„Rail Baltica“ atveria naujas galimybes – iššūkiais reikia pasinaudoti

Publikuota: 2019-09-19

Statoma europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungsianti Varšuvą su Talinu, o keltu – ir su Helsinkiu, jau atveria naujas galimybes šalies verslui. Lietuvoje šis geležinkelis tęsis 392 km – ši atkarpa bus ilgiausia Baltijos šalyse. Iš viso iki 2026 m. į šį projektą bus investuota apie 5,8 mlrd. Eur.

Šio geležinkelio statyboje jau dalyvavusios UAB „Skinest Baltija“ vadovas Valdas Rasimas pažymi, kad tokio didžiausio infrastruktūrinio projekto per daugiau kaip 100 metų įgyvendinimas Lietuvoje yra ne tik iššūkis, bet ir naujos galimybės verslui įrodyti, kad jis sugeba atlikti ypatingos reikšmės užduotis.

Nieko nėra neįmanomo

„Skinest Baltija“ 2013–2015 m. įgyvendino kelis projekto „Rail Baltica 1“ etapus: nutiesta daugiau nei 40 km 1.435 mm vėžės pločio geležinkelio, įrengta 17 naujų iešminių pervadų, rekonstruota beveik 30 km esamų 1.520 mm vėžės pločio geležinkelių, įrengta 10 km triukšmą slopinančių užtvarų. Bendrovės vadovas akcentuoja, kad minėti 40 km – tai daugiau nei trečdalis šiuo metu nutiesto „Rail Baltica“ geležinkelio, todėl „galima drąsiai teigti, kad mūsų indėlis į projekto įgyvendinimą yra svarus“.

„Svarbiausia išmokta pamoka – nėra nieko neįmanomo, o sukaupta patirtis – neįkainuojama, – teigia V. Rasimas. – Galimybė dirbti viename didžiausių infrastruktūros objektų Lietuvoje per visą istoriją, kai tarpusavio veiksmus derina dešimtys rangovų ir subrangovų, yra ir išbandymas, ir puiki proga įrodyti savo profesionalumą. Tikiu, kad pirmajame etape sukauptos žinios pravers ir kituose „Rail Baltica“ etapuose.

„Rail Baltica“ statybos pirmajame etape „Skinest Baltija“ turėjo dvi sutartis su generaliniais rangovais „Eurovia CS“ ir „Panevėžio keliai“, o projektų vertė sudarė daugiau kaip 16 mln. Eur.

„Skinest“ geležinkelių tiesimo antrinė UAB „Vitras-S“ taip pat turėjo dvi sutartis su generaliniais rangovais UAB „Alkesta“ ruože Marijampolė–Šeštokai ir „Panevėžio keliais“ ruože Kazlų Rūda–Marijampolė. Bendra projektų vertė viršijo 6 mln. Eur.

Taigi, „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ bendrai pastatė 48,6 km 1.435 mm vėžės pločio geležinkelio, atliko esamų (1.520 mm) geležinkelių 42,2 km rekonstrukciją, įrengė 43 naujas iešmines pervadas, rekonstravo 4 pervažas ir įrengė 10 km triukšmą slopinančių sienelių.

Strategiškai priartina prie Europos

Tačiau V. Rasimas ypatingai akcentuoja, kad „Rail Baltica“ nauda – tai ne tik statybos laikotarpiu verslui suteikiami užsakymai, bet ekonominė nauda šaliai ir kiekvienam šalies žmogui, kai europinės vėžės geležinkelis ims veikti.

„Pirmiausiai jį reikia vertinti kaip strateginį Baltijos šalių infrastruktūros projektą, turintį ne tik ūkinę, bet ir geopolitinę reikšmę. Taip, tai brangus, techniškai sudėtingas ir ilgai trunkantis projektas, todėl natūralu, kad jį vykdant kyla įvairių diskusijų, tačiau reikia nepamiršti, jog sukurta infrastruktūra tarnaus ne vienerius metus ir ne vienai kartai. Be to, „Rail Baltica“ yra europinės vėžės geležinkelis, kuris tris Baltijos šalis priartins prie visos Europos geležinkelio sistemos ir suteiks naujų galimybių tiek verslui, tiek regiono gyventojams“, – aiškina „Skinest Baltija“ vadovas.

Anot jo, suprantama, kad geležinkelio paslaugų tiekėjus, pvz., „Skinest“, domina ir projekto įgyvendinimo procesas, galintis pasiūlyti papildomų didelių užsakymų. Jis tiki, kad nemažai projektui skirtų lėšų liks regiono įmonėms, kurios statys „Rail Baltica“.

Nauda verslui ir gyventojams

„Nors esame Europos dalis, bet geležinkelio transporte istoriškai esame atskirti dėl skirtingo pločio vėžės. „Rail Baltica“ tai keičia, o pirmieji tai turėtų pajusti Lietuvos žmonės. 2015 m. baigtas statyti ruožas Šeštokai–Kaunas, duris atvėrė Kauno intermodalinis terminalas – konteinerinis geležinkelių terminalas Kaune, šalia Palemono geležinkelio stoties. Tai antrasis pagal pajėgumą terminalas po Vilniaus intermodalinio terminalo. Per metus terminalas pajėgus perkrauti iki 55.000 konteinerių. Jis suteikia galimybę gabenti prekes geležinkeliais iš Vakarų Europos į Rytus ir atvirkščiai, nes terminalas pritaikytas krovinių perkrovimams tarp 1.435 mm ir 1.520 mm pločio geležinkelio vėžių. Tai itin aktualu augant konteinerinių krovinių srautui iš Kinijos,“ – akcentuoja V. Rasimas.

Jis tiki, kad verslas jau atliko namų darbus arba bent juos pasiruošė. Anot jo, būtų kvaila neišnaudoti atsiveriančių galimybių. Kadangi projektas suteikia galimybes ne tik geležinkelio verslo atstovams, bet ir jūrų, kelių transportui, terminalams regionuose, ekspedijavimo paslaugų įmonėms ir pan., tai kiekviena logistikos grandinė turi savų iššūkių. „Kadangi mūsų grupė pervežimais neužsiima, o tik teikia riedmenų nuomos ir aptarnavimo paslaugas, tai mūsų pagrindinė užduotis – užtikrinti partnerių riedmenų poreikius, todėl europinei vėžei pritaikytų vagonų parką per keletą metų padidinsime 3 kartus, iki 1.500, o lokomotyvų – apie 8 kartus, iki 50“, – teigia „Skinest Baltija“ vadovas.

Jis neabejoja, kad gyventojai taip pat pajaus projekto naudą. Bus sukurta daug darbo vietų, pagaliau galėsime keliauti po Europą geležinkeliu, kas ypač vilioja, turint galvoje itin gerai išplėtotą Europos geležinkelių tinklą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau