Kurortus gelbėjo lietuviai, didmiesčių iššūkiai dar laukia

Publikuota: 2015-11-09
Verslininkams nuostolius kompensavo aktyviau poilsiaujantys lietuviai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verslininkams nuostolius kompensavo aktyviau poilsiaujantys lietuviai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius šiemet daugiausia rūpesčių pridarė Druskininkų ir pajūrio kurortų verslininkams. Didžiuosiuose miestuose praradimus visiškai kompensavo gerokai išaugęs svečių iš Vakarų ir Skandinavijos šalių skaičius.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius buvo toks pats, kaip praėjusiais metais, tačiau rusų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, atvyko 42.000 mažiau, baltarusių – 11.000 mažiau, rodo Statistikos departamento duomenys. Kitų šalių turistai dažniausiai apsistoja Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose, o rusai ir baltarusiai – šalies kurortuose, tad jie šiuos pokyčius pajuto labiausiai.

Vis dėlto kurortinių miestų verslininkai sugebėjo rasti būdų praradimams kompensuoti. Geriausiai sekėsi tiems, kurie persiorientavo ir taikėsi į vietos rinką, Vakarų turistus.

Kompensuoja lietuviai

Vilniuje apgyvendintų turistų skaičius pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 11.700, o Druskininkuose jų sumažėjo 6.300, Palangoje – 3.200, Klaipėdoje – 2.700. Šalies kurortų apgyvendinimo įstaigų klientų iš užsienio sumažėjimą kompensavo vietos turistai. Pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų Druskininkų savivaldybėje buvo 11.800, Palangos miesto savivaldybėje – 9.700, Trakų rajono savivaldybėje – 9.500 daugiau nei prieš metus.

Statistika rodo, kad daugiausia svečių pirmąjį pusmetį priėmė Druskininkai – 137.300 (4,2% augimas) ir pagal jų skaičių atsiliko tik nuo Vilniaus. Palangos apgyvendinimo įstaigose nakvojo 89.100 turistų (kilo 7,8%), Birštono – 25.600 (augo 18,9%) o Neringos – 16.700 turistų (augo 3,1%). Daugiau nei du trečdaliai (73,2%) kurortinių miestų svečių buvo šalies gyventojai, jie kompensavo užsieniečių praradimą.

Pamiršti neketina

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, sako, kad pastaruosius metus stengtasi kaip įmanoma labiau sumažinti rusų turistų skaičiaus sumažėjimo įtaką šalies verslui, tačiau kurortai ją vis dėlto pajuto.

„Sunku pasakyti, kokie bus galutiniai skaičiai, tačiau prognozuojame, kad turistų iš šių šalių šiemet atvyks maždaug 20% mažiau. Žinoma, labiausiai tai pajuto Druskininkai ir Palanga, kur jie dažniausiai apsistoja. Didieji miestai nuostolių beveik nepatyrė, nes padaugėjo svečių iš kitų šalių. Iš tiesų manėme, kad bus blogiau“, – sako p. Šiškauskienė.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_apgyvendinimo_istaigose_apsistoje_turistai

Smarkiai padaugėjo šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojančių skandinavų, vokiečių, britų, ukrainiečių ir kitų šalių gyventojų. Tačiau p. Šiškauskienė teigia, kad visiškai nusigręžti nuo Rusijos rinkos ir orientuotis į kitas šalis dar nenorima.

„Latviai ir estai jau nuleido rankas ir orientuojasi į kitas rinkas. Mes ryšių nenutraukiame ir vis dar dirbame, kad turistai iš Rusijos važiuotų į Lietuvą. Manome, kad padėtis gali pasikeisti ir rusai grįš. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriame konferenciniam turizmui skatinti, orientuojamės į Skandinavijos šalių gyventojus, kurie noriai vyksta į Lietuvą, yra gana turtingi ir gali bent iš dalies pakeisti rusus“, – kalba LVRA prezidentė.

Sunkiausia – metų pabaiga

Ponia Šiškauskienė sako, kad didieji šalies miestai turistų iš Rusijos bei Baltarusijos stoką šiemet dar greičiausiai taip pat pajus. Daugelį miestų ir restoranų šių šalių gyventojai užpildydavo per žiemos šventes, šiais metais menkesnis jų aktyvumas jaučiamas jau dabar.

„Didžiuosiuose miestuose jie užsakydavo beveik viską. Šiais metais tiek viešbučiai, tiek restoranai trūkumą greičiausiai pajus gana ryškiai“, – mano p. Šiškauskienė.

Rusus galbūt galėtų pakeisti panašiai pinigų išleisti pajėgiantys skandinavai, tačiau jie keliaudami prioritetus skiria kitokioms pramogoms.

„Skandinavams įdomesnis yra kultūrinis turizmas. Rusams įdomiau įvairios sveikatinimo pramogos, apsipirkti ir pan.“, – priduria pašnekovė.

Taikėsi į rusus

Turistų iš Rusijos sumažėjimą ir pakitusius pirkimo ypatumus pajuto prabangesnių prekių pardavėjai. Kai kurie verslai buvo visiškai orientuoti į pirkėjus iš šių šalių, tad pokyčiai suteikė daug problemų.

Štai kailinių ir odinių drabužių parduotuvės „Cronus“, Druskininkuose dirbančios trejus metus, pardavimai sumažėjo kelis kartus.

„Jei palygintume pardavimo mastą prieš trejus metus, kai tik atidarėme parduotuvę, ir dabar, pardavimai sumažėjo 2–3 kartus. Rusų į parduotuvę užsuka gerokai mažiau, o tie, kurie ateina, skundžiasi, kad viskas brangu, parduotuvėje tik dairosi, žiūrinėja“, – kalba Alma Petronienė, pardavėja-konsultantė.

Anot pašnekovės, gaminių įsigyja ir lietuviai, ir turistai iš Lenkijos, tačiau pirkėjų iš Rusijos kol kas niekas nepakeitė.

„Pirkėjų įpročiai skirtingi. Pavyzdžiui, klientai iš Rusijos dabar visada prašo nuolaidos. Lietuviai paprašo simbolinės nuolaidos, o žmonės iš Rusijos iš karto prašo 50% nuolaidos. Nors gaminius perka klientai iš įvairių šalių, buvusiems rusų pirkimo įpročiams jie neprilygsta“, – apibendrina p. Petronienė.

infogr.am::infogram_0_apgyvendintu_turistu_skaicius_is_rusijos_ir_baltarusijos

„Druskininkuose yra 7.500 nakvynės vietų. Daugėja latvių, lenkų, baltarusių, tačiau jie vietoj 10 nakvynių, kiek vidutiniškai pas mus praleisdavo rusai, gyvena 6 dienas. Kurortas pinigų gauna mažiau nei prieš keletą metų“, – VŽ yra sakęs Rimantas Palionis, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius. Dėl šios priežasties kur kas sunkiau toms apgyvendinimo įstaigoms, kurios visą laiko orientavosi vien į Rusijos piliečius, taikėsi tik prie jų pomėgių, skonio.

Taktika pasiteisino

Jei įmonės atsižvelgia ir į vietos turistus, pajuto mažų pokyčių arba apskritai nepajuto, mat neužsukančius rusų turistus pakeitė gausiau kurortus lankyti pradėję lietuviai.

Pavyzdžiui, maitinimo sektoriaus įmonės visuomet dėmesį kreipė į lietuvių pomėgius, specialiai prie turistų skonio taikėsi tik viena kita įmonė.

Edita Dilytė, 2 picerijų „Sicilija“ Druskininkuose administratorė, nurodo, kad lankytojų srautas nesumažėjo.

„Sulaukiame tiek rusų, tiek lenkų – drastiško svečių sumažėjimo nėra. Palyginti su vasara, sakyčiau, lietuvių svečių padaugėjo. Sezoniškumo įtakos nejaučiame, gal tik darbo dienomis būna mažiau žmonių, tačiau savaitgaliais klientų netrūksta. Dabar vaikams atostogos, taigi lankytojų stokos nejuntame. Beje, prognozuoti klientų srautus sudėtinga, nes vieną dieną žmonių būna nedaug, o kitą – klientų tiek, kiek savaitgalį“, – kalba p. Dilytė.

Pasak pašnekovės, valgiaraštis konkrečiam turistų segmentui netaikomas – stengiamasi prisitaikyti prie visų svečių skonio.

„Nepajutome, kad lietuviai ar svečiai iš užsienio taupytų ar rinktųsi kitokius patiekalus. Valgiaraštį, kaip ir kasmet, nuolat atnaujiname, siūlome naujų patiekalų“, – sako administratorė.

Keičia modelį

Sumažėję turistų srautai iš Rusijos verčia Palangos verslininkus ieškoti kitokių verslo modelių.

„Anksčiau rusai buvo garantuoti klientai. Jie sausį arba vasarį jau užsisakydavo kambarius vasarai ir mokėdavo į priekį. Taigi jei liepą lyja ir būna 15 laipsnių šilumos, šie svečiai vis tiek atvyksta. Mums tereikėjo dirbti, o nereikėjo galvoti, kaip vasarą pritraukti klientų. Šįmet situacija pasikeitė – vasarą turėjome tik prieš savaitę užsakytų kambarių ir buvome priklausomi nuo oro. Jei atvėsdavo, mažinome kainas“, – kalba Juozas Tubinas, UAB „Tubinas International“, valdančios viešbučius Palangoje „Park Hotel“, „Boutique Hotel Smilčių Vilos“ bei Klaipėdoje „Hotel Lugnė“, direktorius.

Verslininkas nurodo, kad šis ruduo klientų požiūriu irgi kitoks. Anksčiau rugsėjį ir spalį viešbučiuose poilsiaudavo nemažai svečių iš Rusijos, o dabar srautai kuklesni.

„Šį rudenį klientai atšaukė apie 60% užsisakytų kambarių, kai vidutiniškai anuliuojama apie 20%. Naujametiniam laikotarpiui irgi turime rezervuotų kambarių, bet dar neaišku, ar užsakymų klientai neatšauks. Kalbant apie klientus, šįmet sulaukėme daugiau svečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos“, – apibendrina p. Tubinas.

Pasak verslininko, pastaruosius keletą metų įmonės pajamos mažėjo, bet jis viliasi, jog kitais metais pavyks sulaukti proveržio.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ bei rubrikoje „VŽ Premium“ spalio 29 dieną.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos prisijungė pirmasis baras

Viešojo maitinimo sektoriaus įmonės dažnai pakliūva į mokesčių inspektorių akiratį. Sostinės baras „Local...

Gazelė
2020.01.17
Algų aritmetika: šiais laikais jų nekelti išdrįsta tik retas darbdavys Premium 1

Vidutinis darbo užmokestis kasmet kyla apie 9%, bet jis neprivalo būti atspirties taškas darbdaviams tiek...

Gazelė
2020.01.17
Medieną internetu pirko vangiai, todėl rado kur kas pelningesnį būdą Premium

Kuo pasiūla mažesnė, tuo yra daugiau galimybių įsitvirtinti toje nišoje. Svarbu neišsigąsti pamačius, jog...

Gazelė
2020.01.16
Į pensijų kaupimą naujai įtraukta 43.500 gyventojų

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43.500 gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė...

Finansai
2020.01.16
Šiemet pajamų deklaravimo startas bus skelbiamas anksčiau

Iki šių metų vasario 17 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti...

Finansai
2020.01.16
Kaip pigiau atlikti rinkos tyrimą

Pradedantiesiems verslą ekspertai pataria pirmiausiai pasitikrinti, ar jų idėja yra įdomi ir reikalinga. Tam...

Gazelė
2020.01.16
Sugrįžę iš „mokesčių atostogų“, smulkieji skaičiuoja tarifus Premium 1

Mokesčių „atostogos“ smulkiesiems – „poilsis“ nuo „Sodros“ įmokų pirmuosius metus ir 0% pelno mokestis – buvo...

Gazelė
2020.01.16
Kibernetinėms atakoms per mažų ar neįdomių nėra: kaip apsisaugoti Premium 1

Pusė smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) – 44% bendrovių – nemano, kad galėtų tapti kibernetinių atakų...

Gazelė
2020.01.15
Vieni restoranai jau bumbtelėjo ant žemės, kiti nusileidimui dar tik ruošiasi Premium

Maitinimo įstaigos, gruodį skaičiavusios gerokai išaugusias apyvartas, sausį ieško būdų, kaip prisikviesti...

Gazelė
2020.01.15
„Sodra“ primena naujus įmokų tarifus dirbantiems savarankiškai 1

Savarankiškai dirbantieji, gavę pirmąkart atsiradusias „mokesčių atostogas“ – teisę nemokėti socialinio...

Gazelė
2020.01.15
Atsargiai deklaruojant: pasirinktas būdas lemia „Sodros“ išmokų dydį Premium 1

Individualia veikla užsiimančiam gyventojui paskirtų ligos ir kai kurių kitų „Sodros“ išmokų dydį lemia ne...

Finansai
2020.01.14
Pasitikėjimas avansu: maitintojus tikrins jau pradėjus veiklą Premium

Kuriant naują maitinimo įstaigą – kavinę, užkandinę ar kitą viešojo maitinimo vietą – nereikės maisto...

Gazelė
2020.01.14
Ką daryti, jei bankas neduoda paskolos Premium

Retos įmonės savininkas gali didžiuodamasis pasakyti, kad jis niekad nėra naudojęsis banko paskola arba jos...

Gazelė
2020.01.13
Auga, nes užuot visi darę, kada gali, pasidalijo atskomybę ir procesus Premium

Savitarnos krautuvėlių „12 Eat“, kuriose darbo vietoje išsirinkęs prekes darbuotojas atsiskaito savitarnos...

Gazelė
2020.01.13
Nesėkmė su laiminga pabaiga: uždarius parduotuvę – kaip akmuo nuo širdies Premium

Verslas turi dirbti pelningai, tačiau ne kiekvienam įkūrėjui to pavyksta pasiekti. Dažnam atrodo, kad...

Gazelė
2020.01.13
Maitintojai gauti leidimą pradėti veiklą gali be tikrintojų vizito

Kavinės, užkandinės, mokyklų virtuvės, taip pat – kiti maitintojai, vaisių, uogų, daržovių ar mėsos...

Gazelė
2020.01.12
Kaip įtikti klientui šiandien

Anksčiau buvo teigiama, kad užtenka sukurti gerą produktą ar paslaugą, šiek tiek pasireklamuoti, ir verslą...

Gazelė
2020.01.12
Verslui pradėti prastų vietų nėra, svarbiau – teisinga kryptis

Anksčiau prekiauti turguje buvo anokia čia garbė. Sąlygos sudėtingos – tenka dirbti per lietų, darganą ar...

Gazelė
2020.01.11
Kibernetinis saugumas SVV svarbus, bet investuoti neskuba

3 iš 4 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios...

Gazelė
2020.01.10
Per metus spėjo sukurti ir plaukų transplantacijos kliniką, ir Dubajuje išmokyti jos gydytojus Premium

Kai tiksliai apsispręsta, jog verslo bus imamasi, kad yra, su kuo ir iš ko jį kurti, verslo idėja susidėlioja...

Gazelė
2020.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau