Šiuolaikiniai vertėjai į pagalbą pasitelkia technologijas

Vilniaus UAB „Eurotradus“ verčia tekstus raštu ir žodžiu, teikia lokalizavimo paslaugą – kai teksto vertimas pritaikomas konkrečiai šaliai ir kultūrai.

„Eksportuoti norinčioms įmonėms siūlome pasitarti su tos šalies kultūros specialistais. Turime platų vertėjų tinklą pasaulyje, taigi konsultuojame klientus apie konkrečių šalių skirtumus. Pavyzdžiui, kuriant prekių ženklą reikėtų žinoti, ką vienas ar kitas simbolis reiškia kitoje kultūroje. Sakykime, pelėda Vakarų kultūroje simbolizuoja išmintį, tačiau Rytų Azijos šalyse, Egipte, Kinijoje šis gyvūnas reiškia mirtį“, – pasakoja Dainius Sabaliauskas, įmonės direktorius.

Norinčiųjų netrūksta

Bendrovės biure darbuojasi 6 žmonės, tačiau apie šimtą bendradarbių, dirbančių namuose, įmonė turi visoje Lietuvoje. Pasak p. Sabaliausko, vyrauja nuomonė, kad visi mokantys anglų kalbą gali dirbti vertėjais. Pašnekovas pabrėžia, kad norint dirbti vertėju reikia puikiai mokėti ne tik užsienio, bet ir gimtąją kalbas. Norintieji bendradarbiauti vertimų biuro svetainėje gali užpildyti formą. Jei turima kvalifikacija yra tinkama, kandidatui siūloma atlikti bandomąjį vertimą.

„Užklausų iš norinčių bendradarbiauti sulaukiame kasdien. Pirmiausia įvertiname, kaip žmogus užpildė anketą. Jei rašydamas datą po kiekvieno skaičiaus padėjo tašką, tai yra signalas. Juk rašyti gimtąja kalba žmogus turėtų be klaidų. Nors yra buvę atvejų, kai kandidato anketą žmogus pildė atmestinai, tačiau tekstus vertė puikiai. Po bandomojo vertimo toliau bendradarbiaujame su 10% žmonių“, – apibendrina p. Sabaliauskas.

Pašnekovas nurodo, kad įmonė turi vertėjų tinklą visame pasaulyje, nes bendrovė laikosi taisyklės, kad tekstus turi versti gimtakalbiai vertėjai.

„Pavyzdžiui, jei klientui reikia išversti gaminio instrukciją iš prancūzų į vokiečių kalbą. Tada vertėjų duomenų bazėse ieškome žmogaus, galinčio tai padaryti. Taigi iš biuro Vilniuje galime dirbti su vertėjais, esančiais bet kurioje šalyje“, – kalba p. Sabaliauskas.

Dominuoja užsienio įmonės

Vertimų biurų Lietuvoje konkurencija didelė, p. Sabaliausko nuomone, įmonės konkuruoja daugiausia paslaugų kaina.

„Potencialus klientas užsukęs į biurą pirmiausia klausia kainos ir mažiau domisi rekomendacijomis, įmonės patirtimi. Sakyčiau, apie 90% potencialių klientų Lietuvoje paslaugas renkasi pagal kainą“, – kalba pašnekovas.

Ponas Sabaliauskas nurodo, kad didžioji bendrovės klientų dalis – užsienio įmonės. „Eurotradus“ klientai yra „Samsung“, „Microsoft“, „Google“, „LG“ ir kt.

„Esame ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės vertėjų asociacijos nariai. Nors narystė organizacijoje kainuoja, reikia atitikti keliamus reikalavimus, tačiau būti nariais apsimoka. Lengviau užmegzti ryšius su užsienio klientais, vykstame į tarptautinius renginius ir savo paslaugas pristatome potencialiems klientams“, – apie narystės naudą kalba pašnekovas.

Norint užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, tenka investuoti ne tik į kvalifikuotus darbuotojus, bet ir į įrangą. Kompiuterines programas, kurias vertėjai kasdien naudoja darbe, tenka reguliariai atnaujinti.

„Vertėjai seniai nebeverčia tekstų paprastame lape, naudojame specialias programas, kurios padeda terminus išversti kuo tiksliau. Viena tokia programa įmonei kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų“, – nurodo verslininkas.

Įmonėje įdiegta kontrolės sistema – vyriausiasis vertėjas, atsakingas už kokybę, nuolat tikrina atsitiktinai pasirinktus vertėjų tekstus.

„Vertėjas nežino, kada jo darbas bus patikrintas. Tik vėliau jis gauna užpildytą formą, kurioje nurodomos vertimo ar skyrybos klaidos. Vos pradėję dirbti vertėjai mano, kad jei gavo pastabų, vadinasi, neilgai jų paslaugų mums reikės. Mūsų nuomone, kritika padeda tobulėti. Ir tikrai, kai pasakai žmogui apie klaidą, gal jis antrą kartą suklys vėl, tačiau trečią kartą klaidos nebedarys“, – sako p. Sabaliauskas.

infogr.am::infogram_0_eurotradus-964938

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ bei rubrikoje „VŽ Premium“ spalio 13 dieną.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą