Kurortus gelbėjo lietuviai, didmiesčių iššūkiai dar laukia

Publikuota: 2015-11-09
Verslininkams nuostolius kompensavo aktyviau poilsiaujantys lietuviai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verslininkams nuostolius kompensavo aktyviau poilsiaujantys lietuviai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius šiemet daugiausia rūpesčių pridarė Druskininkų ir pajūrio kurortų verslininkams. Didžiuosiuose miestuose praradimus visiškai kompensavo gerokai išaugęs svečių iš Vakarų ir Skandinavijos šalių skaičius.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius buvo toks pats, kaip praėjusiais metais, tačiau rusų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, atvyko 42.000 mažiau, baltarusių – 11.000 mažiau, rodo Statistikos departamento duomenys. Kitų šalių turistai dažniausiai apsistoja Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose, o rusai ir baltarusiai – šalies kurortuose, tad jie šiuos pokyčius pajuto labiausiai.

Vis dėlto kurortinių miestų verslininkai sugebėjo rasti būdų praradimams kompensuoti. Geriausiai sekėsi tiems, kurie persiorientavo ir taikėsi į vietos rinką, Vakarų turistus.

Kompensuoja lietuviai

Vilniuje apgyvendintų turistų skaičius pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 11.700, o Druskininkuose jų sumažėjo 6.300, Palangoje – 3.200, Klaipėdoje – 2.700. Šalies kurortų apgyvendinimo įstaigų klientų iš užsienio sumažėjimą kompensavo vietos turistai. Pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų Druskininkų savivaldybėje buvo 11.800, Palangos miesto savivaldybėje – 9.700, Trakų rajono savivaldybėje – 9.500 daugiau nei prieš metus.

Statistika rodo, kad daugiausia svečių pirmąjį pusmetį priėmė Druskininkai – 137.300 (4,2% augimas) ir pagal jų skaičių atsiliko tik nuo Vilniaus. Palangos apgyvendinimo įstaigose nakvojo 89.100 turistų (kilo 7,8%), Birštono – 25.600 (augo 18,9%) o Neringos – 16.700 turistų (augo 3,1%). Daugiau nei du trečdaliai (73,2%) kurortinių miestų svečių buvo šalies gyventojai, jie kompensavo užsieniečių praradimą.

Pamiršti neketina

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, sako, kad pastaruosius metus stengtasi kaip įmanoma labiau sumažinti rusų turistų skaičiaus sumažėjimo įtaką šalies verslui, tačiau kurortai ją vis dėlto pajuto.

„Sunku pasakyti, kokie bus galutiniai skaičiai, tačiau prognozuojame, kad turistų iš šių šalių šiemet atvyks maždaug 20% mažiau. Žinoma, labiausiai tai pajuto Druskininkai ir Palanga, kur jie dažniausiai apsistoja. Didieji miestai nuostolių beveik nepatyrė, nes padaugėjo svečių iš kitų šalių. Iš tiesų manėme, kad bus blogiau“, – sako p. Šiškauskienė.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_apgyvendinimo_istaigose_apsistoje_turistai

Smarkiai padaugėjo šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojančių skandinavų, vokiečių, britų, ukrainiečių ir kitų šalių gyventojų. Tačiau p. Šiškauskienė teigia, kad visiškai nusigręžti nuo Rusijos rinkos ir orientuotis į kitas šalis dar nenorima.

„Latviai ir estai jau nuleido rankas ir orientuojasi į kitas rinkas. Mes ryšių nenutraukiame ir vis dar dirbame, kad turistai iš Rusijos važiuotų į Lietuvą. Manome, kad padėtis gali pasikeisti ir rusai grįš. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriame konferenciniam turizmui skatinti, orientuojamės į Skandinavijos šalių gyventojus, kurie noriai vyksta į Lietuvą, yra gana turtingi ir gali bent iš dalies pakeisti rusus“, – kalba LVRA prezidentė.

Sunkiausia – metų pabaiga

Ponia Šiškauskienė sako, kad didieji šalies miestai turistų iš Rusijos bei Baltarusijos stoką šiemet dar greičiausiai taip pat pajus. Daugelį miestų ir restoranų šių šalių gyventojai užpildydavo per žiemos šventes, šiais metais menkesnis jų aktyvumas jaučiamas jau dabar.

„Didžiuosiuose miestuose jie užsakydavo beveik viską. Šiais metais tiek viešbučiai, tiek restoranai trūkumą greičiausiai pajus gana ryškiai“, – mano p. Šiškauskienė.

Rusus galbūt galėtų pakeisti panašiai pinigų išleisti pajėgiantys skandinavai, tačiau jie keliaudami prioritetus skiria kitokioms pramogoms.

„Skandinavams įdomesnis yra kultūrinis turizmas. Rusams įdomiau įvairios sveikatinimo pramogos, apsipirkti ir pan.“, – priduria pašnekovė.

Taikėsi į rusus

Turistų iš Rusijos sumažėjimą ir pakitusius pirkimo ypatumus pajuto prabangesnių prekių pardavėjai. Kai kurie verslai buvo visiškai orientuoti į pirkėjus iš šių šalių, tad pokyčiai suteikė daug problemų.

Štai kailinių ir odinių drabužių parduotuvės „Cronus“, Druskininkuose dirbančios trejus metus, pardavimai sumažėjo kelis kartus.

„Jei palygintume pardavimo mastą prieš trejus metus, kai tik atidarėme parduotuvę, ir dabar, pardavimai sumažėjo 2–3 kartus. Rusų į parduotuvę užsuka gerokai mažiau, o tie, kurie ateina, skundžiasi, kad viskas brangu, parduotuvėje tik dairosi, žiūrinėja“, – kalba Alma Petronienė, pardavėja-konsultantė.

Anot pašnekovės, gaminių įsigyja ir lietuviai, ir turistai iš Lenkijos, tačiau pirkėjų iš Rusijos kol kas niekas nepakeitė.

„Pirkėjų įpročiai skirtingi. Pavyzdžiui, klientai iš Rusijos dabar visada prašo nuolaidos. Lietuviai paprašo simbolinės nuolaidos, o žmonės iš Rusijos iš karto prašo 50% nuolaidos. Nors gaminius perka klientai iš įvairių šalių, buvusiems rusų pirkimo įpročiams jie neprilygsta“, – apibendrina p. Petronienė.

infogr.am::infogram_0_apgyvendintu_turistu_skaicius_is_rusijos_ir_baltarusijos

„Druskininkuose yra 7.500 nakvynės vietų. Daugėja latvių, lenkų, baltarusių, tačiau jie vietoj 10 nakvynių, kiek vidutiniškai pas mus praleisdavo rusai, gyvena 6 dienas. Kurortas pinigų gauna mažiau nei prieš keletą metų“, – VŽ yra sakęs Rimantas Palionis, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius. Dėl šios priežasties kur kas sunkiau toms apgyvendinimo įstaigoms, kurios visą laiko orientavosi vien į Rusijos piliečius, taikėsi tik prie jų pomėgių, skonio.

Taktika pasiteisino

Jei įmonės atsižvelgia ir į vietos turistus, pajuto mažų pokyčių arba apskritai nepajuto, mat neužsukančius rusų turistus pakeitė gausiau kurortus lankyti pradėję lietuviai.

Pavyzdžiui, maitinimo sektoriaus įmonės visuomet dėmesį kreipė į lietuvių pomėgius, specialiai prie turistų skonio taikėsi tik viena kita įmonė.

Edita Dilytė, 2 picerijų „Sicilija“ Druskininkuose administratorė, nurodo, kad lankytojų srautas nesumažėjo.

„Sulaukiame tiek rusų, tiek lenkų – drastiško svečių sumažėjimo nėra. Palyginti su vasara, sakyčiau, lietuvių svečių padaugėjo. Sezoniškumo įtakos nejaučiame, gal tik darbo dienomis būna mažiau žmonių, tačiau savaitgaliais klientų netrūksta. Dabar vaikams atostogos, taigi lankytojų stokos nejuntame. Beje, prognozuoti klientų srautus sudėtinga, nes vieną dieną žmonių būna nedaug, o kitą – klientų tiek, kiek savaitgalį“, – kalba p. Dilytė.

Pasak pašnekovės, valgiaraštis konkrečiam turistų segmentui netaikomas – stengiamasi prisitaikyti prie visų svečių skonio.

„Nepajutome, kad lietuviai ar svečiai iš užsienio taupytų ar rinktųsi kitokius patiekalus. Valgiaraštį, kaip ir kasmet, nuolat atnaujiname, siūlome naujų patiekalų“, – sako administratorė.

Keičia modelį

Sumažėję turistų srautai iš Rusijos verčia Palangos verslininkus ieškoti kitokių verslo modelių.

„Anksčiau rusai buvo garantuoti klientai. Jie sausį arba vasarį jau užsisakydavo kambarius vasarai ir mokėdavo į priekį. Taigi jei liepą lyja ir būna 15 laipsnių šilumos, šie svečiai vis tiek atvyksta. Mums tereikėjo dirbti, o nereikėjo galvoti, kaip vasarą pritraukti klientų. Šįmet situacija pasikeitė – vasarą turėjome tik prieš savaitę užsakytų kambarių ir buvome priklausomi nuo oro. Jei atvėsdavo, mažinome kainas“, – kalba Juozas Tubinas, UAB „Tubinas International“, valdančios viešbučius Palangoje „Park Hotel“, „Boutique Hotel Smilčių Vilos“ bei Klaipėdoje „Hotel Lugnė“, direktorius.

Verslininkas nurodo, kad šis ruduo klientų požiūriu irgi kitoks. Anksčiau rugsėjį ir spalį viešbučiuose poilsiaudavo nemažai svečių iš Rusijos, o dabar srautai kuklesni.

„Šį rudenį klientai atšaukė apie 60% užsisakytų kambarių, kai vidutiniškai anuliuojama apie 20%. Naujametiniam laikotarpiui irgi turime rezervuotų kambarių, bet dar neaišku, ar užsakymų klientai neatšauks. Kalbant apie klientus, šįmet sulaukėme daugiau svečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos“, – apibendrina p. Tubinas.

Pasak verslininko, pastaruosius keletą metų įmonės pajamos mažėjo, bet jis viliasi, jog kitais metais pavyks sulaukti proveržio.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ bei rubrikoje „VŽ Premium“ spalio 29 dieną.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą MANO VERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Labiausiai asmeniniai finansai nukentės atostogaujant 2019 m. gruodį Premium 3

Norint sužinoti, kokį mėnesį geriausiai eiti atostogų, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti...

Finansai
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
Smulkieji, kadaise išmokę dirbti JK, pabandytų vėl 1

Verslas yra lankstus ir sugalvos, ką daryti kilus rūpesčių dėl „Brexit“, vieni kitus ramina vežėjai.

Gazelė
2019.03.17
Pirtis, neradusi patalpų Vilniaus senamiestyje, įsikūrė ten, kur šildytis malkomis įprasta 10

Pirtį „Ivanas muša gongą“ ryškiai geltonai perdažytame name Kalvarijų gatvėje prieš kelias dienas atidaręs...

Gazelė
2019.03.16
Smulkiųjų vežėjų darbymetis: parsikraustyti į Lietuvą iš JK skuba visą kovą Premium

Lietuviai iš Jungtinės Karalystės (JK) traukia kurtis Lietuvoje. Pervežimo mikroautobusais paslaugas...

Gazelė
2019.03.15
GPAIS: ką reikia žinoti ir kaip verslui išvengti baudų 1

Verslas piktinasi, kad Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS)...

Gazelė
2019.03.14
VMI: turime duomenis apie kriptovaliutų sandorius iš Lietuvos 17

Prekybą kriptovaliutomis reikia priskirti individualiai veiklai. Jeigu to nepadarėte, galima individualią...

Finansai
2019.03.14
Labdaros fondai ir VšĮ suskubo teikti metines finansines ataskaitas

Šiemet bendrovės aktyviau teikia metines finansines ataskaitas nei pernai. To nepadarius įmonių vadovai gali...

Finansai
2019.03.14
GPAIS tapo kone keiksmažodžiu 25.000 šalies įmonių, verslui kantrybė senka Premium 14

Pernai gruodį baigėsi prisitaikymo prie Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės...

Gazelė
2019.03.14
Keičia parduotuvių asortimentą – „viskas, ko gali prireikti“ neefektyvu Premium

Regionuose dirbantys prekybininkai dėlioja plėtros planus ir skaičiuoja, kad praėjusių metų iššūkiai – darbo...

Gazelė
2019.03.13
Jei ūkininkas iš kanapių suriš vantą, jis - jau narkotikų platintojas Premium 1

Lietuvoje vis gausėja ūkininkų, auginančių pluoštines kanapes, tačiau dėl įstatymų painiavos kai kurie jų jau...

Gazelė
2019.03.13
Pirtį „Ivanas muša gongą“ užkūrė po trejų metų, laukia hipsterių Premium 10

Paieškos vietos, kurioje savininkas leistų įrengti pirtį su malkomis kūrenama krosnimi, gali trukti trejus...

Gazelė
2019.03.12
Atsisakė darbo banke ir sukūrė verslą: korporatyviniams dalykams čia vietos nėra Premium 14

Sostinėje kavinių bumas tęsiasi, tačiau didelė konkurencija neatbaido verslo naujokų. Tiesa, šiems reikia...

Gazelė
2019.03.12
Šiemet individualią veiklą užregistravo 15% daugiau gyventojų

Per pirmus du šių metų mėnesius individualią veiklą pagal pažymą vykdančių gyventojų skaičius, lyginant su...

Finansai
2019.03.12
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
 Panevėžio įmonės patirtis – kaip pavyko susidoroti su „Sodros“ „grindų“ iššūkiu 1

Kiekviena lazda turi du galus – tai dar kartą patvirtino sprendimas įvesti „Sodros“ „grindis“.

Gazelė
2019.03.09
Verslas investuoja į „Poniškas privilegijas“ Šakiuose Premium

Artimiausiais metais atnaujintuose Lietuvos dvaruose turėtų atsirasti bent keli nauji viešbučiai. Verslas...

Gazelė
2019.03.08
Vertimų biuras vertėjų pirmiausiai ieško ne tarp filologų Premium

Norinčių tapti vertėjais netrūksta, nes daugelis – ypač tie, kurie kurį laiką dirbo svetur, – mano tobulai...

Gazelė
2019.03.08
Vilniaus šilumos transferų gamintoja sukūrė perkamiausias „Victoria‘s Secret“ liemenėles 13

Šilumos transferų gamybos UAB „3T-Transfers Technologies for Textile“ patentuota technologija pasitvirtino –...

Gazelė
2019.03.07
„Mėsos taškas“ prisiaugino „lašinių“: atidaro mėsinę Klaipėdoje Premium 1

Tauragėje trečius metus veikianti parduotuvė „Mėsos taškas“ atidaro mėsinę Klaipėdoje. Nors investicijų ji...

Gazelė
2019.03.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau