Netradicinių verslų kaime pamokos: pelno duoda pamažu

Publikuota: 2015-09-27
Perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, anot ūkininkų, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, anot ūkininkų, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos ūkių padangėje pučiantys permainų vėjai kasmet atneša pranašingų ženklų apie naujas veiklas, leidžiančias neblogai užsidirbti. Bėda ta, kad įminti tų ženklų reikšmes ir dirbti sėkmingai pavyksta tik nedaugeliui.

Renkantis netradicines ūkininkavimo formas, tokias kaip putpelių, sliekų, sraigių auginimas, išlieka kantriausi ir tie, kurie nesiblaško, įdėmiai analizuoja rinką, nuosekliai investuoja, atkakliai ieško pardavimo kanalų.

Bene taikliausiai netradicinio ūkininkavimo bumo formuluotę atitinka sraigių auginimo ūkių kūrimosi karštinė, kuri Lietuvoje kilo maždaug prieš penketą metų. Kaip teigia Ernestas Vaičius, Kaišiadorių rajone veikiančio sraigių ūkio „Aspersa“ vadovas, šiandien šalyje likę maždaug tik 10% šių pilvakojų moliuskų augintojų. Kitiems nepasisekė išsilaikyti rinkoje, daugelis patyrė nemažų nuostolių, bankrutavo, persiorientavo į kitas veiklas.

„Negaminant galutinio produkto iš sraigių, rinkoje sunku išsilaikyti. Arba turi auginti jų labai daug ir parduoti jas kaip žaliavą perdirbėjui, arba gaminti produktus iš sraigių pats. Tada, jei turi pardavimo kanalų, gali tikėtis išsilaikyti rinkoje, pragyventi iš sraigių auginimo“, – kalba p. Vaičius.

Išsilaiko dėl gamybos

Imtis sraigių auginimo p. Vaičius su žmona Daiva nusprendė prieš penketą metų, kai Lietuvoje kilo tokios ūkininkavimo formos banga. Pasak ūkininko, tuomet buvo skelbiama, kad iš šios veiklos galima gerai uždirbti, o visas mūsiškių išaugintas sraiges esą nupirks Europos perdirbėjai.

Susižavėję naujomis galimybėmis, Vaičiai nusprendė investuoti asmenines santaupas į sraigių auginimo fermos savo sodyboje Kaišiadorių rajone įkūrimą. Vaizdingoje vietoje jie įkūrė sraigyną, nusipirko sraigių ir pradėjo ūkininkauti. Į ūkį sutuoktiniai jau investavo per 29.000 Eur.

Tačiau paaiškėjo, kad perdirbėjai superka didelius kiekius žaliavos, todėl buvo bandyta kooperuotis su kitais vietos gamintojais, tačiau šis planas nepasitvirtino. Be to, paaiškėjo, kad sraigių priežiūros sąnaudos nemažos, o supirkimo kainos vos padengia išlaidas.

„Pavyzdžiui, perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur“, – sako p. Vaičius.

Dėl to trejus metus, anot ūkininko, teko tik investuoti į sraigyną, nesitikint pelno. Šiuo metu jau pavyksta gauti ir pelno.

„Taip yra todėl, kad, ištyrę rinką, pradėjome patys gaminti sraigių produktus, radome jų pirkėjų, tiekiame sraigių mėsą“, – paaiškina „Aspersos“ ūkio vadovas.

Gamybos cechą Vaičiai įrengė pernai pavasarį nuomojamose patalpose. Jame daugiausia pagaminama sraigių mėsos, kuri tiekiama šalies restoranams. Taip pat čia ruošiama ir kita produkcija – sraigės kiautuose, sraigių konservai, užkandėlės. Ši produkcija parduodama mugėse ir privatiems pirkėjams.

„Mes nesame tokie dideli, kad galėtume savo produkcijos pasiūlyti prekybos tinklams, todėl patys ieškome pirkėjų – restoranų, privačių klientų“, – kalba p. Vaičius.

Nedidelę dalį sraigių mėsos „Aspersa“ eksportuoja į Didžiąją Britaniją, Daniją. Dabar Vaičiai svarsto galimybes gamybą perkelti į savo turimas patalpas, kol kas skaičiuojama, diskutuojama.

Kaimo turizmas – geriau

Prieš penketą metų auginti sraiges ėmęsis ir Lietuvos sraigių augintojų asociaciją įkūręs uteniškis Tomas Jacinkevičius šia veikla jau nebeužsiima.

„Pelno iš to negavau, „išplaukiau“ netoli nulio. Dabar užsiimu kaimo turizmu“, – komentuoja p. Jacinkevičius.

Verslininko teigimu, šiuo metu asociacijoje likę 6 nariai, nors per sraigių auginimo bumą prieš ketverius penkerius metus jų buvo bemaž 100. „Aš jau neauginu sraigių. Galima sakyti, kad laukiu geresnių laikų, todėl dabar užsiimu kita veikla. Jei turėčiau sutartį su perdirbėjais – auginčiau ir vežčiau, bet kai supirkimo kainos netenkina, sraigių neapsimoka auginti. Tas optimizmas, kuris buvo ūkininkavimo pradžioje, išblėso, nes paaiškėjo, kad Europos perdirbėjai nemoka tiek, kad jas apsimokėtų Lietuvoje auginti“, – pabrėžia pašnekovas.

Į sraigių auginimo ūkį p. Jacinkevičius teigė investavęs apie 10.000 Eur savo santaupų. Asociacijos vadovas mano, kad Lietuvoje sraigių veisimo bumas jau nepasikartos, todėl rinkoje liks vienas kitas ūkis.

Paklaustas, kodėl ši veikla šalyje neprigijo, pašnekovas teigia, kad taip galėjo atsitikti dėl per didelio pasitikėjimo viešai skelbiama informacija apie milžinišką sraigių paklausą Europoje.

„Kaip vėliau paaiškėjo, pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Rumunijoje yra mažesnė sraigių auginimo savikaina, todėl tos šalys daugiau ir parduoda sraigių žaliavos. Pas mus, Lietuvoje, didžiąją dalį sąnaudų sudaro šildymas, o bulgarai ir rumunai tam išleidžia mažiau ir yra konkurencingesni nei mes. Dar vienas veiksnys taip pat turėjo įtakos kai kurių mūsiškių nesėkmei – paaiškėjo, kad pasiūla yra didesnė už skelbiamą paklausą“, – komentuoja p. Jacinkevičius.

Įdarbino sliekus

Panašiai kaip sraigių, Lietuvoje prieš penketą metų nuvilnijo ir sliekų auginimo banga. Tuomet aktyviai veikė naujai įkurta Lietuvos sliekų augintojų asociacija, buvo įkurta ir draugija – dabar susisiekti su jų atstovais nepavyksta. Nurodoma, kad asociacija likviduota, o apie draugijos veiklą žinių taip pat nėra.

Kaip teigia Darius Simanavičius, pramoniniu būdu sliekus auginančios ir biohumusą – organines trąšas – gaminančios UAB „Eco Solo“ akcininkas, sliekų auginimo banga šalyje jau nuslopo, rinkoje liko keli gamintojai.

„Buvo labai daug įmonių, bet daugelis jų elgėsi neprofesionaliai, nes tikėjosi greito pelno, buvo ir bankrotų. Tačiau šis verslas nėra greitas, pajamos ir pelnas auga tada, kai dirbi nuosekliai, tiri rinką, randi eksporto nišų“, – pabrėžia p. Simanavičius.

Į šį verslą, anot pašnekovo, jau investuota kelios dešimtys tūkstančių eurų, tačiau investicijų poreikis vis auga, nes reikia automatizuoti gamybą.

„Eco Solo“ sliekų auginimo ferma ir gamybos patalpos yra Molėtų rajone. Įmonė pramoniniu būdu augina Kalifornijos raudonuosius sliekus ir produkcijai naudoja jų pagamintas organines trąšas – biohumusą. Didmeniniais kiekiais apželdinimo įmonėms „Eco Solo“ parduoda mišinius augalams su biohumusu, o mažmeninės prekybos tinklams tiekia biohumusą ir jo mišinius. Taip pat parduodama sliekų masė daržininkams ir žvejams, o keli procentai šios produkcijos eksportuojama į Vokietiją.

Nededa auksinių kiaušinių

Apie dar seniau nei sliekų ir sraigių auginimo ažiotažas kilusią putpelių auginimo bangą mena Daivos Urbonavičiūtės ūkis, jau 20 metų veikiantis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Ūkininkei pradėjus šią veiklą, sklandė mitai, esą putpelės deda vos ne auksinius kiaušinius – t. y. galima susikrauti iš to didelį pelną. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai tik pasakos, todėl dalis tokių augintojų labai nusivylė ir atsisakė šios veiklos.

Tarp putpelių auginimo mohikanų esantis p. Urbonavičiūtės ūkis šiuo metu yra stambiausias Lietuvoje – turi 7.000–7.500 dedeklių. Stambesnis už lietuvių toks paukštynas yra Latvijoje.

„Per veiklos metus buvo visko – ir pakilimų, ir nuosmukių. Buvo konkurencinių bangų, kai rinką užplūsdavo importuotų putpelių kiaušinių produkcija. Tada susispausdavome ir kelerius metus neturėdavome pelno. Dabar iš šios veiklos jau išsilaikome dvi šeimos – mano ir mano tėvų“, – konstatuoja p. Urbonavičiūtė.

Prieš kelias savaites šis ūkis smarkiai išsiplėtė – putpelių auginimą fermą perkėlė į naujai įrengtas patalpas. Į plėtrą investuota 500.000 Eur savo lėšų, dalį jų padengs ES parama. Plėtros imtasi ne tik dėl to, kad jau nebebuvo išsitenkama senosiose patalpose, bet ir dėl to, kad buvo supaprastinti sanitarinių apsaugos zonų reikalavimai. Naujose patalpose įrengti ispaniški putpelių auginimo narvai, jie pakeitė senosiose patalpose buvusius p. Urbonavičiūtės tėvo suprojektuotus ir pagamintus.

Naujoje fermoje planuojama įrengti skerdyklą – tuomet būtų galima pradėti gaminti ir putpelių mėsą ir ją tiekti restoranams. Dabar, kol dar nėra nuosavos skerdyklos, ji utilizuojama šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje – šią paslaugą ūkininkams dotuoja valstybė.

Šalia – ir latviški

Ponios Urbonavičiūtės ūkis išsilaiko parduodamas putpelių kiaušinius. Jų galima rasti mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse.

„Mūsų ūkis užaugo kartu su prekybos tinklais. Pradžia buvo paprasta – su krepšiu putpelių kiaušinių nuvažiavau į prekybos tinklą ir pasiūliau šią prekę. Tiko. Pavyko susiderėti su visais didžiaisiais tinklais, jiems tiekiame produkciją jau beveik dvidešimt metų. Jiems reikia didesnių kiekių – ir mes augame, – kalba ūkininkė. – Konkurencija parduotuvėse putpelių kiaušinių lentynoje nedidelė, kitų kaina identiška kaip ir mūsų. Dabar matome, kad tinkluose yra latviškų putpelių kiaušinių, tačiau esame stiprus ūkis, turime rimtą įdirbį, be to, efektyviau veikia nauja ferma, tad ir veiklos sąnaudos turėtų sumažėti, o uždarbis padidėti – tampame dar konkurencingesni.“

Elektrėnų apylinkėse užauginti putpelių kiaušiniai taip pat parduodami tarpininkams, kurie juos tiekia šalies restoranams, darželiams, mokykloms. Iš ūkio kiaušinių perka ir privatūs pirkėjai. Ponios Urbonavičiūtės ūkyje surinktų 12 kiaušinių pakuotė kainuoja 1,5 Eur. Pernai ūkio pajamos siekė apie 232.000 Eur.

„Kai jau visiškai įsikursime naujose ūkinėse patalpose, pagalvosime ir apie eksporto galimybes, – teigia p. Urbonavičiūtė. – Mes gauname užklausų iš užsienio dėl kiaušinių tiekimo, domėjosi Skandinavijos šalių, Vokietijos prekybininkai. Ypač masina Suomijos rinka, kur 10 putpelių kiaušinių kainuoja 5 Eur. Kol kas visa tai tik vizijos, svarstymai, tačiau naujoje vietoje plėstis turime daug erdvės, iš viso turime 4 ha žemės“, – nurodo ūkininkė.

Naudingos nuorodos, kur galima rasti informacijos apie žemės ūkio veiklą ir jos perspektyvas

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas www.laei.lt

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras www.vic.lt

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba www.lzukt.lt

Lietuvos žemės ūkio rūmai www.zur.lt

VšĮ „Ekoagros“ www.ekoagros.lt

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija www.lzuba.lt

Žemės ūkio ministerija www.zum.lt

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas www.garfondas.lt

Valstybinė augalininkystės tarnyba www.vatzum.lt

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra www.litfood.lt

Nacionalinė mokėjimo agentūra www.nma.lt

Žemės ūkio ministerijos informacijos sistema https://zumis.lt

Verslo informacijos centrai, įvairios asociacijos

Šaltinis: VŽ

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 16 d.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vokietija smulkiesiems skirs 555 mln. Eur

Smulkusis verslas yra net stambiausios ekonomikos vienas iš variklių – tai pripažįsta Vokietijos vyriausybė. 

Gazelė
2020.01.27
Pinigai darbuotojo nesulaikys, bet dalintis reikia

Žmonės – didžiausias darbdavio turtas ir geriausia investicija, sutinka ir personalo specialistai, ir...

Gazelė
2020.01.27
Kur smulkieji randa pinigų verslui plėsti

Verslą galima kurti vien tik savo lėšomis, tačiau dažniausiai tai užtrunka kur kas ilgiau nei pradėti su...

Gazelė
2020.01.27
Startuolių klaidos: ką darytų kitaip

Kuo jaunesnis verslas, tuo daugiau klaidų yra pridaroma. Tie, kas sugeba iš jų pasimokyti, atvirai dalijasi...

Gazelė
2020.01.26
Regiono verslo geografija neriboja

Kuriantieji verslą sulaukia aibės patarimų, pamokymų ar instrukcijų, ko reikia, kad pasisektų. Be...

Gazelė
2020.01.25
Patarimai, kaip išlaikyti specialistą ilgam

Atlyginimas yra svarbus dalykas, lemiantis žmogaus apsisprendimą, kur dirbti, tačiau ne esminis. Kodėl...

Gazelė
2020.01.25
Virtualių asistentų verslas klesti – per mėnesį įdarbina po keliolika naujų specialistų Premium 1

Apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu daugelyje įmonių dar tik svarstoma. „Baltic Virtual Assistants“ ją...

Gazelė
2020.01.24
Kavavirius augina konkurentai, kurie yra ir partneriai Premium

Verslas, kuriame konkurentų yra ant kiekvieno kampo, ir visai ne perkeltine prasme – kavos barai. Bet...

Gazelė
2020.01.23
Atkalbinėta nuo verslo regione, galvoja nebent, ką dar nauja sukurti Premium 1

Smulkus prekybos ar paslaugų verslas regione gali būti augantis ir ne tik regioninis. Ypač jeigu viskas...

Gazelė
2020.01.22
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Darbuotojai iš įmonių bėga ne dėl mažesnės algos: neteisybė, skatinanti keisti darbą Premium 7

Kylančios algos motyvuoja darbuotojus, tačiau jei vieniems tas šuolis yra ypač didelis, o kitiems pokytis...

Gazelė
2020.01.22
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Prie skaidraus verslo iniciatyvos jungiasi pirmieji maitintojai

Viešojo maitinimo sektorius išlieka viena iš 4 sričių, kuriame didelė šešėlio rizika. Prie skaidraus verslo...

Gazelė
2020.01.20
Duomenų apie startuolių finansus mažai, bet pelningumas džiugina 2

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau perkopė 1.000 ribą, tačiau finansinių duomenų apie jų...

Gazelė
2020.01.20
Pirmieji lengvatiniai metai ne visiems nuostolingi: 770 bendrovių uždirbo 13 mln. Eur Premium 1

Pirmieji metai naujam verslui sudėtingiausi – reikia ne tik atsistoti ant kojų, bet ir galvoti, kaip...

Gazelė
2020.01.20
„Koops“ konsolidavo tinklo administravimą ir didmeninę veiklą  Premium

Nusprendus didmeninę, prekybinę ir logistinę veiklą sutelkti vienoje įmonėje nuo šių metų pradžios...

Prekyba
2020.01.20
Kodėl restoranuose visiems reikia cepelinų Premium

Tiek konsultantai, tiek patys verslininkai pataria išsiskirti iš kitų ir daryti tai, ko konkurentai nedaro.

Gazelė
2020.01.19
Sukurti kliniką – 3 žingsniai, bet bijant suklysti, atrodė sudėtingiau

Sudėtingas procesas, dalijamas etapais, įgauna struktūrą ir tampa aiškesnis. Panašiai ir verslo pradžia, kur...

Gazelė
2020.01.19
Nesėkmė versle netrukdo atsitiesti

Apklausos rodo, kad daugelis tų, kurie tik svajoja apie verslą, jo nesiima ne tik dėl lėšų ar žinių stygiaus,...

Gazelė
2020.01.19
Kas padeda verslui greičiau atsistoti ant kojų

Bet kokio verslo be investicijų nesukursi. Tačiau kuo pradedantieji daugiau išmano, ką ir kaip daryti, tuo...

Gazelė
2020.01.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau