Smulkieji verslininkai: su bankais reikia drąsiai derėtis

Publikuota: 2015-10-19
Jonas Jarmolavičius, Vilniaus UAB „Supakuota“ direktorius, Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jonas Jarmolavičius, Vilniaus UAB „Supakuota“ direktorius, Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Šiais laikais, kai paskolų palūkanos rekordiškai kritusios, vis dažniau smulkusis verslas ryžtasi plėtrai skolintis lėšų iš bankų. Vis dėlto šie ne į kiekvieną žvelgia patikliai ir paskolų vien už gražiai nupieštas verslo perspektyvas nedalija.

Laikai, kai ekonomikos augimo metais bankai dosniai dalijo paskolas, greičiausiai nebegrįš – sunkmečio pamokas išmoko visi. Vis dėlto finansinės institucijos nebelaiko aklinai užrišusios pinigų kapšelio – iš jo vis dažniau skolinasi ir smulkiosios bei vidutinės įmonės. Ir nesibaimina, kad paskola, verslo sąlygoms – tiek vidinėms, tiek išorinėms – pasikeitus, gali tapti sunkia našta.

Užstatas – svarbu

„Skolinamės drąsiai. Il­ga­laikių paskolų mums nereikia, bet štai vieniems metams, kad turėtume daugiau apyvartinių lėšų, pasiskoliname. Ir nematome dėl to problemų, nes mūsų verslo specifika tokia: vasarą auginame žuvis, o metų pabaigoje ir europiniai pinigai ateina, ir didelę dalį produkcijos parduodame, tad ir paskolą atiduoti nėra sudėtinga“, – pasakoja Algirdas Šiukš­čius, UAB „Vasaknos“ (Za­rasų r.) direktorius.

Įmonė augina bei veisia eršketus, upėtakius, karpius, turi žuvies perdirbimo cechą.

„Kadangi turime nemažai nekilnojamojo turto, problemų dėl užstato bankams nekyla. Paprastai galima pasiskolinti apie 60% užstato vertės. Tarkim, jei užstatome žuvų auginimo baseiną, kurio vertė – 1 mln. Eur, bankas suteikia 600.000 Eur paskolą“, – skaičius dėlioja pašnekovas.

Jis sako, kad norint gauti geriausias sąlygas su bankais reikia drąsiai derėtis. Įmonė turi sąskaitas keliuose bankuose, tad prieš imdama paskolą susirenka iš visų jų informaciją.

„Kai gali lyginti, ką siūlo vienas ar kitas bankas, tada iš jų gali reikalauti geresnių sąlygų. Juk bankams irgi reikia klientų – ypač verslo, – kurie skolintųsi. Žinoma, pats turi būti patikimas, turėti gerą kreditų istoriją, antraip jokiam bankui nebūsi įdomus, tad ir apie derybas dėl geresnių sąlygų negalėtų būti net kalbos“, – aiškina p. Šiukščius.

Dirba be paskolų

Vis dėlto ne visi verslininkai gali pasidalyti tokia konstruktyvaus bendradarbiavimo su bankais patirtimi.

„Dėl paskolos esame kreipęsi vieną kartą, ir tos akimirkos, kai bandėme rasti bendrą kalbą su banku, nėra pačios maloniausios“, – atvirai pasakoja Tomas Uptas, Šiaulių UAB „Biogranulės“ direktorius.

Tąsyk įmonė siekė gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų kuro granulių gamybai, tad buvo reikalingas banko finansavimas.

„Bankas mums tada iškėlė tokias sąlygas, kad jei jas būtume įvykdę, tos paskolos mums jau būtų visai nebereikėję. Sąlygos neatitiko tikrovės, tokiai smulkiai įmonei, kaip mūsų, jos visiškai neįgyvendinamos. Todėl nuo to laiko daugiau dėl paskolų nebesikreipiame. Pavyksta išsisukti be jų“, – šypsosi p. Uptas.

Kausto formalumai

Dėl paskolos su bankų atstovais dar neteko rankomis sukirsti ir Jonui Jarmolavičiui, Vilniaus UAB „Supakuota“ direktoriui.

„Formaliai dėl paskolos dar nesikreipėme, tačiau esame domėjęsi, kokias sąlygas bankai siūlo, kokius kriterijus reikėtų atitikti, norint gauti bankų finansavimą. Įspūdžiai nėra patys geriausi“, – prisipažįsta pašnekovas.

Jo nuomone, bankai pernelyg formaliai vertina verslo – ypač jauno – perspektyvas.

„Vyrauja senoviškas modelis – jei uždirbi pelno, vadinasi, gali būti bankams nors kiek įdomus. Antraip į tave jie net nežiūri. Bet kad metus baigtum pelningai, reikia dirbti bent keletą metų, nes paprastai pirmaisiais metais tik investuojama, taigi verslo naujokių nuostolis yra užprogramuotas“, – sako p. Jar­mo­lavičius.

Jis stebisi, kad bankai per mažai dėmesio skiria įmonės kuriamai veiklai, nes pasaulio ekonomikoje būtent ji labiausiai vertinama.

„Laikai keičiasi, akcininkų poreikiai – irgi. Vis dažniau jie nebesitenkina pelnu, o žiūri, kaip didinama įmonės vertė. Juk pasaulyje tiek daug pavyzdžių, kai įmonė net keletą metų dirba nuostolingai, tačiau per tą laiką jos vertė tampa milijoninė. O bankams svarbiausia eilutė yra pelnas“, – aiškina „Supakuota“ vadovas.

Vis dėlto bankai kiekvienam norinčiajam paskolos negali suteikti, nes jie turi gauti garantijų, kad ši bus grąžinta.

„Aš ir nesakau, kad bankai privalo finansuoti bet kurį. Tačiau bankų paskola nėra pigi priemonė. Net šiais laikais, kai palūkanos tokios mažos, jie skolina palyginti nepigiai, tad iš dalies savo riziką amortizuoja. Todėl galėtų lanksčiau pasižiūrėti į klientus, o ne vien nagrinėti finansinį jų balansą“, – siūlo jaunas verslininkas.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą MANO VERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Penki patarimai, kaip iš susirinkimų gauti kuo daugiau naudos

Kiek didesnėje įmonėje be susirinkimų sunku išsiversti, tačiau kai jų būna per daug, jie tampa ne idėjų...

Gazelė
19:46
Kodėl piktnaudžiauti nuolaidomis neverta

Visi nori nuolaidų, o konkurencija spaudžia jų suteikti. Bet „Forbes“ primena, kad būdamas pigus – nelaimėsi,...

Gazelė
15:14
Algos dydis: kiek apie jį galima kalbėti viešai 9

Informacija apie darbo užmokestį dažnai yra konfidenciali, tačiau atvejai, kad darbuotojas realiai būtų...

Gazelė
14:48
Kodėl „Vynotekos“ franšizė Tauragėje pasiteisino, Telšiuose – ne Premium 1

Kas sėkmingai veikia viename mieste, nebūtinai pasiteisina kitame: su tuo turėjo susitaikyti UAB „Tūkstantis...

Gazelė
05:45
Tauragės savivaldybė atkakli: vėl bando parduoti „Dunokų“ akcijas  

Viešo aukciono būdu Tauragėje parduodamos UAB „Dunokai“ akcijos. Aukcionas bus rengiamas jau ketvirtą kartą.

Gazelė
2019.03.25
Šiuolaikinės valgyklos pietus siūlo už 1,7 Eur arba nemokamai juos veža net į kitą miestą Premium 7

Verslininkai rizikuoka mažesniuose miestuose atidaryti modernias valgyklas ir paneigia mitus, kad regionuose...

Gazelė
2019.03.24
Dirbtinis intelektas logistikoje: vairuotojų „draugas“ sulaukė vilkikų gamintojų dėmesio Premium 3

Užsimojus sukurti naują produktą, kurio analogų rinkoje nėra, svarbesnės už investicijas jam sukurti gali...

Gazelė
2019.03.22
Ar gali įmonė skelbti visų darbuotojų atlyginimus? Kodėl gi ne Premium 7

Kuo darbuotojas daugiau žino apie įmonės veiklą ir finansinius rezultatus, tuo adekvatesni jo lūkesčiai. Vis...

Gazelė
2019.03.21
Dėl gražesnio interjero į restoraną neina – renkasi valgyklą Premium

Šiuolaikiška valgykla didmiesčiuose tampa alternatyva restoranų dienos pietums, tačiau naujos valgyklos...

Gazelė
2019.03.20
Sutrikus VMI svetainei, pratęsia PVM faktūrų pateikimo terminus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog trečiadienį laikinai sutrikus išmaniosios mokesčių...

Finansai
2019.03.20
Ekologijos korta jau mušta – reikia įmantriau Premium

Sveikos gyvensenos banga verslą ir į aukštumas kelia, ir traukia žemyn: kaskart vis daugiau gyventojų...

Gazelė
2019.03.19
Nauja tendencija: iš dividendų į vokelius Premium 13

Dividendus dedant į darbuotojams skirtus vokelius, kai įmonė maža ir gali taikyti mažesnį 5% pelno mokesčio...

Finansai
2019.03.19
Parama „kaimo startuoliams“ – ir staklėms, ir paspirtukams, ir cukraus vatos aparatams pirkti Premium 3

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlius pačią paprasčiausią iki šiol paramą verslo pradžiai kaime,...

Pramonė
2019.03.19
Labiausiai asmeniniai finansai nukentės atostogaujant 2019 m. gruodį Premium 3

Norint sužinoti, kokį mėnesį geriausiai eiti atostogų, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti...

Finansai
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
Smulkieji, kadaise išmokę dirbti JK, pabandytų vėl 2

Verslas yra lankstus ir sugalvos, ką daryti kilus rūpesčių dėl „Brexit“, vieni kitus ramina vežėjai.

Gazelė
2019.03.17
Pirtis, neradusi patalpų Vilniaus senamiestyje, įsikūrė ten, kur šildytis malkomis įprasta 11

Pirtį „Ivanas muša gongą“ ryškiai geltonai perdažytame name Kalvarijų gatvėje prieš kelias dienas atidaręs...

Gazelė
2019.03.16
Smulkiųjų vežėjų darbymetis: parsikraustyti į Lietuvą iš JK skuba visą kovą Premium 1

Lietuviai iš Jungtinės Karalystės (JK) traukia kurtis Lietuvoje. Pervežimo mikroautobusais paslaugas...

Gazelė
2019.03.15
GPAIS: ką reikia žinoti ir kaip verslui išvengti baudų 1

Verslas piktinasi, kad Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS)...

Gazelė
2019.03.14
VMI: turime duomenis apie kriptovaliutų sandorius iš Lietuvos 17

Prekybą kriptovaliutomis reikia priskirti individualiai veiklai. Jeigu to nepadarėte, galima individualią...

Finansai
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau