„Air France-KLM“ aktyviau konkuruos tolimųjų skrydžių rinkoje

Jeanas-Marcas Janaillacas, naujasis įmonės vadovas, pradėjęs eiti šias pareigas nuo šių metų liepos, taip pat pranešė apie planus supaprastinti trumpojo nuotolio skrydžių operacijas ir artimiau bendradarbiauti su darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

Anot p. Janaillaco, „Air France-KLM“ sukurs tolimųjų skrydžių padalinį, nukreiptą į pelno didinimą „ypač konkurencingoje“ tolimųjų skrydžių rinkoje. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebus žemų kainų vežėjas. „Bloomberg“ skelbia, kad padalinys turės 10 lėktuvų iki 2020 m., o naujos kryptys sudarys 30% skrydžių. Vietoje „Air France“ ir „KLM“, bus naudojamos „Hop!” ir „Transavia“ oro linijos. Pastaroji apsiribos veikla Prancūzijos ir Nyderlandų vidaus rinkose ir nemėgins konkuruoti su pigiosiomis avialinijomis kitose šalyse.

Įmonės vadovas pažymėjo, kad pilotai naujiesiems skrydžiams bus samdomi iš „Air France“ savanoriškais pagrindais, tačiau konkrečios sąlygos dar turės būti suderintos su profsąjungomis, kurios iki tol priešinosi bandymams pertvarkyti įmonės valdymą ir veiklą. Ponas Janaillacas tvirtino, kad „Air France-KLM“ sieks gerinti „vidinę sanglaudą“, nes pastaraisiais metais įmonę kamavo problemos dėl nesutarimų su darbuotojais.

„Air France-KLM“ taip pat paskelbė, kad įmonės trečiojo ketvirčio veiklos pelnas krito 16%, iki 737 mln. Eur. Nuosmukį daugiausiai nulėmė teroro išpuoliai Prancūzijoje ir dėl to kritę turistų srautai bei perpildyta Europos skrydžių rinka. Bendrovė skelbia, kad verslo sąlygos išlieka sudėtingos, prie to prisideda ir geopolitinė bei ekonominė nežinomybė, Prancūzijos kaip kelionių tikslo populiarumo mažėjimas bei spaudimas dėl vienos vietos pelningumo, kas yra pagrindinė kainos nustatymo priemonė. „Air France-KLM“ kol kas nepateikė konkrečių prognozių dėl metinių pajamų ir pelno.

Ponas Janaillacas „Air France-KLM“ vadovo poste pakeitė Alexandre‘ą de Juniacą, kuris kelerius pastaruosius metus mėgino reformuoti bendrovę. Jo tikslas buvo padidinti bendrovės konkurencingumą nurėžiant sąnaudas. Tai sukėlė protestų bangą: 2014 m. rugsėjo antroje pusėje vykęs rekordinės trukmės – 14 dienų – lakūnų streikas bendrovei kainavo kelis šimtus milijonų ir įstūmė į nuostolį. Pernai po įtempto darbuotojų ir darbdavių susitikimo, kuriame derėtasi dėl 2.900 etatų mažinimo, įniršusi darbuotojų minia netgi užpuolė Xavierą Brosetą, bendrovės personalo direktorių.