Reglamentavo „Uber“ veiklą: apibrėžė, kas ir kaip gali pavėžėti keleivius

Parlamentarai skubos tvarka pritarė kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimams bei papildymams.

Pakeitimai apibrėžia, kad keleivių vežimą organizuoti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, o keleiviai vežami gali būti ne tik taksi, bet ir įprastais lengvaisiais automobiliais.

Nurodoma, kad vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais, vežimo paslauga suteikiama arba keleiviui su vežėju sudarius rašytinę sutartį, arba dėl paslaugos susitarus tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui. Sudarant susitarimą telekomunikacijų įrenginiais, duomenis apie tai keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti kelių transporto kontrolės institucijoms.

Taip pat Kelių transporto kodekse nurodoma, kad panorus teikti keleivių vežimo paslaugą, šį norą privaloma deklaruoti savivaldybės institucijai. Jei keleivius vežti nori fizinis asmuo, į savivaldybės instituciją privaloma kreiptis atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.

Taip pat kodekso papildymuose nurodoma, kad tiek fiziniai asmenys, vežantys keleivius lengvaisiais automobiliais, tiek veikiantys per keleivių vežimo organizatorius, privalo deklaruoti gaunamas pajamas iš šios veiklos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Lengviau ir taksistams

Sunkumų reglamuojant keleivių vežimo tvarką kilo tuomet, kai į Lietuvą žengė keleivių pavežėjimo platforma „Uber“. Atradusios spragų esamoje tvarkoje, keleivių pavėžėjimo paslaugos sudomino ir taksi bendroves, kurios suskubo kurti programėlių, leidžiančių susirasti ir užsisakyti auotmobilį.

VŽ jau rašė, kad Taksi paslaugų teikėjų asociacija naujus vėjus rinkoje apibūdina kaip chaosą.

„Teko matyti reklamą, kurioje skelbiama, kad ieškoma vairuotojų keleiviams pavėžėti, priima bet ką, nebūtinas net vairavimo stažas, važinėti teks automobiliu baltais numeriais ir t. t. Viena vertus, logiška – jeigu galima vieniems, kodėl turėtų būti negalima kitiems, – taksi bendrovės spraudžiasi į nišą, kurią atvėrė „Uber“ atėjimas. Kita vertus – visiškas chaosas“, – VŽ kalbėjo Ričardas Kriukovas, Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas.

Labiausiai, pasak jo, taksi rinkos senbuves imtis keleivių pavėžėjimo veiklos masina mažesnės išlaidos. „Uber“ vairuotojai, norėdami vežti keleivius, privalo pasirūpinti individualios veiklos pažyma, tačiau jų automobiliams netaikomos tokios griežtos patikros normos, kaip kad pažymėtiems skiriamaisiais taksi ženklais.

„Taksi automobilių techninė apžiūra vykdoma dažniau, teikiant taksi paslaugą 3–4 kartus tenka brangiau mokėti už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Galiausiai automobilio likutinė vertė mažesnė, jei šis buvo pažymėtas taksi skirtu valstybiniu numeriu, nes visi šią informaciją mato, taksometrui taikoma metrologinė patikra. Tokių nemažai kainuojančių smulkmenų ir skirtumų yra labai daug. Taksi bendrovės, veikiančios pagal „Uber“ pavyzdį, turi mažiau išlaidų“, – aiškina pašnekovas.

Kur kas lengviau imtis keleivių pavėžėjimo veiklos nei tapti taksi vairuotoju, nes, pavyzdžiui, Vilniuje taksistams privalomas ne mažesnis nei 3 metų vairavimo stažas, kvalifikacijos įskaita ir kvalifikacijos pažymėjimas.

Visgi Kelių transporto kodekso pakeitimai atnešė lengvatų ir taksi rinkos žaidėjams, mat reikalavimas, kad vežimo paslaugas lengvaisiais taksi automobiliais teikiantys vežėjai gautų leidimą vežti keleivius, iš kodekso išnyko.

Kodekso pataisose nurodoma, kad vežėjui užtenka pateikti deklaraciją apie savo ketinimus vykdyti veiklą savivaldybei ir leidimas yra laikomas išduotu nuo deklaracijoje nurodytos datos.