Stiprėjančiam Vilniui reikia ruoštis naujam žingsniui

Publikuota: 2015-09-08
Vilnius gali pasigirti kvalifikuotais darbuotojais, tačiau įmonėms dėl jų smarkiai konkuruojant trūkumas vis tiek jaučiamas.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vilnius gali pasigirti kvalifikuotais darbuotojais, tačiau įmonėms dėl jų smarkiai konkuruojant trūkumas vis tiek jaučiamas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Beveik visais ekonominiais rodikliais Vilniaus regionas Lietuvoje smarkiai pirmauja: čia daugiausia įmonių, sukuriamia didžiausia BVP dalis, mažas nedarbas, didžiausi atlyginimai. Tačiau augančiam ir besivystančiam miestui bei jo verslui kyla nemažai iššūkių.

Vilniaus apskritis neabejotinai yra turtingiausia visoje Lietuvoje, generuojanti maždaug 40% visos šalies ekonomikos, o vienam gyventojui tenkanti sukuriamo vidaus produkto dalis viršija šalies vidurkį beveik 1,5 karto.

Įmonės sostinėje ir aplink ją kuriasi ne šiaip sau. Vilnius joms suteikia reikiamą įvaizdį bendradarbiaujant su užsienio partneriais, čia telkiasi kvalifikuoti darbuotojai, palyginti gerai išplėtota susisiekimo, biurų infrastruktūra. Visa ši koncentracija lemia ir aštrią konkurenciją dėl darbuotojų, rajoniniai miestai lieka nuošalyje.

Geri ženklai

Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė, teigia, kad gerėjanti šalies ekonominė padėtis, pragyvenimo lygis bei augantis verslo atsparumas neapibrėžtumui iš Rusijos kuria palankias sąlygas Vilniaus regiono įmonėms stiprėti.

„Apie drastiškus pokyčius kalbėti sunku, tačiau vienose svarbiausių eilučių vertinant verslo kreditingumą matyti palankios tendencijos. Pirmiausia pastebime nors ir nežymų, tačiau daugumoje verslo sektorių jaučiamą postūmį subalansuojant pinigų srautus, tai didina įmonių likvidumą bei finansinį lankstumą, dėl to įmonės, laiku atsiskaitydamos už prekes ir paslaugas, tampa patikimesnės verslo partnerės“, – teigia pašnekovė.

Likvidumas pernai gana ryškiai gerėjo tarp paslaugų, statybos, žemės ūkio, transporto įmonių, taip pat elektros, šilumos ir vandens tiekimo veiklose.

Pastebima, kad sostinės ir aplinkinės įmonės taip pat tolsta nuo prieškrizinės praktikos didžiąją dalį turto finansuoti skolintomis lėšomis.

„Įmonės linksta didinti nuosavo kapitalo dalį ir tuo parodo atsargesnį požiūrį į riziką. Tai, aišku, iš dalies parodo ir įmonių nenorą aktyviau investuoti į įvairius didelio masto ilgalaikius projektus, geriau paliekant uždirbtą pelną įmonėje. Kaupiami rezervai mažina finansinę įmonių riziką, kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti įmonių konkurencingumą ir apriboti plėtrą“, – mano p. Maskeliūnienė.

Didžiausia problema

Nuosavo kapitalo dalis bendroje kapitalo struktūroje, remiantis 2014 m. finansais, išaugo beveik visuose sektoriuose, išskyrus komunalinių paslaugų ir transporto.

Tiesa, geresnė likvidumo būklė ir didėjanti nuosavo kapitalo dalis negarantuoja atsiskaitymo su verslo partneriais laiku, nors sukuria tam palankesnes sąlygas. „Apskritai įmonės Vilniaus regione finansų įstaigoms, paslaugų teikėjams, tiekėjams ir kitiems verslo partneriams vėluoja sumokėti 677 mln. Eur, o tai yra 48% vėlavimų atsiskaityti šalies mastu“, – sako p. Maskeliūnienė.

Vertinant visą informacijos apie įmones spektrą, Vilniaus regione įmonių, pasižyminčių gera ir vidutine mokumo būkle, yra 73%, arba 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus.

Pridėtinė vertė

Pernai sparčiausiai augusios ir Vilniaus apskrities „Gazele“ tapusios UAB „Lematec“ direktorius Leonardas Martavičius, vertindamas verslo aplinką mieste, pirmiausia išskiria paprastesnio įmonės administravimo pranašumus. Sostinėje kur kas paprasčiau gauti visas verslui būtinas paslaugas.

„Iš Vilniaus oro uosto dažnai skrendama pas klientus. Kitų miestų oro uostais nesinaudojame. Sostinėje įsikūrę pagrindiniai bankų padaliniai, todėl prireikus įvairius klausimus galima išspręsti gerokai greičiau“, – vardija verslininkas.

Vis dėlto pašnekovas akcentuoja, kad jo vadovaujama įmonė, užsiimanti fasavimo, pakavimo, ženklinimo įrenginių prekyba, diegimu, technine priežiūra, galėtų veikti bet kuriame didesniame šalies mieste.

„Įmonės pagrindą sudaro darbuotojai, kurie mobiliai dirba visoje Lietuvoje bei kitose šalyse. Nors darbuotojų pasirinkimas didesnis Vilniuje, specialistų rastume ir kituose miestuose. Kita problema – darbuotojų kaita. Kai į darbuotojo mokymus investuojame, o jis po kelerių metų išeina. Manau, reikia dešimtmečio, kad darbuotojas taptų specialistu. Svarstome galimybę darbuotojus, kurie nėra labai motyvuoti, palikti kaip specialistų asistentus – tokia praktika taikoma užsienio įmonėse“, – sako p. Martavičius.

Ekonomiškai stipriame mieste konkurenciją dėl kvalifikuotos darbo jėgos jaučia didžioji įmonių dalis. Augant konkurencijai, auga ir darbuotojų atlyginimai, gerėja darbo sąlygos.

Kitokie įpročiai

Sostinėje darbuotojų rasti lengviau, tačiau didmiestyje žmonės išrankesni, dažniau linkę keisti darbovietes.

„Didesniame mieste gyvena daugiau žmonių, turinčių reikiamos patirties ir žinių. Antra vertus, čia darbuotojai labiau išlepę, linkę dažniau keisti darbus. Didmiestyje įmonė turi prisitaikyti prie darbuotojo, o mažesniame mieste atvirkščiai – darbuotojas prisitaiko prie bendrovės lūkesčių“, – lygina Eglė Petrikaitytė, UAB „Optikos pasaulis“, valdančios optikos parduotuves visoje šalyje, rinkodaros vadovė.

Jos teigimu, sostinė įmones traukia ne vien dėl to, kad tai didžiausia šalies rinka su geriausia specialistų pasiūla. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mažesniems šalies miestams po truputėlį traukiantis, mažėjant gyventojų skaičiui, Vilnius vis dar auga ir ateityje augs, tad verslas čia gali užsitikrinti tvarumą.

Mažėja nedarbas

Turbūt labiausiai matoma tendencija Vilniuje pastaraisiais metais buvo sparti užsienio kompanijų paslaugų centrų plėtra, kelianti ne tik kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus, bet ir nekilnojamojo turto, biurų nuomos kainas. Paslaugų centrai Lietuvoje šiuo metu jau sukuria beveik 1% visos šalies BVP, juose dirba kiek daugiau nei 4% visų Vilniaus dirbančiųjų.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai mažėjo nedarbas. 2014 m. jis nukrito iki 8,5 %, o likusioje Lietuvoje nedarbas sudarė 10,7 %.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims, sako manantis, kad paslaugų centrų miesto vardą jau pelnęs Vilnius turėtų žengti kitą žingsnį – čia pritraukti susijusias užsienio kompanijas. Tiesa, anot jo, tam dar reikia padaryti tam tikrus namų darbus.

„Tokiai tendencijai nėra pagrindo sustoti – Vilnius dar turi potencialo plėstis kaip paslaugų centrų miestas. Tačiau kitas etapas turėtų būti susijusių įmonių iš užsienio pritraukimas. Vilniuje turėtų formuotis finansinių, draudimo, reklamos, dizaino bei IT paslaugų klasteriai. Mes jau žengiame šiuo keliu, tačiau iš užsienio galima pritraukti ir daugiau tokio profilio kompanijų. Vilnius turėtų eiti tokių miestų kaip Dublinas keliu, tačiau tam reikėtų ir ypatingo valdžios dėmesio, galbūt mokestinių lengvatų specialioms zonoms ar bendrų infrastruktūros plėtros projektų, tokiu būdu priviliojant stambias užsienio kompanijas“, – mano p. Grajauskas.

Dideli kontrastai

Itin gerus ekonominius rodiklius demonstruojantis Vilniaus regionas po puikiu įvaizdžiu ne vienus metus paslepia ganėtinai prastą rajoninių miestų situaciją.

Per kelias dešimtis kilometrų nuo sostinės nutolę miesteliai su greta esančiu miestu turi kovoti ir dėl klientų, ir dėl darbo jėgos.

Vilniaus apskrityje socialiniai ir ekonominiai skirtumai yra vieni didžiausių. Vidutinis atlyginimas šioje apskrityje yra maždaug 10% didesnis nei šalies vidurkis. 2015 m. I ketvirtį jis sudarė kiek daugiau nei 770 Eur, kai šalies vidurkis buvo 700 Eur.

„Tačiau kartu Vilniaus apskrityje yra ir pats neturtingiausias šalies regionas, kuriame atlyginimai nesiekia net 500 Eur, – tai Šalčininkų rajonas. Į Vilniaus apskritį patenka ir kiti šalies autsaideriai pagal pajamas – tai Širvintų ir Švenčionių rajonai. O Vilniaus mieste atlyginimai siekia beveik 800 Eur“, – pabrėžia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims.

Jo nuomone, Vilniuje turėtų koncentruotis aukštųjų technologijų, biotechnologijų, vaistų gamybos bendrovės, o regioniniuose miestuose daugiau galimybių turi mažesnę pridėtinę vertę tradiciškai kuriančių sektorių įmonės.

„Šia linkme jau einama. Vilniuje koncentruojasi aukštųjų technologijų bendrovės („Šviesos konversija“, „Ekspla“, „Brolis Semiconductors“), biotechnologijų pramonė („Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Biotechpharma“), vaistų gamintojai („Sicor Biotech“, „Valentis“). Šie sektoriai pastaruoju metu itin greitai augo, o jų augimo potencialas išlieka didelis. O žemesnės pridėtinės vertės, darbui imli gamyba turėtų keltis į regionus – ten ir darbo jėga pigesnė, ir jos pasiūla didesnė. Tokiu būdu vyktų natūralus ir reikalingas darbų pasidalijimas tarp šalies regionų“, – mano analitikas.

Tiesa, tam tikrų noro keisti situaciją ženklų jau matyti. Vyriausybė yra patvirtinusi Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą iki 2020 metų, kurioje itin didelis dėmesys skiriamas regionų plėtrai. Itin sudėtingoje situacijoje esantis Šalčininkų rajonas bendradarbiauja su „Investuotojų forumu“, rengia programas investuotojams svarbiausiai infrastruktūrai gerinti.

Sostinės vilionės

Regioniniai miesteliai dažnai nesugeba pademonstruoti dėl to, kad didieji miestai traukia ir investicijas, ir darbuotojus, klientus, net pačius verslininkus, kurie, užuot ėmęsi verslo namuose, įmones steigia daugiau galimybių teikiančiuose miestuose.

Remigijus Vaitkūnas, Šir­vin­tų rajono UAB „Lucrum“, kuri iš austo polipropileno gamina maišus, tentus ir kt. gaminius, vadovas, mano, kad sėkmingą įmonę rajone sukurti yra tiek pat galimybių kaip ir sostinėje. Augančios įmonės savininkas sako pastebėjęs, kad kai kurie verslininkai kaip tik naudojasi rajono pranašumais.

„Visi rajoniniai miestai yra beveik už pusvalandžio kelio nuo Vilniaus, patogu susitikti su partneriais, klientais. Susisiekimas taip pat labai geras. Tikrai daug įmonių sėkmingai dirba regionuose ir nesiskundžia“, – kalba p. Vait­kūnas.

Vis dėlto jis priduria, kad daugiau sunkumų įsitvirtinti mažuose miestuose turi pramogų, aptarnavimo, paslaugų sektorių verslai.

„Mūsų šeima paprastai pramogauja Vilniuje, nes čia tiesiog didesnė įvairių paslaugų įmonių koncentracija. Pastebiu, kad daug žmonių iš rajonų į Vilnių važiuoja apsipirkti, praleisti laisvalaikio, tad vietos įmonės patiria labai didelę konkurenciją. Be to, jos konkuruoja ir dėl darbuotojų, kurie mielai važinėja dirbti į Vilnių, jei ten gauna didesnį atlyginimą“, – dėsto įmonės vadovas.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą MANO VERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Naujų vėjų į verslą įneša vaikai

Jei į tėvų sukurtą įmonę įsijungia vaikai, dažnai toks verslas įgauna pagreitį. Tiesa, su viena išlyga – jei...

Vadyba
2018.06.23
Smulkieji išlaukia progos: parduotuvę Vilniaus senamiestyje įkūrė už 2.000 Eur Premium

Nedideli gamintojai, jau pažįstami savo pirkėjui, atsisako brangiai nuomojamų prekybos vietų ir pasikliauna...

Kavinės gamykloje ypatumai: jokio alkoholio, bet garantuoti klientų srautai Premium

Tas pats miestas – skirtingi lankytojų poreikiai: tuo įsitikino UAB „Maisto sistemos“ įkūrėjai, kai prieš...

Požiūris niekada nepasiduoti kainavo nuostolių, bet užaugino iki 9 šalių Premium 1

Vienas baldų prekybos internetu UAB „Baldai1“ verslo modelis devyniose rinkose, kone pusantro šimto...

Mano verslas
2018.06.20
VMI reido „Regitroje“ metu nustatyta 30 nelegalių sutarčių 9

Savaitę laiko trukusių vizitų VĮ „Regitra“ padaliniuose metu, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)...

Finansai
2018.06.20
Atidarė restoraną, kuriame nesiginčijama dėl to, kas lėkštėje: lankytojų apstu Premium 2

Maitinimo verslas – sudėtingas, bet įtraukia: tie, kas perpranta jo taisykles, dažniausiai imasi plėtros, nes...

Laikinųjų darbuotojų gamybininkams randa pasiūlę ramybę ir „komandines darbo vietas“ Premium

Jei darbo rinka nebūtų tokia sekli ir darbdaviai patys rastų darbuotojų, vargu ar įdarbinimo agentūroms...

Vadyba
2018.06.19
Kodas, padedantis paslaugų teikėjams surinkti įmokas greičiau ir tiksliau Rėmėjo turinys

Kiekvienam paslaugų teikėjui svarbu kuo efektyviau surinkti klientų įmokas, todėl klientų patogumui siūlomi...

Mano verslas
2018.06.18
Šeimos verslo dalybos: joms ruoštis nesmagu, bet verta Premium

Šeimos verslas turi ne vieną pranašumą, tačiau tol, kol viskas sekasi. Jei tarpusavio santykiai pašlyja,...

Vadyba
2018.06.18
Nuo garažo išaugę iki gamyklos, kalviai smulkių užsakymų vis tiek neatsisako Premium 1

Net kai verslas įsibėgėja, o gamyba ir užsakovai stambėja, nederėtų atsisakyti smulkių pavienių klientų...

Pramonė
2018.06.18
Visi tiekėjai svarbūs, bet vienas gali būti svarbiausias 1

Suformuoti asortimentą ir nuolat jį keisti pagal pirkėjų pageidavimus, nelengva, bet prekybininkai pataria...

Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Į kaimą vilioja pasitelkę ir kaimynus 2

Tiek ūkininkai, tiek kaimo turizmo sodybų savininkai jau suprato, kad, dirbdami kartu, turės daugiau klientų...

Agroverslas
2018.06.17
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 2

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
Nuo hobio iki verslo: kiek užtrunkama dviejose vietose

Dažnai, kai nutariama pabandyti pomėgį ar išpildytą poreikį paversti verslu, dar kurį laiką vien į jį...

Vadyba
2018.06.16
Kaip sukurti darbo skelbimą 1

Šiais laikais, kai darbuotojai turi daugiau galimybių rinktis nei darbdaviai, būtina išryškinti įmonės...

Vadyba
2018.06.16
Į stovyklą priimtų tūkstančius vaikų, bet teorinė parama netenkina Premium 2

Vaikų vasaros stovyklų skaičius, per kelerius metus išaugęs nuo 700 iki 1.100, pernai stabilizavosi, ir...

Pasiteisinę sprendimai: kaip ieškoti tiekėjų užsienyje Premium

Išskirtinis asortimentas pritraukia daugiau pirkėjų, tačiau rasti tiekėjų, kurie norėtų dirbti su smulkiu,...

VMI parengė individualios veiklos mokesčių skaičiuoklę 2018-iems metams 3

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su „Sodra“ parengė individualios veiklos mokesčių skaičiuoklę. Ji...

Finansai
2018.06.14
Smulkieji atranda kitų vietų: klientų srautus garantuoja ne tik prekybos centrai Premium

Modernėjantys didmiesčių turgūs tampa startu ne tik verslui, bet ir jo plėtrai. Vis dėlto ne kiekvienas...

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau