Kurortus gelbėjo lietuviai, didmiesčių iššūkiai dar laukia

Publikuota: 2015-11-09
Verslininkams nuostolius kompensavo aktyviau poilsiaujantys lietuviai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verslininkams nuostolius kompensavo aktyviau poilsiaujantys lietuviai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius šiemet daugiausia rūpesčių pridarė Druskininkų ir pajūrio kurortų verslininkams. Didžiuosiuose miestuose praradimus visiškai kompensavo gerokai išaugęs svečių iš Vakarų ir Skandinavijos šalių skaičius.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius buvo toks pats, kaip praėjusiais metais, tačiau rusų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, atvyko 42.000 mažiau, baltarusių – 11.000 mažiau, rodo Statistikos departamento duomenys. Kitų šalių turistai dažniausiai apsistoja Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose, o rusai ir baltarusiai – šalies kurortuose, tad jie šiuos pokyčius pajuto labiausiai.

Vis dėlto kurortinių miestų verslininkai sugebėjo rasti būdų praradimams kompensuoti. Geriausiai sekėsi tiems, kurie persiorientavo ir taikėsi į vietos rinką, Vakarų turistus.

Kompensuoja lietuviai

Vilniuje apgyvendintų turistų skaičius pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 11.700, o Druskininkuose jų sumažėjo 6.300, Palangoje – 3.200, Klaipėdoje – 2.700. Šalies kurortų apgyvendinimo įstaigų klientų iš užsienio sumažėjimą kompensavo vietos turistai. Pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų Druskininkų savivaldybėje buvo 11.800, Palangos miesto savivaldybėje – 9.700, Trakų rajono savivaldybėje – 9.500 daugiau nei prieš metus.

Statistika rodo, kad daugiausia svečių pirmąjį pusmetį priėmė Druskininkai – 137.300 (4,2% augimas) ir pagal jų skaičių atsiliko tik nuo Vilniaus. Palangos apgyvendinimo įstaigose nakvojo 89.100 turistų (kilo 7,8%), Birštono – 25.600 (augo 18,9%) o Neringos – 16.700 turistų (augo 3,1%). Daugiau nei du trečdaliai (73,2%) kurortinių miestų svečių buvo šalies gyventojai, jie kompensavo užsieniečių praradimą.

Pamiršti neketina

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, sako, kad pastaruosius metus stengtasi kaip įmanoma labiau sumažinti rusų turistų skaičiaus sumažėjimo įtaką šalies verslui, tačiau kurortai ją vis dėlto pajuto.

„Sunku pasakyti, kokie bus galutiniai skaičiai, tačiau prognozuojame, kad turistų iš šių šalių šiemet atvyks maždaug 20% mažiau. Žinoma, labiausiai tai pajuto Druskininkai ir Palanga, kur jie dažniausiai apsistoja. Didieji miestai nuostolių beveik nepatyrė, nes padaugėjo svečių iš kitų šalių. Iš tiesų manėme, kad bus blogiau“, – sako p. Šiškauskienė.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_apgyvendinimo_istaigose_apsistoje_turistai

Smarkiai padaugėjo šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojančių skandinavų, vokiečių, britų, ukrainiečių ir kitų šalių gyventojų. Tačiau p. Šiškauskienė teigia, kad visiškai nusigręžti nuo Rusijos rinkos ir orientuotis į kitas šalis dar nenorima.

„Latviai ir estai jau nuleido rankas ir orientuojasi į kitas rinkas. Mes ryšių nenutraukiame ir vis dar dirbame, kad turistai iš Rusijos važiuotų į Lietuvą. Manome, kad padėtis gali pasikeisti ir rusai grįš. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriame konferenciniam turizmui skatinti, orientuojamės į Skandinavijos šalių gyventojus, kurie noriai vyksta į Lietuvą, yra gana turtingi ir gali bent iš dalies pakeisti rusus“, – kalba LVRA prezidentė.

Sunkiausia – metų pabaiga

Ponia Šiškauskienė sako, kad didieji šalies miestai turistų iš Rusijos bei Baltarusijos stoką šiemet dar greičiausiai taip pat pajus. Daugelį miestų ir restoranų šių šalių gyventojai užpildydavo per žiemos šventes, šiais metais menkesnis jų aktyvumas jaučiamas jau dabar.

„Didžiuosiuose miestuose jie užsakydavo beveik viską. Šiais metais tiek viešbučiai, tiek restoranai trūkumą greičiausiai pajus gana ryškiai“, – mano p. Šiškauskienė.

Rusus galbūt galėtų pakeisti panašiai pinigų išleisti pajėgiantys skandinavai, tačiau jie keliaudami prioritetus skiria kitokioms pramogoms.

„Skandinavams įdomesnis yra kultūrinis turizmas. Rusams įdomiau įvairios sveikatinimo pramogos, apsipirkti ir pan.“, – priduria pašnekovė.

Taikėsi į rusus

Turistų iš Rusijos sumažėjimą ir pakitusius pirkimo ypatumus pajuto prabangesnių prekių pardavėjai. Kai kurie verslai buvo visiškai orientuoti į pirkėjus iš šių šalių, tad pokyčiai suteikė daug problemų.

Štai kailinių ir odinių drabužių parduotuvės „Cronus“, Druskininkuose dirbančios trejus metus, pardavimai sumažėjo kelis kartus.

„Jei palygintume pardavimo mastą prieš trejus metus, kai tik atidarėme parduotuvę, ir dabar, pardavimai sumažėjo 2–3 kartus. Rusų į parduotuvę užsuka gerokai mažiau, o tie, kurie ateina, skundžiasi, kad viskas brangu, parduotuvėje tik dairosi, žiūrinėja“, – kalba Alma Petronienė, pardavėja-konsultantė.

Anot pašnekovės, gaminių įsigyja ir lietuviai, ir turistai iš Lenkijos, tačiau pirkėjų iš Rusijos kol kas niekas nepakeitė.

„Pirkėjų įpročiai skirtingi. Pavyzdžiui, klientai iš Rusijos dabar visada prašo nuolaidos. Lietuviai paprašo simbolinės nuolaidos, o žmonės iš Rusijos iš karto prašo 50% nuolaidos. Nors gaminius perka klientai iš įvairių šalių, buvusiems rusų pirkimo įpročiams jie neprilygsta“, – apibendrina p. Petronienė.

infogr.am::infogram_0_apgyvendintu_turistu_skaicius_is_rusijos_ir_baltarusijos

„Druskininkuose yra 7.500 nakvynės vietų. Daugėja latvių, lenkų, baltarusių, tačiau jie vietoj 10 nakvynių, kiek vidutiniškai pas mus praleisdavo rusai, gyvena 6 dienas. Kurortas pinigų gauna mažiau nei prieš keletą metų“, – VŽ yra sakęs Rimantas Palionis, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius. Dėl šios priežasties kur kas sunkiau toms apgyvendinimo įstaigoms, kurios visą laiko orientavosi vien į Rusijos piliečius, taikėsi tik prie jų pomėgių, skonio.

Taktika pasiteisino

Jei įmonės atsižvelgia ir į vietos turistus, pajuto mažų pokyčių arba apskritai nepajuto, mat neužsukančius rusų turistus pakeitė gausiau kurortus lankyti pradėję lietuviai.

Pavyzdžiui, maitinimo sektoriaus įmonės visuomet dėmesį kreipė į lietuvių pomėgius, specialiai prie turistų skonio taikėsi tik viena kita įmonė.

Edita Dilytė, 2 picerijų „Sicilija“ Druskininkuose administratorė, nurodo, kad lankytojų srautas nesumažėjo.

„Sulaukiame tiek rusų, tiek lenkų – drastiško svečių sumažėjimo nėra. Palyginti su vasara, sakyčiau, lietuvių svečių padaugėjo. Sezoniškumo įtakos nejaučiame, gal tik darbo dienomis būna mažiau žmonių, tačiau savaitgaliais klientų netrūksta. Dabar vaikams atostogos, taigi lankytojų stokos nejuntame. Beje, prognozuoti klientų srautus sudėtinga, nes vieną dieną žmonių būna nedaug, o kitą – klientų tiek, kiek savaitgalį“, – kalba p. Dilytė.

Pasak pašnekovės, valgiaraštis konkrečiam turistų segmentui netaikomas – stengiamasi prisitaikyti prie visų svečių skonio.

„Nepajutome, kad lietuviai ar svečiai iš užsienio taupytų ar rinktųsi kitokius patiekalus. Valgiaraštį, kaip ir kasmet, nuolat atnaujiname, siūlome naujų patiekalų“, – sako administratorė.

Keičia modelį

Sumažėję turistų srautai iš Rusijos verčia Palangos verslininkus ieškoti kitokių verslo modelių.

„Anksčiau rusai buvo garantuoti klientai. Jie sausį arba vasarį jau užsisakydavo kambarius vasarai ir mokėdavo į priekį. Taigi jei liepą lyja ir būna 15 laipsnių šilumos, šie svečiai vis tiek atvyksta. Mums tereikėjo dirbti, o nereikėjo galvoti, kaip vasarą pritraukti klientų. Šįmet situacija pasikeitė – vasarą turėjome tik prieš savaitę užsakytų kambarių ir buvome priklausomi nuo oro. Jei atvėsdavo, mažinome kainas“, – kalba Juozas Tubinas, UAB „Tubinas International“, valdančios viešbučius Palangoje „Park Hotel“, „Boutique Hotel Smilčių Vilos“ bei Klaipėdoje „Hotel Lugnė“, direktorius.

Verslininkas nurodo, kad šis ruduo klientų požiūriu irgi kitoks. Anksčiau rugsėjį ir spalį viešbučiuose poilsiaudavo nemažai svečių iš Rusijos, o dabar srautai kuklesni.

„Šį rudenį klientai atšaukė apie 60% užsisakytų kambarių, kai vidutiniškai anuliuojama apie 20%. Naujametiniam laikotarpiui irgi turime rezervuotų kambarių, bet dar neaišku, ar užsakymų klientai neatšauks. Kalbant apie klientus, šįmet sulaukėme daugiau svečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos“, – apibendrina p. Tubinas.

Pasak verslininko, pastaruosius keletą metų įmonės pajamos mažėjo, bet jis viliasi, jog kitais metais pavyks sulaukti proveržio.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ bei rubrikoje „VŽ Premium“ spalio 29 dieną.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Miestiečiai tampa pažangiais daržininkais – „iškankintų“ augalų jiems nereikia Premium

Stiprėjanti sveikos gyvensenos mada augina sėklų ir sodo bei daržo reikmenų prekybininkų apyvartas. Nesvarbu,...

Gazelė
05:45
„Manillos“ istorija: sukūrę vaizdą, atitinkantį turinį, per mėnesį pardavė daugiau nei per metus Premium

Kosmetikos gamybos verslą, kuriam be specifinių žinių, reikia dar ir nemažų investicijų, galima pradėti tik...

Gazelė
2019.07.15
Registrų centras atnaujino ataskaitų nepateikusių bendrovių sąrašą 10

Nuo šių metų birželio vidurio Registrų centras priminimus ir paraginimus pateikti ataskaitas už praėjusius...

Finansai
2019.07.12
Pradėjo gaminti veganiškus ledus – tokios paklausos nesitikėjo patys Premium

Kai ledų galima nusipirkti ant kiekvieno kampo – tiek pagamintų Lietuvoje, tiek importuotų, – smulkieji...

Gazelė
2019.07.10
Europos inovacijų apdovanojimuose – 19 sprendimų, lietuviškų nėra

Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) apdovanojimuose – 19 nominuotų idėjų ir startuolių. Dalyvių...

Gazelė
2019.07.09
Sudarė 58 punktų sąrašą, kuris padeda lengviau išnuomoti būstą Premium 4

NT rinką aktyvinant naujausioms investicijų madoms – pirkti butus nuomai, atsiranda ir reikalingų paslaugų,...

Gazelė
2019.07.09
Kurdami viešbutį Radviliškyje, apskaičiavo srautus, svečius ir žvaigždes Premium 3

Viešbutis nebūtinai turi būti didmiestyje, jis puikiai gali gyvuoti net ne kurorte. Svarbiausia įvertinti...

Gazelė
2019.07.08
Kodėl pirkėjai renkasi mažas krautuvėles 5

Smulkiojo verslo vienas iš pranašumų – tiesioginis bendravimas su klientu. Vis daugiau žmonių renkasi...

Gazelė
2019.07.06
Mažos įmonės moka mažiausias algas ir skaičiuoja didžiausią pelną Premium 20

Mažųjų įmonių reikšmė Lietuvos ekonomikai didėja – jos sukuria vis didesnę BVP dalį, tačiau jų našumas mažas,...

Finansai
2019.07.05
Keliasdešimt MMA eurų augina bedarbių armiją ir didina kainas Premium 56

Net tie verslai, kurie darbuotojams moka solidžius atlyginimus, vis tiek pajus minimalios mėnesio algos (MMA)...

Gazelė
2019.07.04
Regionuose 0,5 mln. Eur investicija į modernų viešbutį – ne riba Premium

Regionų verslininkai, matydami, kad keliautojai jų miestą aplenkia vien dėl to, jog čia nėra kur apsistoti,...

Gazelė
2019.07.04
„Amazon Go“ sukurto formato kelią Europoje mina Lietuvos bendrovė: parduotuvė be kasų – jau Vilniuje Premium 7

Vienos pirmųjų Europoje parduotuvių be kasų – tokios yra tik „Amazon Go“ JAV – gali veikti su Lietuvos...

Gazelė
2019.07.04
Gamintojai pasikliauja tik e. parduotuve ne tik dėl žadamų perspektyvų Premium

Nauji kosmetikos gamintojai dažnai susiduria su produkto pristatymo rinkai sunkumais – rinkodaros biudžetų...

Gazelė
2019.07.03
Šeimos verslas – dinastijų užuomazgos?

Tikrų verslo dinastijų užuomazgų Lietuvoje dar tik randasi – įžanga į šį procesą galėtų būti šeimos verslo...

Gazelė
2019.07.02
Susijungę startuoliai „PulseTip“ ir „Sype“ keičia grįžtamojo ryšio galimybes Premium 1

Vartotojų įžvalgų, skirtų organizacijoms tobulėti, platforma „Sype“ jungiasi su darbuotojų grįžtamojo ryšio...

Gazelė
2019.07.02
Prie įkūrėjų verslo prisijungę vaikai keičia prekės ženklus

Vis daugiau smulkiųjų verslininkų supranta prekės ženklo svarbą. O jei nesupranta, tai jiems išaiškina...

Gazelė
2019.07.01
Nepabūgę „prarijo“ konkurentus ir klientų skaičių išaugino dvigubai Premium

Pirkti vos vegetuojantį verslą yra gana rizikinga, tačiau jei pritaikoma teisinga vadyba, jį kur kas lengviau...

Gazelė
2019.07.01
Karjera pagal smulkiuosius: nuo programuotojo iki įmonės vadovo

Užsiauginti specialistą ar vadovą – pigiau nei jo ieškoti pas konkurentus ar kreiptis į „galvų medžiotojus“.

Gazelė
2019.06.30
E. važtaraščiai parodė, kas įsigyja prekių, bet nedeklaruoja pajamų 8

VMI patikrino didelius kiekius automobilių dalių įsigyjančius gyventojus ir įmones. Po šių veiksmų šeši...

Gazelė
2019.06.27
Nieko asmeniško, tik verslas: ką išgelbėjo vaikų pastangos Premium

Šeimos versle asmeniškumų būti negali, tikina tie, kurie atrado formulę, kaip ne tik suderinti šeiminius...

Gazelė
2019.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau