Netradicinių verslų kaime pamokos: pelno duoda pamažu

Publikuota: 2015-09-27
Perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, anot ūkininkų, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, anot ūkininkų, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos ūkių padangėje pučiantys permainų vėjai kasmet atneša pranašingų ženklų apie naujas veiklas, leidžiančias neblogai užsidirbti. Bėda ta, kad įminti tų ženklų reikšmes ir dirbti sėkmingai pavyksta tik nedaugeliui.

Renkantis netradicines ūkininkavimo formas, tokias kaip putpelių, sliekų, sraigių auginimas, išlieka kantriausi ir tie, kurie nesiblaško, įdėmiai analizuoja rinką, nuosekliai investuoja, atkakliai ieško pardavimo kanalų.

Bene taikliausiai netradicinio ūkininkavimo bumo formuluotę atitinka sraigių auginimo ūkių kūrimosi karštinė, kuri Lietuvoje kilo maždaug prieš penketą metų. Kaip teigia Ernestas Vaičius, Kaišiadorių rajone veikiančio sraigių ūkio „Aspersa“ vadovas, šiandien šalyje likę maždaug tik 10% šių pilvakojų moliuskų augintojų. Kitiems nepasisekė išsilaikyti rinkoje, daugelis patyrė nemažų nuostolių, bankrutavo, persiorientavo į kitas veiklas.

„Negaminant galutinio produkto iš sraigių, rinkoje sunku išsilaikyti. Arba turi auginti jų labai daug ir parduoti jas kaip žaliavą perdirbėjui, arba gaminti produktus iš sraigių pats. Tada, jei turi pardavimo kanalų, gali tikėtis išsilaikyti rinkoje, pragyventi iš sraigių auginimo“, – kalba p. Vaičius.

Išsilaiko dėl gamybos

Imtis sraigių auginimo p. Vaičius su žmona Daiva nusprendė prieš penketą metų, kai Lietuvoje kilo tokios ūkininkavimo formos banga. Pasak ūkininko, tuomet buvo skelbiama, kad iš šios veiklos galima gerai uždirbti, o visas mūsiškių išaugintas sraiges esą nupirks Europos perdirbėjai.

Susižavėję naujomis galimybėmis, Vaičiai nusprendė investuoti asmenines santaupas į sraigių auginimo fermos savo sodyboje Kaišiadorių rajone įkūrimą. Vaizdingoje vietoje jie įkūrė sraigyną, nusipirko sraigių ir pradėjo ūkininkauti. Į ūkį sutuoktiniai jau investavo per 29.000 Eur.

Tačiau paaiškėjo, kad perdirbėjai superka didelius kiekius žaliavos, todėl buvo bandyta kooperuotis su kitais vietos gamintojais, tačiau šis planas nepasitvirtino. Be to, paaiškėjo, kad sraigių priežiūros sąnaudos nemažos, o supirkimo kainos vos padengia išlaidas.

„Pavyzdžiui, perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur“, – sako p. Vaičius.

Dėl to trejus metus, anot ūkininko, teko tik investuoti į sraigyną, nesitikint pelno. Šiuo metu jau pavyksta gauti ir pelno.

„Taip yra todėl, kad, ištyrę rinką, pradėjome patys gaminti sraigių produktus, radome jų pirkėjų, tiekiame sraigių mėsą“, – paaiškina „Aspersos“ ūkio vadovas.

Gamybos cechą Vaičiai įrengė pernai pavasarį nuomojamose patalpose. Jame daugiausia pagaminama sraigių mėsos, kuri tiekiama šalies restoranams. Taip pat čia ruošiama ir kita produkcija – sraigės kiautuose, sraigių konservai, užkandėlės. Ši produkcija parduodama mugėse ir privatiems pirkėjams.

„Mes nesame tokie dideli, kad galėtume savo produkcijos pasiūlyti prekybos tinklams, todėl patys ieškome pirkėjų – restoranų, privačių klientų“, – kalba p. Vaičius.

Nedidelę dalį sraigių mėsos „Aspersa“ eksportuoja į Didžiąją Britaniją, Daniją. Dabar Vaičiai svarsto galimybes gamybą perkelti į savo turimas patalpas, kol kas skaičiuojama, diskutuojama.

Kaimo turizmas – geriau

Prieš penketą metų auginti sraiges ėmęsis ir Lietuvos sraigių augintojų asociaciją įkūręs uteniškis Tomas Jacinkevičius šia veikla jau nebeužsiima.

„Pelno iš to negavau, „išplaukiau“ netoli nulio. Dabar užsiimu kaimo turizmu“, – komentuoja p. Jacinkevičius.

Verslininko teigimu, šiuo metu asociacijoje likę 6 nariai, nors per sraigių auginimo bumą prieš ketverius penkerius metus jų buvo bemaž 100. „Aš jau neauginu sraigių. Galima sakyti, kad laukiu geresnių laikų, todėl dabar užsiimu kita veikla. Jei turėčiau sutartį su perdirbėjais – auginčiau ir vežčiau, bet kai supirkimo kainos netenkina, sraigių neapsimoka auginti. Tas optimizmas, kuris buvo ūkininkavimo pradžioje, išblėso, nes paaiškėjo, kad Europos perdirbėjai nemoka tiek, kad jas apsimokėtų Lietuvoje auginti“, – pabrėžia pašnekovas.

Į sraigių auginimo ūkį p. Jacinkevičius teigė investavęs apie 10.000 Eur savo santaupų. Asociacijos vadovas mano, kad Lietuvoje sraigių veisimo bumas jau nepasikartos, todėl rinkoje liks vienas kitas ūkis.

Paklaustas, kodėl ši veikla šalyje neprigijo, pašnekovas teigia, kad taip galėjo atsitikti dėl per didelio pasitikėjimo viešai skelbiama informacija apie milžinišką sraigių paklausą Europoje.

„Kaip vėliau paaiškėjo, pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Rumunijoje yra mažesnė sraigių auginimo savikaina, todėl tos šalys daugiau ir parduoda sraigių žaliavos. Pas mus, Lietuvoje, didžiąją dalį sąnaudų sudaro šildymas, o bulgarai ir rumunai tam išleidžia mažiau ir yra konkurencingesni nei mes. Dar vienas veiksnys taip pat turėjo įtakos kai kurių mūsiškių nesėkmei – paaiškėjo, kad pasiūla yra didesnė už skelbiamą paklausą“, – komentuoja p. Jacinkevičius.

Įdarbino sliekus

Panašiai kaip sraigių, Lietuvoje prieš penketą metų nuvilnijo ir sliekų auginimo banga. Tuomet aktyviai veikė naujai įkurta Lietuvos sliekų augintojų asociacija, buvo įkurta ir draugija – dabar susisiekti su jų atstovais nepavyksta. Nurodoma, kad asociacija likviduota, o apie draugijos veiklą žinių taip pat nėra.

Kaip teigia Darius Simanavičius, pramoniniu būdu sliekus auginančios ir biohumusą – organines trąšas – gaminančios UAB „Eco Solo“ akcininkas, sliekų auginimo banga šalyje jau nuslopo, rinkoje liko keli gamintojai.

„Buvo labai daug įmonių, bet daugelis jų elgėsi neprofesionaliai, nes tikėjosi greito pelno, buvo ir bankrotų. Tačiau šis verslas nėra greitas, pajamos ir pelnas auga tada, kai dirbi nuosekliai, tiri rinką, randi eksporto nišų“, – pabrėžia p. Simanavičius.

Į šį verslą, anot pašnekovo, jau investuota kelios dešimtys tūkstančių eurų, tačiau investicijų poreikis vis auga, nes reikia automatizuoti gamybą.

„Eco Solo“ sliekų auginimo ferma ir gamybos patalpos yra Molėtų rajone. Įmonė pramoniniu būdu augina Kalifornijos raudonuosius sliekus ir produkcijai naudoja jų pagamintas organines trąšas – biohumusą. Didmeniniais kiekiais apželdinimo įmonėms „Eco Solo“ parduoda mišinius augalams su biohumusu, o mažmeninės prekybos tinklams tiekia biohumusą ir jo mišinius. Taip pat parduodama sliekų masė daržininkams ir žvejams, o keli procentai šios produkcijos eksportuojama į Vokietiją.

Nededa auksinių kiaušinių

Apie dar seniau nei sliekų ir sraigių auginimo ažiotažas kilusią putpelių auginimo bangą mena Daivos Urbonavičiūtės ūkis, jau 20 metų veikiantis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Ūkininkei pradėjus šią veiklą, sklandė mitai, esą putpelės deda vos ne auksinius kiaušinius – t. y. galima susikrauti iš to didelį pelną. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai tik pasakos, todėl dalis tokių augintojų labai nusivylė ir atsisakė šios veiklos.

Tarp putpelių auginimo mohikanų esantis p. Urbonavičiūtės ūkis šiuo metu yra stambiausias Lietuvoje – turi 7.000–7.500 dedeklių. Stambesnis už lietuvių toks paukštynas yra Latvijoje.

„Per veiklos metus buvo visko – ir pakilimų, ir nuosmukių. Buvo konkurencinių bangų, kai rinką užplūsdavo importuotų putpelių kiaušinių produkcija. Tada susispausdavome ir kelerius metus neturėdavome pelno. Dabar iš šios veiklos jau išsilaikome dvi šeimos – mano ir mano tėvų“, – konstatuoja p. Urbonavičiūtė.

Prieš kelias savaites šis ūkis smarkiai išsiplėtė – putpelių auginimą fermą perkėlė į naujai įrengtas patalpas. Į plėtrą investuota 500.000 Eur savo lėšų, dalį jų padengs ES parama. Plėtros imtasi ne tik dėl to, kad jau nebebuvo išsitenkama senosiose patalpose, bet ir dėl to, kad buvo supaprastinti sanitarinių apsaugos zonų reikalavimai. Naujose patalpose įrengti ispaniški putpelių auginimo narvai, jie pakeitė senosiose patalpose buvusius p. Urbonavičiūtės tėvo suprojektuotus ir pagamintus.

Naujoje fermoje planuojama įrengti skerdyklą – tuomet būtų galima pradėti gaminti ir putpelių mėsą ir ją tiekti restoranams. Dabar, kol dar nėra nuosavos skerdyklos, ji utilizuojama šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje – šią paslaugą ūkininkams dotuoja valstybė.

Šalia – ir latviški

Ponios Urbonavičiūtės ūkis išsilaiko parduodamas putpelių kiaušinius. Jų galima rasti mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse.

„Mūsų ūkis užaugo kartu su prekybos tinklais. Pradžia buvo paprasta – su krepšiu putpelių kiaušinių nuvažiavau į prekybos tinklą ir pasiūliau šią prekę. Tiko. Pavyko susiderėti su visais didžiaisiais tinklais, jiems tiekiame produkciją jau beveik dvidešimt metų. Jiems reikia didesnių kiekių – ir mes augame, – kalba ūkininkė. – Konkurencija parduotuvėse putpelių kiaušinių lentynoje nedidelė, kitų kaina identiška kaip ir mūsų. Dabar matome, kad tinkluose yra latviškų putpelių kiaušinių, tačiau esame stiprus ūkis, turime rimtą įdirbį, be to, efektyviau veikia nauja ferma, tad ir veiklos sąnaudos turėtų sumažėti, o uždarbis padidėti – tampame dar konkurencingesni.“

Elektrėnų apylinkėse užauginti putpelių kiaušiniai taip pat parduodami tarpininkams, kurie juos tiekia šalies restoranams, darželiams, mokykloms. Iš ūkio kiaušinių perka ir privatūs pirkėjai. Ponios Urbonavičiūtės ūkyje surinktų 12 kiaušinių pakuotė kainuoja 1,5 Eur. Pernai ūkio pajamos siekė apie 232.000 Eur.

„Kai jau visiškai įsikursime naujose ūkinėse patalpose, pagalvosime ir apie eksporto galimybes, – teigia p. Urbonavičiūtė. – Mes gauname užklausų iš užsienio dėl kiaušinių tiekimo, domėjosi Skandinavijos šalių, Vokietijos prekybininkai. Ypač masina Suomijos rinka, kur 10 putpelių kiaušinių kainuoja 5 Eur. Kol kas visa tai tik vizijos, svarstymai, tačiau naujoje vietoje plėstis turime daug erdvės, iš viso turime 4 ha žemės“, – nurodo ūkininkė.

Naudingos nuorodos, kur galima rasti informacijos apie žemės ūkio veiklą ir jos perspektyvas

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas www.laei.lt

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras www.vic.lt

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba www.lzukt.lt

Lietuvos žemės ūkio rūmai www.zur.lt

VšĮ „Ekoagros“ www.ekoagros.lt

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija www.lzuba.lt

Žemės ūkio ministerija www.zum.lt

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas www.garfondas.lt

Valstybinė augalininkystės tarnyba www.vatzum.lt

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra www.litfood.lt

Nacionalinė mokėjimo agentūra www.nma.lt

Žemės ūkio ministerijos informacijos sistema https://zumis.lt

Verslo informacijos centrai, įvairios asociacijos

Šaltinis: VŽ

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 16 d.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Turint tikslą, net ir Kinija netoli

Smulkieji verslininkai pradėjo minti kelius į eksporto rinkas – vieni žvalgybą pradeda nuo kaimynių Latvijos...

Gazelė
2019.08.20
Lietuvos smulkiesiems įprasti produktai paklausūs Kinijoje, bet sėkmei trūksta vadybos darnos  Premium

Kinijoje, kur bet koks kontaktas jau atrodo vertas ilgo darbo, nišinius produktus galėtų realizuoti daug...

Gazelė
2019.08.20
Į fizines parduotuves klientus prisikviečia priemonėmis, kurių neturi e. parduotuvės 1

E. komercijos rinkoje konkurencijai intensyvėjant, jų kovą laimi pirkėjai, kurie gali rinktis iš pasaulinio...

Gazelė
2019.08.18
Nuomininkų trauka: kad būtų jauku, kaip namie 2

Prie apgyvendinimo verslo jungiasi „mėgėjai“ – investuojantieji į butus centrinėje miesto dalyje, kurie tiek...

Gazelė
2019.08.17
Smulkiųjų kelias pas kaimynus nei ilgas, nei brangus – užtenka išversti e. parduotuvę Premium 2

Smulkiųjų eksporto žvalgybos prasideda nuo Latvijos. Dauguma numatančiųjų vėliau pardavimo kanalus auginti,...

Gazelė
2019.08.16
Viešbučiai regionuose kyla toliau: Plungėje planuoja apgyvendinti ir įmonių svečius Premium 5

Regionų verslininkai toliau investuoja į rizikingą, bet mažuose miestuose reikalingą, – apgyvendinimo verslą.

Gazelė
2019.08.16
Plėtros pamokos: netolimų rinkų skirtumai e. prekyboje stebina ir po dešimtmečio 1

Europa yra viena iš geriausių vietų e. komercijos verslui – tarptautinė prekyba praėjusiais metais augo 13%,...

Gazelė
2019.08.15
Lietuvos e. parduotuvių apetitas užsienyje: per mėnesį pasiekia namų prekybos apimtį Premium

Lietuvos e. parduotuvių plėtra užsienio rinkose šiemet aktyvesnė. Apetitui kylant, dalis iš jų pradeda ne nuo...

Gazelė
2019.08.13
Kodėl kartais verta „atleisti“ save 4

Kiekvienas smulkiojo verslo savininkas frazę apie atleidimą arba yra pats ištaręs, arba išgirdęs pats būdamas...

Gazelė
2019.08.11
Norvegiška patirtis: ką daryti, jei darbuotojas geras, bet geria 17

Daugelis vadovų, ypač sėkmingai dirbančių įmonių, supranta, kad rezultatų be geros komandos nepasieksi.

Gazelė
2019.08.10
Ko nepamiršta teisingai augantys smulkieji 2

Daug smulkiojo verslo savininkų nori plėstis, ir augti greitai. Bet jeigu skubama neturint plano, kyla nemažų...

Gazelė
2019.08.10
VMI pradeda GPM nepriemokų išieškojimą 3

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 56.000 gyventojų, kurie deklaravo pajamas už 2018 metus,...

Finansai
2019.08.08
Sertifikatų reikia ne tik eksportui, bet ir specializacijai įtvirtinti Premium

Panevėžio UAB „Geld Baltic“, dirbanti su liofilizuotų – šaltyje džiovintų – uogų ir vaisių užkandžių prekės...

Gazelė
2019.08.08
Klaipėdiškis rizikavo šeimos gerove, bet verslą Norvegijoje įkūrė Premium 6

Rizika investuoti visas šeimos santaupas ir kurti įmonę Norvegijoje Tomui Kybartui pasiteisino: bendrovė ne...

Gazelė
2019.08.07
Įvertinimai internete apkarpo smulkiųjų pelną, bet vieša kritika gali būti naudinga Premium

Klientų atsiliepimai ir įvertinimai skirtingose platformose yra susiję su smulkių ir vidutinių įmonių...

Gazelė
2019.08.06
Kaunietis svarstė apie būstus studentams – išėjo naujos koncepcijos apgyvendinimo verslas Premium

Miesto svečių srautas Kaune augina apgyvendinimo vietų poreikį, o jis verčia kurti naujos koncepcijos...

Gazelė
2019.08.05
VMI 700.000 gyventojų grąžino 109 mln. Eur

Beveik 700.000 gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervesta...

Finansai
2019.08.05
VMI metų viduryje pakeitė GPM mokėjimo tvarką Premium 1

Liepos viduryje asmenims, kuriems yra prievolė mokėti didesnį – 27% – pajamų mokesčio tarifą, atsirado...

Finansai
2019.08.05
Globali vizija: kaip įžengti į užsienio rinką 2

50% įmonių Europoje neišgyvena pirmų 5 m., tad tos, kurios auga ir įsitvirtino vidaus rinkoje, – jau yra...

Gazelė
2019.08.04
Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę

Vienas svarbiausių startuoliams klausimų yra konfidencialios informacijos ir intelektinės nuosavybės apsauga,...

Gazelė
2019.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau