Nueinanti Vyriausybė VVĮ atleido nuo 135 mln. Eur dividendų 

Iš viso VVĮ už 2011-2015 m. išmokėjo 337 mln. Eur, tačiau ta suma būtų buvusi trečdaliu didesnė ir siekusi arti 0,5 mlrd. Eur (472 mln. Eur), jei visos VVĮ, kaip numato įstatymai būtų sumokėjusios kas priklauso mokesčių mokėtojams.

Už 2011-2015 m. daugiausiai dividendų (pelno įmokų – jas moka VĮ) į valstybės biudžetą sumokėjo valstybės valdoma UAB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), VĮ „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos dujos“, jos visos pervedė 314 mln. Eur arba 93% visų tuo laikotarpiu VVĮ pervestų dividendų (336,9 mln. Eur).

Vien tik „Lietuvos energija“ į biudžetą pervėdė 211 mln. Eur arba 65% visų dividendų. Tai skelbiama VVĮ finansus analizuojančio Valdymo koordinavimo centro (VKC) „Verslo žinioms“ atsiųstoje suvestinėje.

Ką atleido nuo dividendų

Pagal įstatymus, VĮ numatytas reikalavimas mokėti 50% dydžio pelno įmokas į biudžetą. AB ir UAB juridinę formą turinčios VVĮ turi išmokėti dividendais 80% paskirstytinojo pelno.

Tačiau šis slenkstis dažnai apeinamas. Iki šiol įprasta praktika, kai VVĮ Vyriausybės atleidžiamos nuo dividendų ar pelno įmokų mokėjimo motyvuojant poreikiu investuoti, deja, gerokai brangesnes nuosavo kapitalo lėšas, nei šiuo metu galima pasiskolinti rinkoje.

Kaip nurodo VKC, Vyriausybė per ketverių metų kadenciją nuo dividendų ir pelno įmokų atleido penkias VVĮ 121 mln. Eur sumai, nors pagal įstatymus jos turėjo sumokėti 158 mln. Eur. Daugiausiai arba 57,8 mln. Eur palikta LG kasose: tai triskart daugiau nei bendrovės sumokėti dividendai į biudžetą (19,97 mln. Eur - už 2012-2015 m.). Dar 47,3 mln. Eur pelno įmokų už 2011-2015 m. nesumokėjo Klaipėdos uostas, taip pat 18,1 mln. Eur liko „Klaipėdos naftos“ balanse. Tiesa, akcijų biržoje kotiruojama bendrovė, užbaigus Suskystintųjų dujų terminalo projektą 2015 m., už 2014 m. jau į biudžetą pervedė 12,8 mln. Eur.

„EPSO-G“ ir UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ dar buvo atleisti atitinkamai nuo 11,2 mln. Eur ir 0,55 mln. Eur dividendų.

Nuo pelno įmokų į biudžetą įstatymu atleistos dar trys VĮ - Lietuvos naftos produktų agentūra, „Oro navigacija“ ir „Indėlių ir investicijų draudimas“ - tad joms atskirai prašyti Vyriausybės atleisti nuo biudžeto įmokų nereikia.

Privengia skolintis plėtrai

Kaip rodo duomenys Klaipėdos uostas už 2011 m. į biudžetą pervedė 9,9 mln. Eur, tačiau valdžią iš dešiniųjų perėmus socialdemokratams už 2012-2015 m. biudžetą tepasiekė tik 253.000 Eur už 2012 m., o pastaruosius tris metus mokesčių mokėtojai iš uosto gauna apskritą nulį.

Klaipėdos uostas argumentuoja, kad nuosavas lėšas būtina nukreipti į uosto infrastruktūros plėtrą (2016–2019 m. numatyta investuoti per 250 mln. Eur). Tačiau ekonomistai kritikuoja uostą ir kitas VVĮ, kad investicijoms užuot pasiskolinę rekordiškai žemomis palūkanomis (Lietuvos banko duomenimis, paskolos vidutiniškai įmonėms suteikiamos su 2-3% palūkanomis) naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, kai nuosavas kapitalas Lietuvoje vidutiniškai ekspertiniais vertinimai kainuoja apie 9%.

Rytis Ambrazevičius, gerąją valdysenos praktiką propaguojančios asociacijos „Baltic Insitute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas, džiaugiasi, kad įmonės atkreipia vis didesnį dėmesį į potencialias galimybes nebrangiai skolintis verslo plėtrai, o ne naudoti brangų nuosavą kapitalą (skolinto ir nuosavo kapitalo santykio rodiklis išaugo nuo 13,3 iki 24,7 proc.). „Būtent optimalus skolinto ir nuosavo kapitalo santykis sudaro galimybes auginti nuosavo kapitalo grąžą, o kartu – ir mokėti daugiau dividendų“, - sakė p. Ambrazevičius.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::b573e15e-5e45-4306-9bda-d9ece67c2b1f

Tikėtina, kad interesų konflikto atvejų tarp VVĮ vadovų noro išlaikyti pelną įmonėje ir pareigos pervesti gautas lėšas mokesčių mokėtojų naudai, ateityje bus mažiau. Pakeista Finansų ministerijos pasiūlyta tvarka numato, kad nuo 2017 m. dividendams VVĮ (AB ir UAB) turės skirti nuo 60% iki 85% paskirstytinojo pelno. Bendrovės, kurios pasieks didesnę nuosavo kapitalo grąžą, mokės mažesnius dividendus ir likusią pelno dalį galės skirti investicijoms bei tolesnei įmonės plėtrai. Pavyzdžiui, jei bendrovės nuosavo kapitalo grąža neviršija 1%, dividendams skiriama pelno dalis būtų ne mažesnė kaip 85%. Tačiau VVĮ pasiekusioms privačiame sektoriuje kuriamą vidutinę 10–12% grąžą Lietuvoje, dividendų dalis jau mažėtų iki 65% paskirstytinojo pelno.

„Kuo įmonė bus ūkiškesnė, tuo daugiau lėšų jai liks investicijoms į tolesnę plėtrą. Dabar galiojanti tvarka, kai bendrovės moka 7% nuosavo kapitalo dydžio dividendus, tokių prielaidų ir motyvacijos nesukuria“, - komentuoja Rasa Budbergytė, finansų ministrė.

Reformas tęsia, bet iš reikalo

BICG vadovas kartu pažymi, kad nepaisant retorikos prieš rinkimus ir noro priimti nuopelnus sau, VVĮ pertvarka, pradėta dar 2010 m., kai Vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius, buvo tęsiama dabartinės premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės.

VŽ jau rašė, kad nueinanti Vyriausybė paskutiniais kadencijos metais į biudžetą numato surinkti keliskart daugiau dividendų iš VVĮ nei kadencijos pradžioje, tačiau, palyginti su 2012 m. dešiniųjų daugumos Vyriausybe, dividendų rekordo, kai buvo į biudžetą sumokėta 151 mln. Eur, nepasiekė.

VVĮ nuosavo kapitalo grąžą nuo 2012 iki 2015 metų paaugo nuo 2,4% iki 4,4 proc., tačiau dėl to turime dėkoti tik energetikos įmonėms, o, pavyzdžiui, susisiekimo bendrovių grąža sumažėjo daugiau nei dukart.

„Belieka tik tikėtis, kad nesenai darbą daugelyje susisiekimo sektoriaus valstybinių įmonių valdybų pradėję nepriklausomi profesionalūs valdybų nariai ras tokių reiškinių priežastis ir sugebės pasiekti tokių pačių rezultatų, kuriuos demonstruoja tokios pažangios energetikos įmonės kaip „Lietuvos energija“ ir „Klaipėdos nafta“, kuriose profesionalūs nepriklausomi valdybų ir stebėtojų tarybų nariai dirba jau seniai“, – komentuoja p. Ambrazevičius.