Šiaulių regiono veidas: optimistiškai nusiteikę eksportuotojai

Publikuota: 2015-11-18
Šiaulių apskričiai itin svarbios apdirbamosios pramonės eksportuojančios įmonės.
Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
Šiaulių apskričiai itin svarbios apdirbamosios pramonės eksportuojančios įmonės. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

Ketvirtas pagal gyventojų skaičių šalies regionas ketvirtoje vietoje yra ir pagal daugelį ekonominių rodiklių. Vis dėlto vienoje rungtyje Šiaulių apskritis augimu lenkia ir Vilnių, ir Kauną, tai – eksportas.

Nors bendrame kontekste Šiaulių regiono verslininkai vis dar atrodo lyg vidutiniokai, pastaraisiais metais apskrityje vis aktyviau kuriamos naujos įmonės, pritraukiama vis daugiau užsienio investuotojų, plečiasi įmonės, kurios mieste investavo jau anksčiau.

Perspektyvi vidutiniokė

Nors pastaruoju metu ir demonstravo ekonominį dinamiškumą, Šiaulių apskritis vis dar lieka viena šalies vidutiniokių pagal daugelį makroekonominių ir socialinių rodiklių, teigia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

„Nedarbas praėjusiais metais apskrityje gana stipriai viršijo šalies vidurkį (sudarė 12,9%, kai šalies vidurkis – 10,7%), o pagal vidutinį atlyginimą (559 Eur) apskritis buvo antra nuo galo ir lenkė tik Marijampolės apskritį bei beveik 20% atsiliko nuo šalies vidurkio. Pagal 1 tūkst. gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių Šiaulių apskritis taip pat yra viena šalies vidutiniokių, bet džiugina tai, kad 2014 m. įmonių skaičiaus augimas siekė beveik 9%“, – sako p. Grajauskas.

Jo teigimu, analizuojant regiono verslo struktūrą į akis krinta itin didelė žemės ūkio svarba. Apskrityje pagaminama 20% visos Lietuvos žemės ūkio produkcijos.

„Apskritis šalies vidurkį taip pat viršija pagal miškininkystės, apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriaus svarbą. Natūralu, kad neigiama situacija žemės ūkio sektoriuje dėl smarkiai kritusių parduodamos produkcijos kainų ir Rusijos taikomo embargo maisto produktams neigiamai veikia ir visą apskrities ekonomiką“, – kalba banko atstovas.

Pritraukia investuotojų

Šiaulių regione užsienio investicijos pastaruoju metu augo, ypač sparčiai jos padidėjo Šiaulių mieste – nuo 2009 iki 2014 m. išaugo beveik 50% ir siekė 101 mln. Eur.

„Panevėžys visuomet pirmaudavo pagal pritrauktas užsienio investicijas ir darbo užmokesčio dydį. Šiauliai vis dar vejasi Pa­ne­vė­­žį – vidutinis atlyginimas 2014 m. prilygo Pa­nevėžio regio­no vidutiniam atlyginimui 2013 m. ir augo lėčiau nei Panevėžyje. Re­gione daugiausia investicijų pritraukia Šiaulių miesto savivaldybė, antroje vietoje yra Ak­­me­nė su beveik 46 mln. Eur pritrauktų investi­ci­jų“, – dėsto Rugilė An­dziu­­ke­­vičiūtė, „In­ves­tuok Lie­tu­­vo­je“ regionų plėtros koor­dinatorė.

infogr.am::infogram_0_imones_siauliu_apskrityje

Akmenėje sėkmingai vystomas statybos klasteris, visai neseniai apie savo planuojamą plėtrą, 34 mln. Eur investicijas ir planuojamas sukurti naujas darbo vietas paskelbė bendrovė „Eternit Baltic“.

„Akmenė yra geras pavyzdys, kaip žaliavų tiekėjai sėkmingai veikia su kitų produktų gamintojais. Akmenei reikia ir toliau plėtoti šį klasterį, tikslingai vystyti kompetencijas ir pristatyti investuotojams savo galimybes būtent šiose srityse“, – mano specialistė.

Šiaulių mieste ir rajone investuotojams yra patrauklių pramoninių zonų, Šiaulių pramoninį parką yra pasirinkusios užsienio kapitalo įmonės „Vonin“, „Rol Statga“, paslaugų centrą atidarys „Scania“. Šiaulių regiono ekonomika lieka smarkiai priklausoma nuo bendrovės IKEA užsakymų.

Ne vien pramonininkai

Kai beveik visą produkciją įmonė eksportuoja, regionas, kuriame dirbama, turi nedaug įtakos. Tokios nuomonės laikosi Audrius Butkevičius, Šiaulių reklamos gamybos UAB „Reklamos diktatorius“ direktorius. Įmonė beveik 100% savo produkcijos eksportuoja į įvairias Europos šalis.

„Prieš keletą metų dalį produkcijos realizuodavome Lietuvoje, turėjome filialą Kaune. Vis dėlto nusprendėme visą dėmesį sutelkti į eksportą ir veiklą vykdome Šiauliuose. Galbūt anksčiau ir pavykdavo sutaupyti lėšų, nes regione buvo mokami mažesni atlyginimai darbuotojams, tačiau dabar taip nėra. Pavyzdžiui, įmonėje dirba žmonių, kurie į Šiaulius persikėlė iš Vilniaus, Kauno“, – sako p. Butkevičius.

Šiuo metu įmonėje dirba 47 darbuotojai, šįmet įdarbinta 10 žmonių. Darbuotojai bendrovėje keičiasi minimaliai, nauji žmonės įdarbinami pagal rekomendacijas. „Darbuotojų pagal skelbimą tikrai neieškome“, – patikina p. Butkevičius.

Darbuotojų užmokestis priklauso nuo kvalifikacijos, tačiau verslininkas nurodo, kad darbuotojams nemokami minimalūs atlyginimai.

„Kokio dydžio darbo užmokestis bus mokamas darbuotojui, priklauso nuo jo kvalifikacijos. Yra darbuotojų, uždirbančių 800–900 Eur. Kiti uždirba mažiau, tačiau minimalaus atlyginimo darbuotojams nemokame“, – sako įmonės vadovas.

Kalbėdamas apie verslo aplinką Šiaulių regione, pašnekovas išskiria kelis verslininkų požiūrius. Vieni – nepataisomi pesimistai, kiti – optimistiškai nusiteikę ir ieškantys būdų, kaip plėtoti verslą.

„Pastebiu, kad pastaruoju metu į Šiaulius grįžta daugiau žmonių, nei išvažiuoja. Kalbant apie verslą, vyrauja du priešingi požiūriai. Dalis įmonių vadovų tradiciškai lietuviškai verkia, kad žmonių mažėja, darbuotojų sunku rasti. O kiti – plečiasi ir sėkmingai dirba, investuoja į verslą“, – kalba p. Butkevičius.

Save verslininkas priskiria prie optimistų ir nurodo, kad šįmet jo valdoma įmonė į naujus įrenginius investavo apie 0,5 mln. Eur, o netrukus veiklą pradės vykdyti naujose, ką tik pastatytose patalpose.

Švietimo problema

Vis dėlto ir optimistiškai nusiteikusiems verslininkams reikiamų specialybių darbuotojų rasti pavyksta ne visuomet.

Janina Sanikovienė, Šiaulių trikotažinių drabužių gamybos UAB „Savitas stilius“, direktorė, kaip vieną aktualiausių verslo skaudulių nurodo kvalifikuotų darbuotojų stoką. Dabar bendrovėje dirba 65 žmonės, tačiau po truputį darbuotojai išeina į pensiją, o pakeisti jų nėra kuo.

„Konstruktorių rasti Vilniuje nesunku, o Šiauliuose – itin sudėtinga. Su dizaineriais galime dirbti per atstumą, o konstruktoriai – priešingai, turi dirbi vietoje. Pavyzdžiui, siuvėjus mokome patys“, – kalba p. Sanikovienė.

infogr.am::infogram_0_imones_siauliu_apskrityje5

Nors Šiauliuose yra nemažai mokymo įstaigų, anot verslininkės, ruošiančių kvalifikuotus darbininkus, ypač techninės pakraipos, nedaug.

„Šiaulių universitete rengiami humanitarinės pakraipos specialistai. Įmonėms trūksta techninių specialybių darbuotojų. Pastebiu, kad jauni žmonės nelabai nori mokytis darbininkiškų profesijų“, – svarsto pašnekovė.

Problemą mato ir ekonomikos analitikai. Apskrities konkurencingumas priklausys nuo to, kaip į rinkos poreikius reaguos vietos švietimo sistema, sako p. Grajauskas. Dabar apskritis yra trečia Lietuvoje pagal profesinių mokyklų mokinių skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų.

„Tai yra sveikintina tendencija, apskritis ir toliau turėtų stiprinti profesinį mokymą. O Šiaulių universitetas vis dar per didelį dėmesį skiria socialiniams ir humanitariniams mokslams. Tik didesnis orientavimasis į techninius ir inžinerinius mokslus gali užtikrinti universiteto reikalingumą ir duoti realios naudos apskrities ekonomikai“, – sako ekonomistas.

Ponia Andziukevičiūtė taip pat mano, kad Šiauliai ir toliau galėtų išlaikyti patrauklumą gamybos srityje veikiantiems užsienio investuotojams, jei nevėluotų užtikrindami pakankamą specialistų, galinčių dirbti su metalo ir medžio apdirbimu, skaičių. „Svarbu, kad regione veikiančios švietimo institucijos reaguotų į rinkos poreikius, Šiaulių universitetas įsivertintų savo programų aktualumą ir įgyvendintų žadamas reformas“, – priduria pašnekovė.

Vienų verslų pavyzdžiai užkrečia kitus

Pavyzdžiai užkrečia

Šiaulių apskrities įmonės kur kas sėkmingiau nei kitų regionų įmonės randa būdų savo gaminiams eksportuoti į užsienį. Sėkmingai partnerių kitose šalyse randa ne tik stambios, bet ir smulkios bei vidutinės įmonės.

Pirmoje šių metų pusėje Šiaulių apskritis buvo lyderė šalyje pagal vietinės kilmės eksporto augimo tempą – iš viso eksportas apskrityje augo beveik 12%. Labiausiai augo dviračių eksportas („Baltik vairas“), taip pat įvairių mašinų, elektros prekių („Statga“, „Artilux“), plastiko gaminių („Putokšnis“), baldų („Trivilita“) eksportas, rodo „Danske“ banko informacija.

Toks eksporto didėjimas – ne vien šių metų tendencija. Šiauliai pagal eksporto augimą lyderiavo pastaruosius kelerius metus. Daugiausia eksportuoja medienos ir baldų pramonės įmonės.

Susiklostė istoriškai

Vienų įmonių nesėkmės kitas paskatino ieškoti sėkmės – taip Šiaulių regiono būklę apibūdina vietos verslininkai.

Alvydas Stulpinas, UAB „Putokšnis“ savininkas ir valdybos pirmininkas bei Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, sako manantis, kad Šiaulių krašto verslininkai eksporto svarbą gerai suprato, kai bankrutavo ne viena stambi vietos gamykla.

„Šiaulių kaip eksportuojančių įmonių miesto įvaizdis susidarė natūraliai. Didelių įmonių žlugimas paskatino nedidelių verslų kūrimąsi, o šios iš karto ėmė ieškoti galimybių augti greičiau, rado galimybių užsienio šalyse. Be to, šioje situacijoje ir šiandien turi didelę įtaką sėkmingų įmonių pavyzdžiai. Kai verslininkai mato, kad tam tikra įmonė pradėjo eksportuoti ir suklestėjo, nori bandyti padaryti tą patį. Kiek žinau, įmonės dalijasi patirtimi, vadovai pataria, kaip rasti eksporto variantų. Mūsų asociacijos susitikimuose apie tai taip pat daug kalbama“, – dėsto p. Stulpinas.

Pašnekovo teigimu, paprastai daugiausia pagyrų sulaukia baldų pramonės įmonės, tačiau sėkmingai eksportuoja ir įvairios nedidelės bendrovės, ypač lengvosios pramonės sektoriaus atstovės.

Sprendžia problemas

Smarkiai dėl eksporto augančioms įmonėms didžiausiu stabdžiu Šiauliuose šiandien tampa demografinė ir darbo rinkos būklė. Įmonės vis sunkiau randa reikalingų specialybių darbuotojų, dairosi jų kituose miestuose.

„Ši problema tiek mūsų, tiek kitoms eksportuojančioms įmonėms labai aktuali. Verslui reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių beveik nėra. Daugelis įmonių šiandien darbuotojų ieško visame regione, stengiasi kiek įmanoma praplėsti akiratį. Kita vertus, Lietuva – maža, ne viena įmonė jau atidarė biurus Kaune, Vilniuje, kur specialistų randa lengviau. Problemą visi stengiasi kaip nors spręsti“, – tikina p. Stulpinas.

Panašiai sunkumus sprendžia ir kitų regionų įmonės. VŽ jau rašė apie Visagino UAB „Baltijos informacinės sistemos“, kuri ieškodama jaunų specialistų atidarė biurus sostinėje ir Kaune, mat šiuose miestuose yra daugiausia inžinerinių mokslų studentų.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ekologiškų produktų pardavėjai: draudimai pametėja idėjų Premium

Smulkieji kuria produktus „zero-waste“ – gyvenimo būdo su kuo mažiau atliekų – kultūrai stiprinti ir randa...

Gazelė
17:47
VMI ir „Sodros" konsultacijos vienu skambučiu 1

Nuo šiol mokesčių informacijos centro telefonu 1882 asmeninių konsultacijų pageidaujantys gyventojai ir...

Finansai
12:26
Panevėžiečių ambicijos: maisto produktus pristato į namus visoje Lietuvoje Premium

Nemažai įmonių, garsiai startavusių e. prekyboje maisto produktais ir kasdienėmis prekėmis, veiklą nutraukė.

Gazelė
05:45
Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Klaipėda įmones kviečia „darbostogų“, siūlo specialias kainas

Klaipėdiečiai šiemet pristatė „Workation Klaipėda’19“ programą, kviesdami šiltuoju sezonu paslaugų sektoriaus...

Gazelė
2019.05.21
Po Lietuvą išsibarstę vaikai stiprina tėvų verslą Premium

Stragių ekologinis ūkis (Ukmergės r.) jau keleri metai, kai tiekia produktus galutiniam pirkėjui. Būtent...

Gazelė
2019.05.21
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 16

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
„Jurgio ir drakono“ savininkai planuoja dar 3 naujus maitinimo taškus Premium 12

Septynias maitinimo įstaigas valdanti UAB „Burokėlis ir krapas“ tęsia plėtrą. Sostinėje iškilsiančiame...

Paslaugos
2019.05.20
Iš „Brexit“ panevėžiečiai jau dabar gauna naudos, krypties keisti nežada Premium

Siuntų gabentoja UAB „Toras LT“ pokyčiams ruoštis pradėjo iš karto po referendumo dėl „Brexit“, nes Anglija...

Gazelė
2019.05.20
Papildoma veikla vienus verslus skandina, kitus - gelbsti 1

Verslininkai puikiai žino taisyklę, kad vienoje kraitelėje visų kiaušinių laikyti negalima. Todėl dažnas...

Gazelė
2019.05.19
Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo sunkiau parduoti ekologiškus produktus

Sveikos gyvensenos bumas labiausiai juntamas didmiesčiuose. Tačiau ir atokesniuose miestuose ekologiškų...

Gazelė
2019.05.18
Jei CV netelpa į du puslapius, verta suklusti 1

Nors nėra griežtų reiklavimų, kokio ilgio turi būti gyvenimo aprašymas, tačiau idealiausia, jei jis telpa...

Gazelė
2019.05.18
Kada verslininkams bankrotas išeina į naudą Premium

Bankrotas daugeliui skamba tarsi nuosprendis, tačiau kartais jis – nesvarbu, savos įmonės ar buvusios...

Gazelė
2019.05.17
Jaunimas sugeba užsidirbti ir švęsdamas 

Penktadienį į sostinės S. Daukanto aikštę susirinko savo ateitį su verslu siejantys moksleiviai. Tai, kad jie...

Gazelė
2019.05.17
Pasilikę „po pamokų“ dažniau sukuria savo verslą Premium

Kurti verslą dar mokyk­los suole yra bene efekt­yviausia pažintis su vers­lu, mokomosios moks­leivių...

Gazelė
2019.05.17
Vilniaus senamiestyje – dar viena maisto prekių parduotuvė skubantiems Premium 4

Sostinėje patogaus apsipirkimo segmentą (angl. convenience) toliau plečia nauji žaidėjai – J. Basanavičiaus...

Gazelė
2019.05.16
Verslo aukso amžių jaučia ir darbuotojai: įmonės su jais dalijasi pelnu Premium

Algų kreivei šaunant aukštyn, net smulkios įmonės randa būdų mokėti orų atlyginimą. Kai kurie vadovai...

Gazelė
2019.05.16
Verslumo ir Metų mokytojas: finansinio raštingumo mokyklos suole per mažai Premium

Praktinio verslumo mokymo – mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) – programai, sukurtai „Junior Achievement“...

Gazelė
2019.05.15
Smulkios įmonės bankrutuoja tyliai, bet tai nereiškia verslo pabaigos Premium

Jei verslas ima buksuoti, o dar „padeda“ ir veiksniai iš išorės, dažnai nelieka nieko kito, kaip skelbti...

Gazelė
2019.05.15
Kaip augant nesudeginti verslo 1

Verslo auginimo planą reikia parengti jau tada, kai verslas kuriamas, o užuot blaškiusis – nuosekliai...

Gazelė
2019.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau