurti darbo vietą. Verslininkų patirtis rodo, kad imantis veiklos regione, pravartu pasidomėti ir institucijų teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Gyvendama Vilniuje buvau pradėjusi domėtis sveikesne gyvensena ir mityba. Atvykusi gyventi į Tauragę, pasigedau vietos, kur galėčiau įsigyti sveikų produktų, išgerti vaisių kokteilių. Kadangi darbo pagal specialybę rasti nepavyko turiu inžinerinį išsilavinimą, ėmiau svarstyti, kokios nuosavos veiklos galėčiau imtis, pasakoja Beatričė Petkutė, Tauragės UAB Laukinis slėnis, valdančios to paties pavadinimo sulčių bei salotų barą ir parduotuvę, direktorė.
Dvi veiklos
Pašnekovė pasakoja, kad, nepavykus įsidarbinti Tauragėje, teko registruotis darbo biržoje.
Tuo metu darbo birža skyrė subsidijų jauniems žmonėms, kuriantiems savo verslą. Su draugu Donatu Gimbutu išgryninome idėją, parašėme verslo planą. Verslo planą parašyti nebuvo sudėtinga, nes daug reikiamos informacijos galima rasti internete. Sunkiau buvo tiksliai nurodyti, kaip veikla atrodys realybėje, kalba verslininkė.
Pasak p. Petkutės, iš pradžių svarstyta atidaryti šviežių sulčių ir salotų barą, tačiau apskaičiavus nuspręsta veiklą papildyti ir šalia baro įrengti parduotuvę, kurioje galima įsigyti įvairių vaisių, sėklų, medaus, aliejaus.
Šios veiklos papildo vienos kitą, be to, stabilizuoja apyvartą. Kita vertus, Tauragėje ne visada pavykdavo įsigyti reikiamų produktų sultims ir salotoms gaminti, taigi susiradome tiekėjų. Dabar dalį tiekiamos produkcijos sunaudojame bare, dalį parduodame savo krautuvėlėje. Beje, ieškodami tiekėjų dairėmės į smulkiuosius vietos gamintojus, paaiškina p. Petkutė.
Įmonei buvo suteikta apie 12.000 Eur dydžio subsidija iš darbo biržos. Šias lėšas bendrovė panaudojo virtuvės įrangai ir kitai reikiamai technikai įsigyti.
Nors iš anksto skaičiavome, kokių investicijų reikės, pradėjus darbus, lėšų reikėjo gerokai daugiau. Įsikūrėme patalpose, kuriose anksčiau veikė alaus baras. Bene daugiausia lėšų skyrėme remontui, interjerui, nes norėjome tamsias ir niūrias patalpas paversti jaukia, šviesia erdve, kalba verslininkė.
Siūlo, ką patobulinti
Sulčių ir salotų baras veikia nuo Joninių. Anot pašnekovės, čia užsuka ir jaunimo, ir mamų su vaikais, ir vyresnių žmonių.
Pastebiu, kad ir mažesniame mieste tampa madinga domėtis, ką valgai, stengtis vartoti sveikesnius produktus. Jau turime ir nuolatinių klientų. Ateina žmonių, kurie nori pasitarti, kokius produktus vartoti. Vasarą klientai dažniau pirko šviežių sulčių ir kokteilių, rudenį labiau nori salotų. Klientai ir patys pasiūlo, kokių paslaugų reikėtų. Pavyzdžiui, žmonės pageidauja, kad šviežias sultis pristatytume į darbo vietas. Planuojame tokią paslaugą teikti nuo naujųjų metų. Dabar intensyviai ruošiamės kalėdiniam laikotarpiui, ruošiame skanėstų komplektus, tinkamus dovanoti, pasakoja p. Petkutė.
Lengva nėra
Verslininkė prisipažįsta, kad, stojus prie nuosavo verslo vairo, tenka spręsti klausimus, su kuriais anksčiau tekdavo susidurti gerokai rečiau.
Nors neturėjau lūkesčių, kad valdyti verslą bus lengva, realybėje viskas gerokai sunkiau. Tenka atlikti nemažai dalykų, kurie yra tarsi nematomi, pavyzdžiui, tvarkyti dokumentus. Neturiu nustatytų darbo valandų, negaliu uždaryti durų ir nebegalvoti apie verslą, sako pašnekovė.
Be p. Petkutės, įmonėje dirba dar viena darbuotoja. Pasak pašnekovės, darbuotojo ilgai ieškoti neteko paskelbus informaciją feisbuke, netruko atsirasti norinčių dirbti sulčių ir salotų bare.
Panašių kaip mūsų maitinimo įstaigų Tauragėje nėra, tačiau pastaruoju metu vis dažniau kuriasi naujų kavinių. Manyčiau, tai rodo, kad žmonės po truputį pratinasi išeiti, leisti laiką mieste, ne tik namuose. O tai naudinga kiekvienai maitinimo įstaigai, konkurencinę aplinką vertina verslininkė.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą