Stiprėjančiam Vilniui reikia ruoštis naujam žingsniui

Publikuota: 2015-09-08
Vilnius gali pasigirti kvalifikuotais darbuotojais, tačiau įmonėms dėl jų smarkiai konkuruojant trūkumas vis tiek jaučiamas.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vilnius gali pasigirti kvalifikuotais darbuotojais, tačiau įmonėms dėl jų smarkiai konkuruojant trūkumas vis tiek jaučiamas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Beveik visais ekonominiais rodikliais Vilniaus regionas Lietuvoje smarkiai pirmauja: čia daugiausia įmonių, sukuriamia didžiausia BVP dalis, mažas nedarbas, didžiausi atlyginimai. Tačiau augančiam ir besivystančiam miestui bei jo verslui kyla nemažai iššūkių.

Vilniaus apskritis neabejotinai yra turtingiausia visoje Lietuvoje, generuojanti maždaug 40% visos šalies ekonomikos, o vienam gyventojui tenkanti sukuriamo vidaus produkto dalis viršija šalies vidurkį beveik 1,5 karto.

Įmonės sostinėje ir aplink ją kuriasi ne šiaip sau. Vilnius joms suteikia reikiamą įvaizdį bendradarbiaujant su užsienio partneriais, čia telkiasi kvalifikuoti darbuotojai, palyginti gerai išplėtota susisiekimo, biurų infrastruktūra. Visa ši koncentracija lemia ir aštrią konkurenciją dėl darbuotojų, rajoniniai miestai lieka nuošalyje.

Geri ženklai

Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė, teigia, kad gerėjanti šalies ekonominė padėtis, pragyvenimo lygis bei augantis verslo atsparumas neapibrėžtumui iš Rusijos kuria palankias sąlygas Vilniaus regiono įmonėms stiprėti.

„Apie drastiškus pokyčius kalbėti sunku, tačiau vienose svarbiausių eilučių vertinant verslo kreditingumą matyti palankios tendencijos. Pirmiausia pastebime nors ir nežymų, tačiau daugumoje verslo sektorių jaučiamą postūmį subalansuojant pinigų srautus, tai didina įmonių likvidumą bei finansinį lankstumą, dėl to įmonės, laiku atsiskaitydamos už prekes ir paslaugas, tampa patikimesnės verslo partnerės“, – teigia pašnekovė.

Likvidumas pernai gana ryškiai gerėjo tarp paslaugų, statybos, žemės ūkio, transporto įmonių, taip pat elektros, šilumos ir vandens tiekimo veiklose.

Pastebima, kad sostinės ir aplinkinės įmonės taip pat tolsta nuo prieškrizinės praktikos didžiąją dalį turto finansuoti skolintomis lėšomis.

„Įmonės linksta didinti nuosavo kapitalo dalį ir tuo parodo atsargesnį požiūrį į riziką. Tai, aišku, iš dalies parodo ir įmonių nenorą aktyviau investuoti į įvairius didelio masto ilgalaikius projektus, geriau paliekant uždirbtą pelną įmonėje. Kaupiami rezervai mažina finansinę įmonių riziką, kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti įmonių konkurencingumą ir apriboti plėtrą“, – mano p. Maskeliūnienė.

Didžiausia problema

Nuosavo kapitalo dalis bendroje kapitalo struktūroje, remiantis 2014 m. finansais, išaugo beveik visuose sektoriuose, išskyrus komunalinių paslaugų ir transporto.

Tiesa, geresnė likvidumo būklė ir didėjanti nuosavo kapitalo dalis negarantuoja atsiskaitymo su verslo partneriais laiku, nors sukuria tam palankesnes sąlygas. „Apskritai įmonės Vilniaus regione finansų įstaigoms, paslaugų teikėjams, tiekėjams ir kitiems verslo partneriams vėluoja sumokėti 677 mln. Eur, o tai yra 48% vėlavimų atsiskaityti šalies mastu“, – sako p. Maskeliūnienė.

Vertinant visą informacijos apie įmones spektrą, Vilniaus regione įmonių, pasižyminčių gera ir vidutine mokumo būkle, yra 73%, arba 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus.

Pridėtinė vertė

Pernai sparčiausiai augusios ir Vilniaus apskrities „Gazele“ tapusios UAB „Lematec“ direktorius Leonardas Martavičius, vertindamas verslo aplinką mieste, pirmiausia išskiria paprastesnio įmonės administravimo pranašumus. Sostinėje kur kas paprasčiau gauti visas verslui būtinas paslaugas.

„Iš Vilniaus oro uosto dažnai skrendama pas klientus. Kitų miestų oro uostais nesinaudojame. Sostinėje įsikūrę pagrindiniai bankų padaliniai, todėl prireikus įvairius klausimus galima išspręsti gerokai greičiau“, – vardija verslininkas.

Vis dėlto pašnekovas akcentuoja, kad jo vadovaujama įmonė, užsiimanti fasavimo, pakavimo, ženklinimo įrenginių prekyba, diegimu, technine priežiūra, galėtų veikti bet kuriame didesniame šalies mieste.

„Įmonės pagrindą sudaro darbuotojai, kurie mobiliai dirba visoje Lietuvoje bei kitose šalyse. Nors darbuotojų pasirinkimas didesnis Vilniuje, specialistų rastume ir kituose miestuose. Kita problema – darbuotojų kaita. Kai į darbuotojo mokymus investuojame, o jis po kelerių metų išeina. Manau, reikia dešimtmečio, kad darbuotojas taptų specialistu. Svarstome galimybę darbuotojus, kurie nėra labai motyvuoti, palikti kaip specialistų asistentus – tokia praktika taikoma užsienio įmonėse“, – sako p. Martavičius.

Ekonomiškai stipriame mieste konkurenciją dėl kvalifikuotos darbo jėgos jaučia didžioji įmonių dalis. Augant konkurencijai, auga ir darbuotojų atlyginimai, gerėja darbo sąlygos.

Kitokie įpročiai

Sostinėje darbuotojų rasti lengviau, tačiau didmiestyje žmonės išrankesni, dažniau linkę keisti darbovietes.

„Didesniame mieste gyvena daugiau žmonių, turinčių reikiamos patirties ir žinių. Antra vertus, čia darbuotojai labiau išlepę, linkę dažniau keisti darbus. Didmiestyje įmonė turi prisitaikyti prie darbuotojo, o mažesniame mieste atvirkščiai – darbuotojas prisitaiko prie bendrovės lūkesčių“, – lygina Eglė Petrikaitytė, UAB „Optikos pasaulis“, valdančios optikos parduotuves visoje šalyje, rinkodaros vadovė.

Jos teigimu, sostinė įmones traukia ne vien dėl to, kad tai didžiausia šalies rinka su geriausia specialistų pasiūla. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mažesniems šalies miestams po truputėlį traukiantis, mažėjant gyventojų skaičiui, Vilnius vis dar auga ir ateityje augs, tad verslas čia gali užsitikrinti tvarumą.

Mažėja nedarbas

Turbūt labiausiai matoma tendencija Vilniuje pastaraisiais metais buvo sparti užsienio kompanijų paslaugų centrų plėtra, kelianti ne tik kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus, bet ir nekilnojamojo turto, biurų nuomos kainas. Paslaugų centrai Lietuvoje šiuo metu jau sukuria beveik 1% visos šalies BVP, juose dirba kiek daugiau nei 4% visų Vilniaus dirbančiųjų.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai mažėjo nedarbas. 2014 m. jis nukrito iki 8,5 %, o likusioje Lietuvoje nedarbas sudarė 10,7 %.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims, sako manantis, kad paslaugų centrų miesto vardą jau pelnęs Vilnius turėtų žengti kitą žingsnį – čia pritraukti susijusias užsienio kompanijas. Tiesa, anot jo, tam dar reikia padaryti tam tikrus namų darbus.

„Tokiai tendencijai nėra pagrindo sustoti – Vilnius dar turi potencialo plėstis kaip paslaugų centrų miestas. Tačiau kitas etapas turėtų būti susijusių įmonių iš užsienio pritraukimas. Vilniuje turėtų formuotis finansinių, draudimo, reklamos, dizaino bei IT paslaugų klasteriai. Mes jau žengiame šiuo keliu, tačiau iš užsienio galima pritraukti ir daugiau tokio profilio kompanijų. Vilnius turėtų eiti tokių miestų kaip Dublinas keliu, tačiau tam reikėtų ir ypatingo valdžios dėmesio, galbūt mokestinių lengvatų specialioms zonoms ar bendrų infrastruktūros plėtros projektų, tokiu būdu priviliojant stambias užsienio kompanijas“, – mano p. Grajauskas.

Dideli kontrastai

Itin gerus ekonominius rodiklius demonstruojantis Vilniaus regionas po puikiu įvaizdžiu ne vienus metus paslepia ganėtinai prastą rajoninių miestų situaciją.

Per kelias dešimtis kilometrų nuo sostinės nutolę miesteliai su greta esančiu miestu turi kovoti ir dėl klientų, ir dėl darbo jėgos.

Vilniaus apskrityje socialiniai ir ekonominiai skirtumai yra vieni didžiausių. Vidutinis atlyginimas šioje apskrityje yra maždaug 10% didesnis nei šalies vidurkis. 2015 m. I ketvirtį jis sudarė kiek daugiau nei 770 Eur, kai šalies vidurkis buvo 700 Eur.

„Tačiau kartu Vilniaus apskrityje yra ir pats neturtingiausias šalies regionas, kuriame atlyginimai nesiekia net 500 Eur, – tai Šalčininkų rajonas. Į Vilniaus apskritį patenka ir kiti šalies autsaideriai pagal pajamas – tai Širvintų ir Švenčionių rajonai. O Vilniaus mieste atlyginimai siekia beveik 800 Eur“, – pabrėžia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims.

Jo nuomone, Vilniuje turėtų koncentruotis aukštųjų technologijų, biotechnologijų, vaistų gamybos bendrovės, o regioniniuose miestuose daugiau galimybių turi mažesnę pridėtinę vertę tradiciškai kuriančių sektorių įmonės.

„Šia linkme jau einama. Vilniuje koncentruojasi aukštųjų technologijų bendrovės („Šviesos konversija“, „Ekspla“, „Brolis Semiconductors“), biotechnologijų pramonė („Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Biotechpharma“), vaistų gamintojai („Sicor Biotech“, „Valentis“). Šie sektoriai pastaruoju metu itin greitai augo, o jų augimo potencialas išlieka didelis. O žemesnės pridėtinės vertės, darbui imli gamyba turėtų keltis į regionus – ten ir darbo jėga pigesnė, ir jos pasiūla didesnė. Tokiu būdu vyktų natūralus ir reikalingas darbų pasidalijimas tarp šalies regionų“, – mano analitikas.

Tiesa, tam tikrų noro keisti situaciją ženklų jau matyti. Vyriausybė yra patvirtinusi Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą iki 2020 metų, kurioje itin didelis dėmesys skiriamas regionų plėtrai. Itin sudėtingoje situacijoje esantis Šalčininkų rajonas bendradarbiauja su „Investuotojų forumu“, rengia programas investuotojams svarbiausiai infrastruktūrai gerinti.

Sostinės vilionės

Regioniniai miesteliai dažnai nesugeba pademonstruoti dėl to, kad didieji miestai traukia ir investicijas, ir darbuotojus, klientus, net pačius verslininkus, kurie, užuot ėmęsi verslo namuose, įmones steigia daugiau galimybių teikiančiuose miestuose.

Remigijus Vaitkūnas, Šir­vin­tų rajono UAB „Lucrum“, kuri iš austo polipropileno gamina maišus, tentus ir kt. gaminius, vadovas, mano, kad sėkmingą įmonę rajone sukurti yra tiek pat galimybių kaip ir sostinėje. Augančios įmonės savininkas sako pastebėjęs, kad kai kurie verslininkai kaip tik naudojasi rajono pranašumais.

„Visi rajoniniai miestai yra beveik už pusvalandžio kelio nuo Vilniaus, patogu susitikti su partneriais, klientais. Susisiekimas taip pat labai geras. Tikrai daug įmonių sėkmingai dirba regionuose ir nesiskundžia“, – kalba p. Vait­kūnas.

Vis dėlto jis priduria, kad daugiau sunkumų įsitvirtinti mažuose miestuose turi pramogų, aptarnavimo, paslaugų sektorių verslai.

„Mūsų šeima paprastai pramogauja Vilniuje, nes čia tiesiog didesnė įvairių paslaugų įmonių koncentracija. Pastebiu, kad daug žmonių iš rajonų į Vilnių važiuoja apsipirkti, praleisti laisvalaikio, tad vietos įmonės patiria labai didelę konkurenciją. Be to, jos konkuruoja ir dėl darbuotojų, kurie mielai važinėja dirbti į Vilnių, jei ten gauna didesnį atlyginimą“, – dėsto įmonės vadovas.

Sekite „Gazelės“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Į fizines parduotuves klientus prisikviečia priemonėmis, kurių neturi e. parduotuvės

E. komercijos rinkoje konkurencijai intensyvėjant, jų kovą laimi pirkėjai, kurie gali rinktis iš pasaulinio...

Gazelė
07:46
Nuomininkų trauka: kad būtų jauku, kaip namie 2

Prie apgyvendinimo verslo jungiasi „mėgėjai“ – investuojantieji į butus centrinėje miesto dalyje, kurie tiek...

Gazelė
2019.08.17
Smulkiųjų kelias pas kaimynus nei ilgas, nei brangus – užtenka išversti e. parduotuvę Premium 1

Smulkiųjų eksporto žvalgybos prasideda nuo Latvijos. Dauguma numatančiųjų vėliau pardavimo kanalus auginti,...

Gazelė
2019.08.16
Viešbučiai regionuose kyla toliau: Plungėje planuoja apgyvendinti ir įmonių svečius Premium 5

Regionų verslininkai toliau investuoja į rizikingą, bet mažuose miestuose reikalingą, – apgyvendinimo verslą.

Gazelė
2019.08.16
Plėtros pamokos: netolimų rinkų skirtumai e. prekyboje stebina ir po dešimtmečio 1

Europa yra viena iš geriausių vietų e. komercijos verslui – tarptautinė prekyba praėjusiais metais augo 13%,...

Gazelė
2019.08.15
Lietuvos e. parduotuvių apetitas užsienyje: per mėnesį pasiekia namų prekybos apimtį Premium

Lietuvos e. parduotuvių plėtra užsienio rinkose šiemet aktyvesnė. Apetitui kylant, dalis iš jų pradeda ne nuo...

Gazelė
2019.08.13
Kodėl kartais verta „atleisti“ save 4

Kiekvienas smulkiojo verslo savininkas frazę apie atleidimą arba yra pats ištaręs, arba išgirdęs pats būdamas...

Gazelė
2019.08.11
Norvegiška patirtis: ką daryti, jei darbuotojas geras, bet geria 17

Daugelis vadovų, ypač sėkmingai dirbančių įmonių, supranta, kad rezultatų be geros komandos nepasieksi.

Gazelė
2019.08.10
Ko nepamiršta teisingai augantys smulkieji 2

Daug smulkiojo verslo savininkų nori plėstis, ir augti greitai. Bet jeigu skubama neturint plano, kyla nemažų...

Gazelė
2019.08.10
VMI pradeda GPM nepriemokų išieškojimą 3

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 56.000 gyventojų, kurie deklaravo pajamas už 2018 metus,...

Finansai
2019.08.08
Sertifikatų reikia ne tik eksportui, bet ir specializacijai įtvirtinti Premium

Panevėžio UAB „Geld Baltic“, dirbanti su liofilizuotų – šaltyje džiovintų – uogų ir vaisių užkandžių prekės...

Gazelė
2019.08.08
Klaipėdiškis rizikavo šeimos gerove, bet verslą Norvegijoje įkūrė Premium 6

Rizika investuoti visas šeimos santaupas ir kurti įmonę Norvegijoje Tomui Kybartui pasiteisino: bendrovė ne...

Gazelė
2019.08.07
Įvertinimai internete apkarpo smulkiųjų pelną, bet vieša kritika gali būti naudinga Premium

Klientų atsiliepimai ir įvertinimai skirtingose platformose yra susiję su smulkių ir vidutinių įmonių...

Gazelė
2019.08.06
Kaunietis svarstė apie būstus studentams – išėjo naujos koncepcijos apgyvendinimo verslas Premium

Miesto svečių srautas Kaune augina apgyvendinimo vietų poreikį, o jis verčia kurti naujos koncepcijos...

Gazelė
2019.08.05
VMI 700.000 gyventojų grąžino 109 mln. Eur

Beveik 700.000 gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervesta...

Finansai
2019.08.05
VMI metų viduryje pakeitė GPM mokėjimo tvarką Premium 1

Liepos viduryje asmenims, kuriems yra prievolė mokėti didesnį – 27% – pajamų mokesčio tarifą, atsirado...

Finansai
2019.08.05
Globali vizija: kaip įžengti į užsienio rinką 2

50% įmonių Europoje neišgyvena pirmų 5 m., tad tos, kurios auga ir įsitvirtino vidaus rinkoje, – jau yra...

Gazelė
2019.08.04
Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę

Vienas svarbiausių startuoliams klausimų yra konfidencialios informacijos ir intelektinės nuosavybės apsauga,...

Gazelė
2019.08.03
Kodėl smulkiajam verslui reikia prekės ženklo

Vis daugiau smulkiųjų verslininkų suvokia, kad prekės ženklas nėra vien įsimenantis šūkis ir logotipas. Tai –...

Gazelė
2019.08.03
Testamentas – ne išeitis: ką daryti, kad paveldėtojai neištaškytų verslo Premium

Verslo savininkas turėtų pagalvoti, kas pasirūpins jo verslu, jei to negalės padaryti pats. Tačiau praktika...

Gazelė
2019.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau