Kaip VŽ Dakaro ralio lenktynininkų duonos ragavo

Publikuota: 2016-11-13
 

Automobilius užsienio šalyse bandantiems žurnalistams primenama apie leistiną greitį, kelių eismo taisykles, kurių rekomenduojama nepažeisti, ir jie išleidžiami važiuoti šimtus kilometrų klausant navigacijos nurodymų.

Kažko panašaus tikimės ir Maroke (Afrika), kai šalies pietrytinėje dalyje esančio Er Rašidijos miesto oro uoste nusileidusius automobilių pramonės apžvalgininkus pasitinka karingai skambanti berberų kalba atliekama daina.

Taip ir yra: išdidūs muitinės pareigūnai rūsčiai nužvelgia mūsų veidus ir iškilmingai paukši antspaudus pasuose, o mes, klausydami dviejų „Nissan“ – mikroautobuso NV300 ir pikapo „NP300 Navara“ – pristatymą Maroke surengusios komandos, gurkšnojame karstelėjusią karštą arbatą, kuria tvyrant 30 laipsnių karščiui čia vaišinami svečiai.

„Kelyje saugokitės vaikų, pėsčiųjų, dviratininkų, kitų transporto priemonių, taip pat automobilių ir policininkų, kurie nuolatos matuoja greitį“, – prieš atiduodami raktelius dar kartą perspėja organizatoriai.

Įsėdę į automobilius kiekviename randame kelio knygą, kurioje rodyklėmis, ženklais ir nuotraukomis paaiškinta, kur važiuoti. Automobilyje yra ne tik įmontuoti navigacijos įrenginiai, turime ir papildomų, prikabintų ant priekinio lango.

Palydovinis ryšys stipriausias miestuose, važiuojant toliau nuo jų ekranuose pamažu išnyksta visi objektai, tad tenka atsiversti kelio knygą ir vadovautis kelio ženklais su užrašais arabų kalba.

Gyvenimas kelkraštyje

Gero asfalto Maroke netrūksta. Nors senstelėjęs ir, atrodo, kai kur klotas tais laikais, kai šioje Afrikos dalyje dar vykdavo Dakaro ralis, kelias nevargina nelygumais. Visgi žioplinėti į Marso paviršių primenančius vaizdus negali: keliai dviejų juostų, siauri, o jų kelkraščiuose, kuriuos ženklina ne mums įprasti stulpeliai su atšvaitais, o didesni akmenų luitai, verda gyvenimas: dviračiais važinėjasi vaikai, gaujomis laksto sulaukėję šunys, pirmyn ir atgal ant asiliukų zuja vietos gyventojai.

Į eismą darniai įsilieja senstelėjusiais, daugiausia prancūziškais automobiliais vingiuotais keliais skrajojantys marokiečiai, kurie nesukdami galvos lenkia lėčiau važiuojančiuosius net tuo atveju, jeigu priešais – kalnų siena, užstojanti viską, kas vyksta už posūkio. Retkarčiais trauktis į kelkraštį prireikia ir praleidžiant plačią, lėtai važiuojančią sunkiasvorę karinę techniką – jos itin daug, mat aplink nemažai karinių poligonų.

Policijos pareigūnų, kaip ir žadėjo organizatoriai, kelyje labai daug. Paradoksas: nors pasitempę ir uniformą dėvi taip išdidžiai, tarsi tai būtų karūna, jie nesibodi imtis pačių keisčiausių priemonių, kad sustabdytų kuo daugiau pažeidėjų. Pavyzdžiui, postas palmėje – vienas dažnesnių vaizdų Maroko gatvėse. O būdų, kaip likti nepastebėtiems potencialių pažeidėjų, yra ir daugiau. Teko matyti pareigūną, patogiai išsitiesusį pavėsyje už šulinio, teko matyti ir tokių, kurie, įsijungę mėlynus žiburėlius, uoliai visą naktį stabdė greitį viršijančius drąsuolius.

Greitį viršyti linkę ne tik vietiniai, bet ir svetimšaliai. Mes netrukome pastebėti virš galvų ūžiantį malūnsparnį, sekantį paskui tirštą dulkių debesį paliekantį automobilį. Po kilometro paaiškėjo, kad Maroko smėlynuose turimą techniką bando Dakaro raliui besiruošianti „Peugeot“ komanda, čia atsivariusi ir lenktyninį bolidą, ir techninius sunkvežimius.

Ratai plentui

Mūsų tikslas – Erfudo mieste, nuo kurio Sacharos dykuma pasiekiama ranka, esantis „Xaluca“ viešbutis. Dviem dienoms molinės jo sienos tapo mūsų prieglobsčiu. Pirmą kartą lankantis Maroke atrodo keista, kad molis yra pagrindinė statybinė medžiaga. Tačiau netrukus supranti, kad molio čia – kiek akys mato. Rausvo ar rusvo atspalvio kone visi pastatai, daugelis Maroko apylinkių yra įgavusios šį atspalvį.

Sachara miniu ne veltui. „Nissan“ panoro keturis varančiuosius ratus turintį pikapą pristatyti ten, kur prieš penkerius metus dar vyko Dakaro ralis.

„Esame bandę „NP300 Navara“ kalnuose, esame bandę sniegynuose. Ir visuomet sulaukdavome prašymų parengti tikrą išbandymą – tokį čia ir turėsime“, – tikino instruktoriai, išsirikiavę prie kelių dešimčių pikapų. Žurnalistai, matydami ant visureigių esančias plentui skirtas padangas, tik gūžčiojo pečiais.

Važiuojant dykumos link – vis daugiau ženklų, kur molis, žvyras ir smėlis prasiglemžė dalį civilizacijos. Netrunkame nusukti nuo asfalto į dykrą, kurioje, kad ir kuria kryptimi žvelgsi, vaizdas tas pats ir, rodos, nei kelio, nei takelio nematyti. Tiesa, toks vaizdas tik mums, atėjūnams, mat vietiniai čia gaudosi kaip savo kišenėje ir žino, kas už kurios kalvos.

Vandentiekis smėlyje

Iš po ratų kyla dulkių debesys, tačiau klampaus smėlio labai nedaug. Gausiausia tokio pačioje Sacharoje, o iki jos veda žvyro ir akmenų laukai. Peizažą papildo žemi sudžiūvę krūmokščiai ir reti medžiai, kuriuos labai mėgsta vietinės ožkos – užsilipusios nugraužia visas žemiau esančias šakas. Prie vieno tokio medžio stojame ir slėpdamiesi nuo kaitros tuoj lendame į pavėsį.

Tokią pat klaidą, pasirodo, darydavo ir nepatyrę Dakaro ralio pilotai, kurie, dykumoje sugedus automobiliui, poilsiui pasirinkdavo, atrodytų, jaukų pavėsį. Medžiai, kurių paunksnė taip džiugindavo, augina itin aštrius, ilgus ir kietus dyglius, kurie, pasakoja gidai, lengvai pradurdavo automobilių padangas. Tad prie jau turimo gedimo prisidėdavo ir dar viena bėda.

Ir šią tiesą tuoj netyčiomis patikrina kolega iš Latvijos – po neatsargaus žingsnio jis iš bato traukia du dyglius, kiaurai pervėrusius jo batų padus.

Kolona judame pirmyn, keldami iš toli matomą dulkių debesį, kol vaizdas aplink ima keistis. Žvyringą dykumos paviršių pakeičia kietesnis, plūkto molio, priartėja kalnai. Kiek akys aprėpia – visur pilna nedidelių kalvelių, tarsi čia būtų pasidarbavę kurmiai.

Kol išlipę žvalgomės į akivaizdžiai žmogaus patobulintą horizontą, gidai aiškina, kad tai, ką matome, yra senovinė, 14 amžių siekianti vandentiekio sistema.

Pasirodo, amžiną vandens trūkumą kenčiantys marokiečiai sugalvojo šitaip vandenį iš kalnų atsivesti iki savo gyvenviečių. 20–40 m gylyje po žeme jie kasė tunelius, o kas tam tikrą atstumą iškasdavo išėjimą į paviršių, kurio kraštus sutvirtindavo iš molio ir akmenų supildami kalvelę.

Kiekviena gyvenvietė turi atskirą tunelį, o tokios kalvelės yra būdas pamatyti, kurioje vietoje „vandentiekis“ užsikišo.

„Žmogus nusileidžia žemyn, išvalo, patikrina, ir vėl vanduo bėga“, – aiškina gidai, kol žvelgiame į tokio gylio šulinį, kad jo dugne dienos šviesa nebeatsispindi.

Šulinio gilumą išbandome mėtydami akmenukus ir judame tolyn, mat iki smėlio kopų – dar geras gabalas kelio ir viena vieta, kurią būtina apžiūrėti.

Sustojame keturis varančiuosius ratus turinčiais darbiniais „arkliais“ užkopę į kalną, nuo kurio atsiveriantis vaizdas gniaužia kvapą, o galvoje sukasi banali frazė – „kaip iš filmo“. Netrukus paaiškėja, kad scena – iš tiesų iš filmo. Šio kalno, kurio aukščiausią tašką papuošė „Nissan“ pikapas, slėnyje buvo filmuojama viena Jameso Bondo filmų „Spectre“ scena. Skaičiuojama, kad čia įvykdyti sprogimai buvo vieni galingiausių kino industrijos istorijoje, o kino studija privalėjo įspėti visus gyventojus, esančius aplink daugiau nei 20 km atstumu, kad jie girdės labai garsius sprogimus.

Tarsi plaukti

Sukame gilyn į Sacharą ir tolumoje jau matyti geltonuojančios smėlio kopos, kur ne kur besiganantys kupranugariai, užuovėjose suręstos beduinų gyvenvietės. Kai kurie, sutikti pakeliui, iš pradžių sveikina mostu dešimtis užsienio numeriais paženklintų automobilių, vėliau kelia ranką prie burnos ir pravažiuojančių prašo kažką duoti. Taktikai nepasiteinus, į pagalbą pasitelkiamas ir kitas gestas, be jokių išvedžiojimų suprantamas visame pasaulyje – duok pinigų.

Smėlynuose ko nors prašo kiekvienas sutiktas. Štai pasiekę nedidelį kaimelį atsargiai judame klampiu smėliu ir, rodos, iš niekur išdygsta keliolika basakojų vaikų. Visi jie bėga prie automobilių, beldžia į langus ir reikalauja lauktuvių. Jų prašo ir, atrodo, jų mama, kruopščiai užsidengusi veidą ir plaukus nuo svetimų akių. Visi duoda, kas ką turi mašinoje: sausainių, pilnų ir tuščių vandens ir gaiviųjų gėrimų butelių, tušinukų. Kad ir ką duotum, džiaugsmas dėl gautų dovanų netrunka baigtis peštynėmis.

Galiausiai sustojame prie pat smėlio kopų ir einame klausyti instruktažo, mat važiuosime tais pačiais keliais, kuriais važiavo ir Dakaro ralio dalyviai, o biriame, paslankiame smėlyje kiekviena klaida gali atnešti nuostolių.

Kaip važiuoti smėlio kopomis, pasakoja Javieras Herradoras, profesionalus automobilių sporto meistras, pats važiavęs Afrikos smėlynuose per Dakaro ralį ir treniravęs ne vieną į Dakarą susirengusią komandą.

„Mes pasistengėme išrinkti jums saugų maršrutą, tačiau veikti jame tikrai bus ką“, – perspėja jis ir puola aiškinti vairavimo subtilybių.

Pirmoji klaida, kurią daro nepatyrę vairuotojai: pernelyg agresyviai stabdo ir naudoja akceleratorių, be reikalo sukioja vairą. Anot instruktoriaus, vos pajutus, kad automobilis stoja vietoje, reikia atleisti akceleratorių, įsijungti atbulinę pavarą ir pamėginti pavažiuoti atgal. Jei šitai nepavyksta, geriausia sėdėti ir laukti pagalbos, mat bandant išsikapstyti savomis jėgomis automobilio ratai iškas duobę, o kėbulas tiesiog atsiguls ant smėlio, vėliau pikapą tektų raute rauti iš smėlio spąstų.

Be to, kadangi dėl vėjo kopos nuolatos juda ir keičia savo formą, patariama važiuoti ne jau esančiomis vėžėmis, o greta jų – toks paviršius tvirtesnis. Tiesa, vadovaujantis šia taisykle privalu prisiminti, kad kiekvieną kopą reikia įveikti važiuojant į ją tiesiai, o ne kaip nors skersai.

Ritmas, kuriuo važiuojama per smėlynus, šiek tiek primena banguojančią jūrą.

„Žemiausioje vietoje spaudžiate akceleratorių, kildami aukštyn išnaudojate sukimo momentą ir prieš pat viršūnę sulėtėjate, perkopiate į kitą kopos pusę ir vėl spaudžiate akceleratorių. Taip važiuojant nenutiks taip, kad automobilis atsiplėš nuo žemės ir leisdamasis bakstelės nosimi į smėlį“, – pabrėžia p. Herradoras.

Bandome: treniruočių trasą įveikiame vienu ypu, tačiau išvažiavę į tikrąją, užklimpstame pirmame posūkyje. Vairą sukame per aštriai, akceleratoriaus spaudžiame per daug ir – stoja visi. Vieną po kito iš smėlio iškapsčius visus pikapus, važiuojame toliau ir išties – pakilimai aukštyn, nusileidimai žemyn ir vėl pakilimai aukštyn primena plaukimą jachta.

Sacharoje važinėjasi ne tik „Nissan“: kopos papėdėje matome bivakus įsirengusius „Toyota Land Cruiser“ vairuotojus, pakeliui sutinkame dešimtis čia vyksiančio ralio dalyvių, o artėdami atgal prie savo stovyklos pastebime, kad prie „Nissan“ visureigių išrikiuotos dešimtys kupranugarių.

Paaiškėja, kad jodinėjimui paruoštus gyvūnus čia atgynė vietos gyventojai, pagalvoję, jog kad blizgančiais automobiliais atkeliavę svetimšaliai tikrai norės jais pajodinėti, o galbūt – ir nusipirkti. Akivaizdu, kad tai populiari pramoga kiekvieno dykumoje vykstančio renginio metu.

Supratę savo klaidą, marokiečiai kyla ir keliauja tolyn į smėlynus, kiti, atvažiavę pasižiūrėti reginio motociklais, numoja į mus ranka. Dar akimirka kita ir matau vieną smalsuolių birbiantį tolyn, o vietoje keleivio, už jo nugaros, ant motociklo pritaisyta snieglentė. Juk Sacharoje smėlis šiek tiek panašus į mūsų sniegą, tad ir pramogos čia – ne itin daug skiriasi.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pirmosios savivaldybės gauna lėšas įkrovimo stotelių įrengimui 2

Susisiekimo ministerija Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui skiria 281,600 Eur Europos regioninės...

Transportas
2018.09.20
Į Lietuvos kelius išvažiuos 700 AG „Jeep Grand Cherokee Trackhawk“ 16

Lietuvos rinkoje vis dažniau vietą randa itin išskirtiniai ir brangūs automobiliai. Vilniuje, „Jeep“...

Transportas
2018.09.19
„Audi“ ir „Mercedes“ veržiantis į elektromobilių rinką, BMW laukia 2021 m. 4

„Mercedes-Benz“ ir „Audi“ per pastarąsias kelias dienas pristačius serijinei gamybai paruoštus...

Transportas
2018.09.18
„Mazda 6“ – dar vienas į „premium“ segmentą nusitaikęs naujas sedanas 11

Antradienį Vilniuje pristatytas naujas „Mazda“ sedanas be užuolankų taikosi į „Audi“ teritoriją.

Transportas
2018.09.18
„Mercedes” žengia į „Teslos” užimtą teritoriją 14

„Jaguar“, „Audi“, o dabar ir „Mercedes-Benz“ pristatė serijinei gamybai parengtus SUV tipo automobilius ir...

Transportas
2018.09.15
„Volkswagen“ nutrauks legendinio „Beetle“ gamybą 1

Vokietijos koncernas „Volkswagen“ patvirtino 2019 m. liepos mėnesį ketinantis užbaigti trečiosios kartos...

Transportas
2018.09.14
Vilniuje – kolekciniai „Porsche“ modeliai iš gamintojo muziejaus

Vilniaus „Porsche“ centre atidengta šešių modelių ekspozicija, kurią sudarė trumpam atvežti išskirtiniai...

Transportas
2018.09.14
SEB: Lietuvos žmonės gali pirkti beveik 8% brangesnius automobilius 9

Lietuvos gyventojai gali įpirkti vis brangesnius automobilius, bet besikeičiančios aplinkybės nebūtinai...

Rusiška pasaka – iššūkiai „Teslai“ ir vokiškoms „premium“ markėms 25

Net pristatydamos vienetinius savo sukurtus automobilius, žinomos Rusijos įmonės nesikuklina ir sakosi...

Transportas
2018.09.05
Naujų automobilių rinkos šuolis rugpjūtį – net 47% 11

Rugpjūtį Lietuvos naujų automobilių rinka išgyveno įspūdingą augimą, kurį net trečdaliu palaikė reeksportas.

Transportas
2018.09.04
Lietuvoje pristatytas 2019 m. laukiamo „Lexus UX“ prototipas 1

Pažaislyje pristatytas mažiausio „Lexus“ modelio prototipas, kurio pasaulinė premjera vyks rugsėjį Frankfurto...

Transportas
2018.09.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau