Žadama pasigilinti, kas atsitiko su „Rail Baltica“ sutartimi

Sekmadienį VŽ paklaustas, kaip vertina sumaištį, kilusią dėl „Rail Baltica“ sutarties, Vyriausybės vadovas atsakė: „Visi reikalingi parašai buvo pagaliau sudėti. Bet, aišku, sukėlė nerimo visa ta įvykių eiga. Penktadienį mane susisiekimo ministras patikino, kad dar tądien visi parašai bus laiku sudėti. Todėl nustebino šeštadienį atėję tam tikrą sumaištį sukėlę pranešimai iš Europos Komisijos vieno iš generalinių direktoratų apie tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ant tos sutarties parašo nepadėjo, dėl to esą bus svarstomas klausimas dėl finansavimo Lietuvai nutraukimo.“

Ponas Butkevičius tvirtino šeštadienį susisiekęs ir su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, ir su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka, kurie patikino, kad penktadienį vakare Lietuvos atstovai vis dėlto pasirašė sutartį dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos.

Kita vertus, premjeras pripažino, kad laiku, t.y. dar penktadienio vakarą, nebuvęs informuotas apie įvykusį pasirašymo faktą, todėl šeštadienio pranešimai iš Briuselio jam iš pradžių „sukėlė nemenką nerimą“.

Ponas Butkevičius apgailestavo dėl tokių „komunikavimo klaidų ir nesusipratimų“.

Vis dėlto, premjeras netiki, kad Europos Komisija imsis finansinių sankcijų Lietuvos atžvilgiu ir nutrauks lietuviams numatytą paramą „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti, nors Komisija ir pareiškė nepasitenkinimą pavėluotu „Lietuvos geležinkelių“ atstovų parašu sutartyje, pagrasinusi, kad kitą savaitę svarstys tokias sankcijas.

Savo ruožtu p. Butkevičius tikino irgi kitą savaitę bandysiąs „įsigilinti, kas čia įvyko ir kokia galima tolimesnė viso proceso eiga“. Kiek anksčiau šią savaitę premjeras pagrasino svarstysiąs apie konkrečią atsakomybę tų, kurie trukdo „Rail Baltica“ įgyvendinimui. „Jeigu Lietuva tikrai trukdo tolesniam „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, susisiekimo ministras žino mano išsakytas mintis, kad tada turi būti pakeisti tam tikri žmonės, kurie yra atsakingi už to projekto įgyvendinimą“, – šią savaitę „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovas.

Bet sekmadienį VŽ paklaustas, ar kitą savaitę gali būti inicijuotas „sumaištį ir nerimą“ sukėlusio p. Dailydkos atleidimas iš užimamų pareigų, premjeras atsakė trumpai ir aptakiai: „Žiūrėsim, nagrinėsim visą situaciją.“

Kaip šeštadienį pranešė VŽ, po ilgų derybų galų gale devyni parašai atsidūrė ant „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarką reguliuojančios galutinės sutarties. Paskutinis – penktadienio vakarą tyliai nugulęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus parašas.

Projektą koordinuojančios bendrovės „RB Rail“ valdyba pranešė, kad visų parašų sudėjimas leis imtis veiksmų įgyvendinant „sutartyje nustatytus viso projekto vykdymo principus“.

Tiesa, iki paskutinės minutės uždelsta pasirašyti sutartis išjudino Briuselį. Žinios apie tik penktadienio vakarą pasirašytą sutartį nespėjo pasiekti Europos institucijų. Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas penktadienio vakarą pranešė „RB Rail“, kad kreipėsi į Inovacijų ir tinklų programų vykdomąją įstaigą, nurodydamas, kad šiai teks skubiai patikrinti priežastis, dėl kurių delsiama pasirašyti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarką reguliuojančią galutinę sutartį. Direktorato ir vykdomosios įstaigos atstovai konkrečias patikrinimo detales aptars pirmadienį, taip pat bus nutarta, ką daryti su Latvijos ir Estijos finansavimo dalimi. Tuomet paaiškės, kaip šis direktorato sprendimas paveiks viso projekto eigą.

Komisijos manymu, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas smarkiai vėluoja – ypač dėl to, kad nepasirašoma viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojanti galutinė sutartis. Iš šių fondų 2014-15 m. projektui buvo skirta apie 320 mln. Eur, kurių tikslingu panaudojimu suabejota.

Ponas Dailydka dar iki pasirašydamas sutartį VŽ tikino parašą dėsiantis sunkia širdimi, nes, pasak jo, sutartį pasirašę „Lietuvos geležinkeliai“ praras teisę dalyvauti „Rail Balticos“ konkursuose, tuo metu Latvijos ir Estijos geležinkeliai tą daryti galės, nes jų nėra tarp sutartį turinčių pasirašyti šalių.