Netradicinių verslų kaime pamokos: pelno duoda pamažu

Publikuota: 2015-09-27
Perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, anot ūkininkų, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, anot ūkininkų, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos ūkių padangėje pučiantys permainų vėjai kasmet atneša pranašingų ženklų apie naujas veiklas, leidžiančias neblogai užsidirbti. Bėda ta, kad įminti tų ženklų reikšmes ir dirbti sėkmingai pavyksta tik nedaugeliui.

Renkantis netradicines ūkininkavimo formas, tokias kaip putpelių, sliekų, sraigių auginimas, išlieka kantriausi ir tie, kurie nesiblaško, įdėmiai analizuoja rinką, nuosekliai investuoja, atkakliai ieško pardavimo kanalų.

Bene taikliausiai netradicinio ūkininkavimo bumo formuluotę atitinka sraigių auginimo ūkių kūrimosi karštinė, kuri Lietuvoje kilo maždaug prieš penketą metų. Kaip teigia Ernestas Vaičius, Kaišiadorių rajone veikiančio sraigių ūkio „Aspersa“ vadovas, šiandien šalyje likę maždaug tik 10% šių pilvakojų moliuskų augintojų. Kitiems nepasisekė išsilaikyti rinkoje, daugelis patyrė nemažų nuostolių, bankrutavo, persiorientavo į kitas veiklas.

„Negaminant galutinio produkto iš sraigių, rinkoje sunku išsilaikyti. Arba turi auginti jų labai daug ir parduoti jas kaip žaliavą perdirbėjui, arba gaminti produktus iš sraigių pats. Tada, jei turi pardavimo kanalų, gali tikėtis išsilaikyti rinkoje, pragyventi iš sraigių auginimo“, – kalba p. Vaičius.

Išsilaiko dėl gamybos

Imtis sraigių auginimo p. Vaičius su žmona Daiva nusprendė prieš penketą metų, kai Lietuvoje kilo tokios ūkininkavimo formos banga. Pasak ūkininko, tuomet buvo skelbiama, kad iš šios veiklos galima gerai uždirbti, o visas mūsiškių išaugintas sraiges esą nupirks Europos perdirbėjai.

Susižavėję naujomis galimybėmis, Vaičiai nusprendė investuoti asmenines santaupas į sraigių auginimo fermos savo sodyboje Kaišiadorių rajone įkūrimą. Vaizdingoje vietoje jie įkūrė sraigyną, nusipirko sraigių ir pradėjo ūkininkauti. Į ūkį sutuoktiniai jau investavo per 29.000 Eur.

Tačiau paaiškėjo, kad perdirbėjai superka didelius kiekius žaliavos, todėl buvo bandyta kooperuotis su kitais vietos gamintojais, tačiau šis planas nepasitvirtino. Be to, paaiškėjo, kad sraigių priežiūros sąnaudos nemažos, o supirkimo kainos vos padengia išlaidas.

„Pavyzdžiui, perdirbėjai už kilogramą sraigių moka apie 2 Eur, tačiau, siekiant pelningos veiklos, už kilogramą reikėtų gauti po 3–3,5 Eur“, – sako p. Vaičius.

Dėl to trejus metus, anot ūkininko, teko tik investuoti į sraigyną, nesitikint pelno. Šiuo metu jau pavyksta gauti ir pelno.

„Taip yra todėl, kad, ištyrę rinką, pradėjome patys gaminti sraigių produktus, radome jų pirkėjų, tiekiame sraigių mėsą“, – paaiškina „Aspersos“ ūkio vadovas.

Gamybos cechą Vaičiai įrengė pernai pavasarį nuomojamose patalpose. Jame daugiausia pagaminama sraigių mėsos, kuri tiekiama šalies restoranams. Taip pat čia ruošiama ir kita produkcija – sraigės kiautuose, sraigių konservai, užkandėlės. Ši produkcija parduodama mugėse ir privatiems pirkėjams.

„Mes nesame tokie dideli, kad galėtume savo produkcijos pasiūlyti prekybos tinklams, todėl patys ieškome pirkėjų – restoranų, privačių klientų“, – kalba p. Vaičius.

Nedidelę dalį sraigių mėsos „Aspersa“ eksportuoja į Didžiąją Britaniją, Daniją. Dabar Vaičiai svarsto galimybes gamybą perkelti į savo turimas patalpas, kol kas skaičiuojama, diskutuojama.

Kaimo turizmas – geriau

Prieš penketą metų auginti sraiges ėmęsis ir Lietuvos sraigių augintojų asociaciją įkūręs uteniškis Tomas Jacinkevičius šia veikla jau nebeužsiima.

„Pelno iš to negavau, „išplaukiau“ netoli nulio. Dabar užsiimu kaimo turizmu“, – komentuoja p. Jacinkevičius.

Verslininko teigimu, šiuo metu asociacijoje likę 6 nariai, nors per sraigių auginimo bumą prieš ketverius penkerius metus jų buvo bemaž 100. „Aš jau neauginu sraigių. Galima sakyti, kad laukiu geresnių laikų, todėl dabar užsiimu kita veikla. Jei turėčiau sutartį su perdirbėjais – auginčiau ir vežčiau, bet kai supirkimo kainos netenkina, sraigių neapsimoka auginti. Tas optimizmas, kuris buvo ūkininkavimo pradžioje, išblėso, nes paaiškėjo, kad Europos perdirbėjai nemoka tiek, kad jas apsimokėtų Lietuvoje auginti“, – pabrėžia pašnekovas.

Į sraigių auginimo ūkį p. Jacinkevičius teigė investavęs apie 10.000 Eur savo santaupų. Asociacijos vadovas mano, kad Lietuvoje sraigių veisimo bumas jau nepasikartos, todėl rinkoje liks vienas kitas ūkis.

Paklaustas, kodėl ši veikla šalyje neprigijo, pašnekovas teigia, kad taip galėjo atsitikti dėl per didelio pasitikėjimo viešai skelbiama informacija apie milžinišką sraigių paklausą Europoje.

„Kaip vėliau paaiškėjo, pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Rumunijoje yra mažesnė sraigių auginimo savikaina, todėl tos šalys daugiau ir parduoda sraigių žaliavos. Pas mus, Lietuvoje, didžiąją dalį sąnaudų sudaro šildymas, o bulgarai ir rumunai tam išleidžia mažiau ir yra konkurencingesni nei mes. Dar vienas veiksnys taip pat turėjo įtakos kai kurių mūsiškių nesėkmei – paaiškėjo, kad pasiūla yra didesnė už skelbiamą paklausą“, – komentuoja p. Jacinkevičius.

Įdarbino sliekus

Panašiai kaip sraigių, Lietuvoje prieš penketą metų nuvilnijo ir sliekų auginimo banga. Tuomet aktyviai veikė naujai įkurta Lietuvos sliekų augintojų asociacija, buvo įkurta ir draugija – dabar susisiekti su jų atstovais nepavyksta. Nurodoma, kad asociacija likviduota, o apie draugijos veiklą žinių taip pat nėra.

Kaip teigia Darius Simanavičius, pramoniniu būdu sliekus auginančios ir biohumusą – organines trąšas – gaminančios UAB „Eco Solo“ akcininkas, sliekų auginimo banga šalyje jau nuslopo, rinkoje liko keli gamintojai.

„Buvo labai daug įmonių, bet daugelis jų elgėsi neprofesionaliai, nes tikėjosi greito pelno, buvo ir bankrotų. Tačiau šis verslas nėra greitas, pajamos ir pelnas auga tada, kai dirbi nuosekliai, tiri rinką, randi eksporto nišų“, – pabrėžia p. Simanavičius.

Į šį verslą, anot pašnekovo, jau investuota kelios dešimtys tūkstančių eurų, tačiau investicijų poreikis vis auga, nes reikia automatizuoti gamybą.

„Eco Solo“ sliekų auginimo ferma ir gamybos patalpos yra Molėtų rajone. Įmonė pramoniniu būdu augina Kalifornijos raudonuosius sliekus ir produkcijai naudoja jų pagamintas organines trąšas – biohumusą. Didmeniniais kiekiais apželdinimo įmonėms „Eco Solo“ parduoda mišinius augalams su biohumusu, o mažmeninės prekybos tinklams tiekia biohumusą ir jo mišinius. Taip pat parduodama sliekų masė daržininkams ir žvejams, o keli procentai šios produkcijos eksportuojama į Vokietiją.

Nededa auksinių kiaušinių

Apie dar seniau nei sliekų ir sraigių auginimo ažiotažas kilusią putpelių auginimo bangą mena Daivos Urbonavičiūtės ūkis, jau 20 metų veikiantis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Ūkininkei pradėjus šią veiklą, sklandė mitai, esą putpelės deda vos ne auksinius kiaušinius – t. y. galima susikrauti iš to didelį pelną. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai tik pasakos, todėl dalis tokių augintojų labai nusivylė ir atsisakė šios veiklos.

Tarp putpelių auginimo mohikanų esantis p. Urbonavičiūtės ūkis šiuo metu yra stambiausias Lietuvoje – turi 7.000–7.500 dedeklių. Stambesnis už lietuvių toks paukštynas yra Latvijoje.

„Per veiklos metus buvo visko – ir pakilimų, ir nuosmukių. Buvo konkurencinių bangų, kai rinką užplūsdavo importuotų putpelių kiaušinių produkcija. Tada susispausdavome ir kelerius metus neturėdavome pelno. Dabar iš šios veiklos jau išsilaikome dvi šeimos – mano ir mano tėvų“, – konstatuoja p. Urbonavičiūtė.

Prieš kelias savaites šis ūkis smarkiai išsiplėtė – putpelių auginimą fermą perkėlė į naujai įrengtas patalpas. Į plėtrą investuota 500.000 Eur savo lėšų, dalį jų padengs ES parama. Plėtros imtasi ne tik dėl to, kad jau nebebuvo išsitenkama senosiose patalpose, bet ir dėl to, kad buvo supaprastinti sanitarinių apsaugos zonų reikalavimai. Naujose patalpose įrengti ispaniški putpelių auginimo narvai, jie pakeitė senosiose patalpose buvusius p. Urbonavičiūtės tėvo suprojektuotus ir pagamintus.

Naujoje fermoje planuojama įrengti skerdyklą – tuomet būtų galima pradėti gaminti ir putpelių mėsą ir ją tiekti restoranams. Dabar, kol dar nėra nuosavos skerdyklos, ji utilizuojama šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje – šią paslaugą ūkininkams dotuoja valstybė.

Šalia – ir latviški

Ponios Urbonavičiūtės ūkis išsilaiko parduodamas putpelių kiaušinius. Jų galima rasti mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse.

„Mūsų ūkis užaugo kartu su prekybos tinklais. Pradžia buvo paprasta – su krepšiu putpelių kiaušinių nuvažiavau į prekybos tinklą ir pasiūliau šią prekę. Tiko. Pavyko susiderėti su visais didžiaisiais tinklais, jiems tiekiame produkciją jau beveik dvidešimt metų. Jiems reikia didesnių kiekių – ir mes augame, – kalba ūkininkė. – Konkurencija parduotuvėse putpelių kiaušinių lentynoje nedidelė, kitų kaina identiška kaip ir mūsų. Dabar matome, kad tinkluose yra latviškų putpelių kiaušinių, tačiau esame stiprus ūkis, turime rimtą įdirbį, be to, efektyviau veikia nauja ferma, tad ir veiklos sąnaudos turėtų sumažėti, o uždarbis padidėti – tampame dar konkurencingesni.“

Elektrėnų apylinkėse užauginti putpelių kiaušiniai taip pat parduodami tarpininkams, kurie juos tiekia šalies restoranams, darželiams, mokykloms. Iš ūkio kiaušinių perka ir privatūs pirkėjai. Ponios Urbonavičiūtės ūkyje surinktų 12 kiaušinių pakuotė kainuoja 1,5 Eur. Pernai ūkio pajamos siekė apie 232.000 Eur.

„Kai jau visiškai įsikursime naujose ūkinėse patalpose, pagalvosime ir apie eksporto galimybes, – teigia p. Urbonavičiūtė. – Mes gauname užklausų iš užsienio dėl kiaušinių tiekimo, domėjosi Skandinavijos šalių, Vokietijos prekybininkai. Ypač masina Suomijos rinka, kur 10 putpelių kiaušinių kainuoja 5 Eur. Kol kas visa tai tik vizijos, svarstymai, tačiau naujoje vietoje plėstis turime daug erdvės, iš viso turime 4 ha žemės“, – nurodo ūkininkė.

Naudingos nuorodos, kur galima rasti informacijos apie žemės ūkio veiklą ir jos perspektyvas

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas www.laei.lt

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras www.vic.lt

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba www.lzukt.lt

Lietuvos žemės ūkio rūmai www.zur.lt

VšĮ „Ekoagros“ www.ekoagros.lt

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija www.lzuba.lt

Žemės ūkio ministerija www.zum.lt

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas www.garfondas.lt

Valstybinė augalininkystės tarnyba www.vatzum.lt

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra www.litfood.lt

Nacionalinė mokėjimo agentūra www.nma.lt

Žemės ūkio ministerijos informacijos sistema https://zumis.lt

Verslo informacijos centrai, įvairios asociacijos

Šaltinis: VŽ

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 16 d.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą MANO VERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dėl gražesnio interjero į restoraną neina – renkasi valgyklą Premium

Šiuolaikiška valgykla didmiesčiuose tampa alternatyva restoranų dienos pietums, tačiau naujos valgyklos...

Gazelė
2019.03.20
Sutrikus VMI svetainei, pratęsia PVM faktūrų pateikimo terminus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog trečiadienį laikinai sutrikus išmaniosios mokesčių...

Finansai
2019.03.20
Ekologijos korta jau mušta – reikia įmantriau Premium

Sveikos gyvensenos banga verslą ir į aukštumas kelia, ir traukia žemyn: kaskart vis daugiau gyventojų...

Gazelė
2019.03.19
Nauja tendencija: iš dividendų į vokelius Premium 13

Dividendus dedant į darbuotojams skirtus vokelius, kai įmonė maža ir gali taikyti mažesnį 5% pelno mokesčio...

Finansai
2019.03.19
Parama „kaimo startuoliams“ – ir staklėms, ir paspirtukams, ir cukraus vatos aparatams pirkti Premium 1

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlius pačią paprasčiausią iki šiol paramą verslo pradžiai kaime,...

Pramonė
2019.03.19
Labiausiai asmeniniai finansai nukentės atostogaujant 2019 m. gruodį Premium 3

Norint sužinoti, kokį mėnesį geriausiai eiti atostogų, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti...

Finansai
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
Smulkieji, kadaise išmokę dirbti JK, pabandytų vėl 2

Verslas yra lankstus ir sugalvos, ką daryti kilus rūpesčių dėl „Brexit“, vieni kitus ramina vežėjai.

Gazelė
2019.03.17
Pirtis, neradusi patalpų Vilniaus senamiestyje, įsikūrė ten, kur šildytis malkomis įprasta 11

Pirtį „Ivanas muša gongą“ ryškiai geltonai perdažytame name Kalvarijų gatvėje prieš kelias dienas atidaręs...

Gazelė
2019.03.16
Smulkiųjų vežėjų darbymetis: parsikraustyti į Lietuvą iš JK skuba visą kovą Premium 1

Lietuviai iš Jungtinės Karalystės (JK) traukia kurtis Lietuvoje. Pervežimo mikroautobusais paslaugas...

Gazelė
2019.03.15
GPAIS: ką reikia žinoti ir kaip verslui išvengti baudų 1

Verslas piktinasi, kad Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS)...

Gazelė
2019.03.14
VMI: turime duomenis apie kriptovaliutų sandorius iš Lietuvos 17

Prekybą kriptovaliutomis reikia priskirti individualiai veiklai. Jeigu to nepadarėte, galima individualią...

Finansai
2019.03.14
Labdaros fondai ir VšĮ suskubo teikti metines finansines ataskaitas

Šiemet bendrovės aktyviau teikia metines finansines ataskaitas nei pernai. To nepadarius įmonių vadovai gali...

Finansai
2019.03.14
GPAIS tapo kone keiksmažodžiu 25.000 šalies įmonių, verslui kantrybė senka Premium 14

Pernai gruodį baigėsi prisitaikymo prie Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės...

Gazelė
2019.03.14
Keičia parduotuvių asortimentą – „viskas, ko gali prireikti“ neefektyvu Premium

Regionuose dirbantys prekybininkai dėlioja plėtros planus ir skaičiuoja, kad praėjusių metų iššūkiai – darbo...

Gazelė
2019.03.13
Jei ūkininkas iš kanapių suriš vantą, jis - jau narkotikų platintojas Premium 1

Lietuvoje vis gausėja ūkininkų, auginančių pluoštines kanapes, tačiau dėl įstatymų painiavos kai kurie jų jau...

Gazelė
2019.03.13
Pirtį „Ivanas muša gongą“ užkūrė po trejų metų, laukia hipsterių Premium 10

Paieškos vietos, kurioje savininkas leistų įrengti pirtį su malkomis kūrenama krosnimi, gali trukti trejus...

Gazelė
2019.03.12
Atsisakė darbo banke ir sukūrė verslą: korporatyviniams dalykams čia vietos nėra Premium 14

Sostinėje kavinių bumas tęsiasi, tačiau didelė konkurencija neatbaido verslo naujokų. Tiesa, šiems reikia...

Gazelė
2019.03.12
Šiemet individualią veiklą užregistravo 15% daugiau gyventojų

Per pirmus du šių metų mėnesius individualią veiklą pagal pažymą vykdančių gyventojų skaičius, lyginant su...

Finansai
2019.03.12
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau