„Linava“: auksinis vežėjų amžiaus ketvirtis

Reklama publikuota: 2016-10-12
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas: „Per šiuos 25-erius metus mes buvome penkti Europoje pagal parduodamas TIR knygeles, ir pirmieji pagal vienam vilkikui tenkantį gyventojų skaičių“.
svg svg
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas: „Per šiuos 25-erius metus mes buvome penkti Europoje pagal parduodamas TIR knygeles, ir pirmieji pagal vienam vilkikui tenkantį gyventojų skaičių“.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ 1991 m. spalio 4 d. subūrusi pačius aktyviausius transporto įmonių vadovus tapo verslo plėtros garantu ir vedliu į naujas rinkas. Nuo pat pradžios „Linava“ sėkmingai vykdo savo misiją, derindama įvairių ekonominio ir socialinio gyvenimo sričių interesus, kurie garantuoja transporto verslo plėtrą bei kokybiškas paslaugas.

Steigiamajame suvažiavime dalyvavę 84 įmonių vadovai nustatė, jog esminiai steigimo tikslai yra palengvinti krovininio transporto darbą, atstovauti vežėjams ir suformuoti jų bendruomenę. Siekta sukurti didžiausią transporto asociaciją Lietuvoje. Visi šie tikslai, nepaisant įvairių iššūkių, yra įgyvendinti ir toliau puoselėjami. Apie tai, kokius iššūkius per šį laikotarpį įveikė vežėjai, kalbamės su asociacijos „Linava“ prezidentu Erlandu Mikėnu.

Ar galėtumėte apibūdinti tuometinę Lietuvos kelių transporto būklę ir vežėjus? Kokios buvo realijos tuo metu?

Po nepriklausomybės atkūrimo buvo daug chaoso visuose gyvenimo ir verslo sektoriuose. Turėjome sovietinius sunkvežimius, kurie nebuvo itin tinkami tolimiesiems vežimams į Europą. Atsirado vis daugiau važiuojančių šia kryptimi ir jų kasmet daugėjo. Žinoma, laukė ir gausybė sienų, muitinių, patikrinimų. Lietuvoje reikėjo kurti įstatymų bazę, suformuoti transporto politikos gaires. Toje pačioje Europoje viskas buvo nauja – pradedant kelių mokesčiais, baigiant įvairiais reikalavimais, apie kuriuos nebuvome girdėję. Reikėjo išmokti daug naujų dalykų, sugebėti prisitaikyti erdvėje, kurioje galiojo rinkos sąlygos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kokius esminius pokyčius įgyvendino organizacija, stodama į tarptautines organizacijas?

Svarbiausia tarptautinė organizacija, į kurią įstojo „Linava“, be jokios abejonės, buvo tarptautinė vežėjų sąjunga IRU. Tai įvyko 1992 m. gegužės 23 d. Jau po metų Lietuvai prisijungus prie Tarptautinės krovinių vežimo muitinės konvencijos, asociacijai IRU delegavo teisę organizuoti vežėjų darbą TIR sistemoje. 1993 m. rugsėjo 1 d. asociacija „Linava“ išdavė pirmąją TIR knygelę. Ši sistema itin pagreitino sienų kirtimo ir muitinės formalumų atlikimą. Tai buvo tarsi Lietuvos kelių transporto sektoriaus plėtros ir augimo katalizatorius. Tapo įmanoma vykdyti pervežimus visomis kryptimis. Ji funkcionuoja iki šiol, o asociacija ir toliau ją administruoja.

Kokias esmines vertybes, kokią misiją ir viziją plėtojo asociacijos steigėjai?

Asociacijos steigėjai skatino transporto sektoriaus vystymąsi ir ieškojo būdų palengvinti vežėjų darbą. Buvo siekiama tapti visus Lietuvos vežėjus vienijančia organizacija, kuri juos atstovautų vietiniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Asociacija visada kėlė sau tikslus burti bei palaikyti Lietuvos vežėjų automobiliais bendruomenę, savo veiklą grindžiančią savitarpio pagalbos, atvirumo bei sąžiningos konkurencijos principais. Inicijuoti reikiamų vežėjų verslui bei gerinančių jų verslo aplinką įstatymų atsiradimą, dalyvauti kuriant ekonominius modelius galinčius didinti Lietuvos vežėjų bendruomenės konkurencingumą. Stiprinti partnerišką bendradarbiavimą su valstybinėmis ir užsienio šalių atsakingomis institucijomis, didinant asociacijos autoritetą ir pasitikėjimą jos nariais.

Kaip apibūdintumėte iššūkius tekusius vežėjams ir kaip asociacija padėjo su jais susidoroti?

Tenka pripažinti, kad dauguma vežėjų nebuvo pasiruošę krizėms. Tiesiog niekas netikėjo, kad taip gali būti, kol to neįvyko. Tai skaudžiai atsiliepė transporto sektoriams. Bankrutavo nemaža dalis įmonių, dalis prarado savo parkus, nes nebegalėjo mokėti lizingo įmokų. Buvo ir vežėjų klaidų – dalis įmonių plėtė transporto parką negalvodami apie rizikas, ir tai nebuvo logiška parko plėtra. Dėl to teko nukentėti. Vis tik tai buvo labai geros pamokos ir šiuo metu vežėjai yra gerokai atsargesni ir profesionalesni. „Linava“ tuo metu bendravo su bankais, kad šie taikytų palankesnes sąlygas, taikytų atidėjimus, leistų vežėjams, kad ir nedaug, bet dirbti ir išgyventi.

Vis tik kelių transportas parodė pavyzdį ir tapo greičiausiai po krizės atsigavusi, stabiliausiai auganti ekonomikos šaka Lietuvoje.

Kokias veiklas plėtojo „Linava“ ir kokias paslaugas teikė vežėjams? Kaip augo organizacijos kompetencijos ir tarptautiniai ryšiai?

Asociacija iki šiol teikia įvairias paslaugas savo nariams. Ji tarpininkauja susigrąžinant PVM ir akcizą už užsienio šalyje pirktus degalus, atsargines dalis ir kitas paslaugas. Taip pat tarpininkaujame išduodant Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Uzbekistano vizas tolimųjų reisų vairuotojams. Turėjome atstovybę Maskvoje, tačiau jos pastaruoju metu atsisakyta.

Taip pat labai aktualūs vežėjams projektai, kurie siūlo iš mūsų partnerių įsigyti pigesnius degalus. Asociacija derėjosi su degalų pardavėjais ir nariams pasiūlė konkurencingas kainas. Tai ypač aktualu smulkiesiems vežėjams, kurių derybiniai svertai mažesni nei didžiųjų įmonių. Analogiška situacija ir su mobiliu ryšiu. Pigus susisiekimas su po Europą išsibarsčiusiais vairuotojais yra svarbi verslo dalis.

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su įvairiomis valstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei giminingomis kitų šalių asociacijomis. Tai padeda atsiradus problemoms. Dažnai jas sprendžiame kartu, taip pat keičiamės gerąja praktika. Visa tai leidžia tobulėti kaip organizacijai ir kelti savo kompetenciją.

infogr.am::infogram_0_ef65cbd5-c919-4b1b-8365-cdec2003902b

Kokia buvo narystės asociacijoje dinamika? Kokios tendencijos lėmė asociacijos populiarumą ir vardo žinomumą visuomenėje?

Atsimenu, kad 1992 metais įstojus į asociaciją mano įmonės licencijos kortelė buvo nr. 432. Pamenu ir tai, kad kasmet kelių transporto įmonių vis daugėjo. Laikui bėgant asociacija vienijo keletą tūkstančių narių. Deja, bet įvairios krizės ir kiti verslo iššūkiai šių narių skaičių sumažino. Dalis įmonių tiesiog pasitraukė iš vežimų keliais verslo. Šiuo metu asociacija vienija apie 900 krovininio ir keleivinio transporto įmonių.

Asociacija visada buvo žinoma vežėjų gretose, nes jiems atstovaudavo ir gindavo jų interesus, taip pat teikė jiems aktualias paslaugas.

Nepamirškime ir to, kad esame tarp rytų ir vakarų, tad čia ir kūrėsi lietuviškos transporto įmonės, kurios stojo į asociaciją tam, kad galėtų sėkmingai dirbti ir su rytais ir su vakarais.

Kokie klausimai vežėjams yra aktualiausi šiandien?

Opiausia problema galbūt ta, kad krovinių vežėjai viską daro savo lėšomis. Mes negauname jokios paramos. Tuo metu, kai verslas išties neblogai sekėsi, valstybė į vežėjus nekreipė ypatingo dėmesio, tačiau aš ir asociacijos prezidiumas iš tikrųjų dirbame labai daug, ypač pastarąjį pusmetį, kad atkreiptume valdžios dėmesį, kokioje situacijoje dabar esame.

Priminsiu, kad per tuos 25-erius metus mes buvome penkti Europoje pagal parduodamas TIR knygeles ir pirmi pagal vienam vilkikui tenkantį gyventojų skaičių. Palyginkime Lietuvą su tokiomis valstybėmis kaip Lenkija, Latvija, Rumunija. Lenkijoje yra 150 tūkst. vilkikų, Rumunijoje – 250 tūkst. Galima tik įsivaizduoti, kokią konkurenciją patiria mūsų šalies 35,5 tūkst. krovininių transporto priemonių.

Praėjusių ir šių metų įvykiai rodo, kad mes prarandame ne tik Rusijos rinką. Mums labai sunku darosi ir Vakarų Europoje, nes ir ten esame nebepageidaujami. Kai draugiškos ES šalys pradeda įteisinti mums nepalankius nacionalinius teisės aktus, tampa pakankamai sudėtinga dirbti.

Kokią ateities viziją plėtoja asociacijos vadovybė ir jai priklausantys nariai?

Stiprinti Lietuvos vežėjų pozicijas Europoje, atstovauti ir ginti jų interesus, būti stipria ir gerbiama asociacija, palaikyti gerus ryšius ir su Lietuvos ir su užsienio institucijomis.

Sukurti palankią aplinką ir padėti kurti galimybes vežėjų automobiliais sektoriui tapti lyderiaujančia Lietuvos ūkio šaka, su itin stipriomis pozicijomis Baltijos jūros regione ir visoje Europoje bei buvusiose NVS šalyse, aptarnaujant didžiųjų šalių-gamintojų logistikos grandines.

Įtvirtinti Lietuvos vardą, kaip vienos iš dominuojančiųjų tarptautiniuose gabenimuose tarp Rytų ir Vakarų Europos bei Azijos šalių.

Parengta pagal asociacijos „Linava“ informaciją

infogr.am::infogram_0_7dbe3080-a50d-4b7a-90b9-e9db2e6cc2b5

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Sandėliams tuštėjimo metas negresia: rusiškas prekes greitai pakeis kitos Premium

Europos Sąjungai ruošiant penktąjį sankcijų paketą, pasigirdo nuogąstavimų, kad užsidariusi Rytų rinka gali...

Logistika
09:46
Naudotų automobilių aukso amžius Premium 9

Nepakankamas naujų automobilių tiekimas verčia dar kartą įvertinti naudotas transporto priemones, kurių...

Automobiliai
09:14
„Scania Lietuva“ vadovas: susitvarkykime savo kieme ir tarša sumažės Verslo tribūna

Lietuva Vakarų Europoje save pozicionuoja kaip šalis, kurioje puikiai išvystytas tolimųjų pervežimų...

M. Skuodis apibendrino tarptautinių sankcijų Rusijai poveikį Lietuvos transporto sektoriui 1

Trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Marius Skuodis, susisiekimo ministras,...

Logistika
2022.04.06
Dėl COVID-19 protrūkių Kinijoje gali vėluoti krovinių pristatymas Lietuvoje

Dėl naujo COVID-19 atvejų protrūkio sutrikus Kinijos ekonomikai, pasekmės gali būti jaučiamos ir Lietuvoje,...

Logistika
2022.04.06
I. Šimonytė: neigdamas karo nusikaltimus Rusijos režimas elgiasi kaip naciai 5

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neigdamas karo nusikaltimus Ukrainoje Rusijos režimas „elgiasi...

Verslo aplinka
2022.04.05
„Linava“: Lietuvos transporto įmonių investicijos Lenkijoje muša rekordus 4

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos verslo investicijos į Lenkijos transporto ir logistikos sektorių...

Logistika
2022.04.05
Naujų automobilių pirkėjai šluoja likučius iš salonų Premium

Karo Ukrainoje šokas tik trumpam sustabdė prekybą, atsisakytus automobilius tuojau pat išgraibsto nenorintys...

Automobiliai
2022.04.05
Dėl Rusijos karo Pasaulio bankas prognozuoja lėtėjančias ekonomikas ir didėjantį skurdą Azijoje

Pasaulio bankas antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, jog žaliavų tiekimo sutrikimai, finansinė įtampa...

Verslo aplinka
2022.04.05
Jūrų uostuose maišatis: Klaipėdoje įstrigo automobiliai, Latvijoje kraunami rusiški kroviniai Premium

Nors oficialiai dar nesustabdytas Rusijos laivų įplaukimas į uostą, Klaipėdos uosto įmonės atsisako krauti jų...

Logistika
2022.04.05
Elektromobilių pirkėjams žadamas tolimesnis palaikymas

Susisiekimo ministerija skelbia apie nepertraukiamą elektromobilių subsidijavimo užtikrinimą, tačiau bus...

Logistika
2022.04.05
„Tallink“ atsisakė planų atnaujinti keltų liniją Ryga–Stokholmas

Didžiausia Baltijos valstybėse keleivinių keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė pasirašiusi su...

Logistika
2022.04.05
Klaipėdos uostas tapo „Qatargas“ laivybos sistemos dalimi 1

Į Lietuvos uostamiestį plaukios didieji Kataro suskystintų gamtinių dujų (SkGD) gamintojo dujovežiai.

Logistika
2022.04.05
Ginčas dėl 12 kv. m nuomos nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo ir formuoja precedentą Premium 6

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo pirmąją bylą, susijusią su pandemijos ribojimų įtaka...

Statyba ir NT
2022.04.05
Dėl karo Ukrainoje susidariusios spūstys Klaipėdos uoste ima trukdyti įmonių veiklai

Klaipėdos uoste dėl karo Ukrainoje susikaupę automobiliai trukdo įmonių veiklai, skelbia LNK televizija.

Logistika
2022.04.04
Auga vilkikų eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje

Lietuva šiuo metu tapo viena pagrindinių krypčių, per kurias prekės gabenamos iš Europos Sąjungos (ES) į...

Logistika
2022.04.04
COVID-19 vėl paralyžiuoja Kinijos jūrų ir oro uostus: krovinių judėjimas stringa, kyla įkainiai Premium

Pavasarį dažnėjantys koronaviruso atvejai stabdo veiklą svarbiausiuose Kinijos krovinių transporto mazguose,...

Logistika
2022.04.04
„Tesla“ per metus klientams išsiuntė daugiau nei 1 mln. automobilių

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ per pastaruosius metus klientams išsiuntė rekordinį skaičių automobilių...

Logistika
2022.04.04
Dyzelino litras Vilniuje kovą pabrango 18%

Degalai kovo mėnesį smarkiai pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, dyzelino kainos augo gerokai...

Prekyba
2022.04.04
Paskelbtas rangos konkursas Kauno Kleboniškio tilto rekonstrukcijai 2

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paskelbė rangos konkursą A. Meškinio (Kleboniškio) tilto Kaune...

Statyba ir NT
2022.04.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku