Kas pralaimės, jei „Skinest“ bus išstumta iš Lietuvos rinkos?

Publikuota: 2019-09-27

Didžiausia Baltijos šalyse privati geležinkelio paslaugų grupė „Skinest“ Lietuvoje veikia 15 m. ir kai kuriuose šio labai specializuoto verslo segmentuose yra aiškus lyderis. Daug metų kurtas verslas Lietuvoje pradėjo aižėti pernai vasarą, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl „Skinest Baltijos“ dalyvavimo pabėgių konkurse ir komisija nusprendė, jog konkursą laimėjusios bendrovės netiesioginis savininkas, Estijos verslininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.

Antrinės „Skinest Rail“ bendrovės „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas pripažįsta, kad Vyriausybės komisijos sprendimas tapo sunkiai suvokiamo ir dar sunkiau prognozuojamo proceso pradžia.

Latvijoje ir Estijoje panašių problemų neturite. Kodėl Lietuvoje požiūris į „Skinest“ yra, kaip čia pasakius, atsargus?

„Skinest Baltija“ „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja nuo 2004 m. Galiu pasakyti, kad konkursų buvo tūkstančiai. Vien tik nuo 2012 m. „Skinest Baltija“ dalyvavo daugiau kaip 1.230 viešųjų pirkimų, iš kurių laimėjo 321. Visuose tokiuose pirkimuose pagrindinis kriterijus buvo mažiausia kaina. Manau, kad laimėti mums padeda tai, jog esame didelės, keliolikoje valstybių veikiančios grupės dalis, todėl „Skinest“ patirtis, veiklos mastai, ryšiai su partneriais ir tiekėjais leidžia mums pasiūlyti daugiau prekių ir paslaugų už geresnę kainą.

Komisijos sprendimas mums buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, juolab, kad komisijai užkliuvo ne konkursą laimėjusi bendrovė, o tos bendrovės savininkės akcininkas, Lietuvoje praktiškai nebūnantis ir jokios tiesioginės įtakos jos veiklai čia neturintis.

Estijoje ir Latvijoje nieko panašaus nebuvo, jokių problemų „Skinest“ neturi Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje ar Kroatijoje, kur taip pat turi verslą. Belieka manyti, kad Lietuvos institucijos turi neeilinių gebėjimų įžvelgti grėsme ten, kur nepamato kiti.

Galima ironizuoti, tačiau komisijos sprendimas turėjo tiesioginę įtaką „Skinest“ verslui, ar ne? Be to, bendrovės kova Lietuvos teismuose taip pat kol kas ne itin rezultatyvi. Verslas tokiais atvejais paprastai priima racionalius sprendimus. Kas toliau?

„Skinest Baltija“ veikia plačiau nei Lietuva, todėl mes praradimus Lietuvoje stengiamės kompensuoti kitose rinkose, diversifikuojame veiklą. Kitai grupės įmonei – „Vitras-S“ – sudėtingiau, nes jie užsiima geležinkelio statyba ir visas jų verslas priklauso nuo „Lietuvos geležinkelių“ užsakymų.

Tačiau „Vitras-S“ atstato labai svarbų Rengės ruožą, taip pat laimėjo Pažeimenės pervažos, labai svarbios būsimoms NATO pratyboms, statybos konkursą.

Tiesa. Tačiau visai neseniai Vyriausybės komisija bendrovę taip pat pašalino iš laimėto kelio ruožo statybos konkurso dėl tų pačių priežasčių, kaip ir „Skinest Baltija“. Vadinasi, kai reikia tam tikrų kompetencijų ir greitai dirbančios bendrovės konkrečioms problemoms spręsti, ta pati institucija tą pačią bendrovę vertina skirtingai. Nemalonu tai sakyti, bet man toks elgesys yra akivaizdus selektyvaus teisingumo ar, greičiau, selektyvaus jėgos demonstravimo, pavyzdys.

Ir kam tokia situacija naudinga?

Iš pirmo žvilgsnio, laimi kai kurie mūsų konkurentai ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurie gali daugiau užsakymų perleisti savo antrinėms įmonėms. Aš, būdamas Lietuvos pilietis ir patriotas, galėčiau pateisinti tokią strategiją, net jei ji prieštarauja Europos Sąjungos principams.

Tačiau reikia pažiūrėti plačiau, nes toks laimėjimas tėra iliuzija. Lietuva negamina riedmenų, bėgių, pabėgių, lokomotyvų ir visų kitų bazinių geležinkelių ir infrastruktūros komponentų. Juos gamina ribotas skaičius įmonių, kai kuriuos būtinus komponentus gamina NVS šalyse esančios bendrovės ir niekas daugiau. Vadinasi, „Lietuvos geležinkeliai“ ir toliau perka tuos pačius daiktus iš tų pačių gamintojų ir tarpininkų, tačiau procese jau nedalyvauja didžiausias tiekėjas, iki šiol sugebėdavęs daugelį prekių ir paslaugų pasiūlyti pigiau nei kiti ir taip padėjęs sutaupyti ne vieną valstybės milijoną.

Taigi, tie kiti gal ir laimėjo didesnes pelno maržas, o ką laimėjo Lietuvos valstybė? Nieko. Mes suskaičiavome, kad tuose konkursuose, iš kurių buvome pašalinti, „Lietuvos geležinkeliai“ laimėtojams sumokėjo vidutiniškai 15% daugiau, o tai yra tikai įspūdingos sumos, žinant geležinkelio paslaugų pirkimo mastą.

Maža to, „Skinest“ ketina teisiniu keliu eiti iki galo, todėl klausimas, ar galų gale valstybė nepraloš dar daugiau.

Ar tai reiškia, kad kreipsitės į tarptautinius teismus?

Pirmiausia išnaudosime neseniai Lietuvoje atsiradusią galimybę individualia tvarka kreiptis į Konstitucinį teismą. Vėliau – Europos komisija ir Europos žmogaus teisių teismas.

„Skinest“ yra didelė tarptautinė organizacija, veikianti 12-oje valstybių, jos verslui bet koks scenarijus vienoje rinkoje nepadarys didelės žalos, tačiau „Skinest Baltija“ yra lietuviška įmonė, kurią su komanda kūrėme 15 m. ir būtų neatsakinga viską tiesiog mesti. Ypač matant, kad situacija nenaudinga ne tik mums, bet visai geležinkelio paslaugų rinkai ir Lietuvai.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kas pralaimės, jei „Skinest“ bus išstumta iš Lietuvos rinkos? Verslo tribūna 17

Didžiausia Baltijos šalyse privati geležinkelio paslaugų grupė „Skinest“ Lietuvoje veikia 15 m. ir kai...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau