Klaipėdos uosto galvos skausmas – ploto trūkumas

Publikuota: 2016-09-22
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Iki 17 m išgilintas laivybos kanalas, ne mažesnis kaip 250 m uosto vartų plotis, 180 ha naujų žemės plotų ir rezervinės 360 ha teritorijos panaudojimas – tokius ambicingus plėtros planus artimiausiam dešimtmečiui brėžia Klaipėdos uostas.

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius, pabrėžia, kad privalu žvelgti į ateities perspektyvą ir planuoti būsimus pajėgumus, kitu atveju gresia iškritimas iš rinkos.

„Esame labiausiai augantis uostas Baltijos jūroje ir vienas labiausiai augančių uostų Europoje. Tačiau negalime sustoti vietoje, uostas privalo būti vystomas, turime matyti jo ateitį dešimt, dvidešimt, o gal ir daugiau metų į priekį“, – ketvirtadienį Klaipėdoje vykstančioje tarptautinėje jūrų uostų plėtros pavyzdžiams pristatyti skirtoje konferencijoje kalba uosto vadovas.

Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas generalinis direktorius, taip pat pažymi, jog visi uostai, taip pat ir Klaipėdos, turi savo galimybių ribas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Todėl mes esame suinteresuoti nepertraukiamu uosto infrastruktūros vystymu“, – sako p. Šileika.

Tarp svarbiausių infrastruktūros darbų p. Šileika mini Malkų įlankos išgilinimą iki 15 m, uosto vartų, molų ir įplaukos kanalo rekonstrukciją, pietinių uosto vartų statybą, pietinės uosto dalies infrastruktūros išvystymą, akvatorijos išgilinimą iki 17 m.

Iššūkiai – gylio ir teritorijos trūkumas

Anot p. Vaitkaus, esminiai iššūkiai, su kuriais visais laikais susidūrė ir susiduria uostas, – tai teritorijos ir gylio trūkumas. Šiuo metu uosto sausumos teritoriją sudaro 552 ha, t.y. trečdaliu daugiau nei 1993 m., kai teritoriją sudarė 419 ha.

„Žemės panaudojimo koeficientas Klaipėdos uoste yra labai aukštas, iš 1 kv. m ploto gaunamas apyvartumas yra du, tris kartus didesnis nei kaimyniniuose uostuose. Tačiau ateis laikas, kai šių teritorijų mums fiziškai neužteks“, – perspėja p. Vaitkus.

Anot uosto vadovo, net jei augimas bus kiek mažesnis nei paskutinius 15 metų, kai krovos apyvartos metinis augimas vidutiniškai siekė 6,6%, esamų Klaipėdos uosto teritorijų krovos potencialas bus išnaudotas iki 2026 m.

Kalbėdamas apie plėtrą, p. Vaitkus pažymi, jog ne mažiau svarbu yra gerinti ir uosto gylio parametrus. Pagal juos šiandien 15 m gylį turėdamas Klaipėdos uostas atsilieka nuo daugelio Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų. Kotka turi 15,3 m gylį, Ryga – 16 m, Gdanskas – 17 m, Ventspilis, Ust Luga – 17,5 m, Mūga – 18 m, Primorskas – 18,2 m.

Iki 2022 m. bus siekiama, kad Klaipėdos uosto laivybos kanalas būtų išgilintas iki 17 m, kas leistų į Klaipėdos uostą įplaukti „Baltmax“ tipo laivams. Taip pat numatoma gerinti kitus infrastruktūros parametrus: laivų apsisukimo rato skersmuo turėtų būti ne mažesnis kaip 420 m, o uosto vartų plotis ne mažesnis kaip 250 m.

4 plėtros scenarijai

VŽ rašė, kad pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje rengiamas bendrasis uosto planas, iki šiol planavimas uoste vykdavo pagal bendrąjį miesto planą. Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui.

Bendruoju planu planuojamos teritorijos plotas siekia 32.600 ha. Planas apims dabartinę uosto teritoriją (552,5 ha), vidinę akvatoriją (885 ha), rezervines teritorijas (353,5 ha) ir uosto išorinį reidą (30.849 ha) bei susijusią infrastruktūrą.

Rengiant uosto bendrąjį planą numatytos keturios uosto plėtros koncepcijos, kurios numato skirtingus uosto teritorijos plėtros scenarijus.

Pirmame koncepcijos variante numatyta dabartinės uosto teritorijos plėtra ir infrastruktūros didinimas rezervinėse teritorijose, tačiau esminė krantinių plėtra nenumatoma. Antrajame variante numatyta suformuoti naują 80 ha sausumos teritoriją tarp Smeltės pusiasalio ir Kiaulės Nugaros salos. Trečias koncepcijos variantas nagrinėja išorinio uosto statybos galimybes, o ketvirtajame yra numatoma maksimali uosto plėtra tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyse ir Baltijos jūros akvatorijoje.

Planuose – ir išorinis uostas

Įgyvendinus ketvirtojoje koncepcijoje numatytą plėtrą, metinis krovos potencialas galėtų siekti 114 mln. t krovinių per metus.

Šioje koncepcijoje numatyta ir galimybė ateityje statyti giliavandenį uostą. Planuojama, jog jo plotas sudarytų apie 130 ha, krantinių ilgis siektų apie 1,5 km, o akvatorijos gylis – 17,5 m. Metinis planuojamas krovos potencialias sudarytų 34 mln. t.

„Apie planus statyti išorinį uostą rimtai prabilta 2003 m., kai Japonijos kompanija atliko išsamią studiją. Po trylikos metų viskas iš esmės pildosi“, – sako p. Vaitkus ir priduria, kad ypač svarbu, jog numatomai plėtrai pritartų miesto politikai.

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, pažymėjo, jog miestas dar neapsisprendė, kuriam uosto plėtros variantui pritarti, tačiau pažymėjo, jog sprendimas turi būti priimtas glaudžiai bendradarbiaujant.

„Neįsivaizduoju kitokio scenarijaus projektuojant uosto plėtrą – kaip tik derinant veiksmus su siamo dvyniu – miestu“, – teigė uostamiesčio galva.

Tiek uosto direkcija, tiek krovos kompanijos pasisako už maksimalią plėtrą numatančią koncepciją.

„Mes pritariame maksimaliai uosto plėtrai tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyse ir pastatant išorinį uostą. Vertinant ateities perspektyvą, reikia turėti parengtą ir suderintą planą išorinio uosto statybai bei numatyti krovinių nomenklatūros koncepciją. Mes turime būti pasiruošę naujoms laivybos ir krovinių gabenimo tendencijoms, priešingu atveju, Klaipėdos uosto konkurencingumui iškyla grėsmė“, – įsitikinęs p. Šileika.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
„Orlen Lietuva“: esame sukaupę bitumo atsargų Premium

Remontui sustabdyta Mažeikių naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ ramina, kad dėl bitumo stygiaus nutraukti...

Pramonė
05:45
J. Adomavičius: sunku uždaryti įmonę Rusijoje, kai du mūsų akcininkai sėdi Baltarusijos kalėjime Premium

Jurgis Adomavičius, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės „Bunasta“ vadovas, VŽ podkaste pasakoja,...

Logistika
05:45
Vis dar į Rusiją važiuojantys vežėjai užsakymų turi ir iki metų galo Premium

ES pritaikė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, tačiau veidrodinių sankcijų Rusija neįvedė. Todėl šia...

Logistika
05:45
Tiekimo problemos privertė „Harley-Davidson“ stabdyti dalį gamybos

Motociklų gamintoja „Harley-Davidson“ paskelbė dviem savaitėms Jungtinėse Amerikos Valstijose sustabdžiusi...

Pramonė
2022.05.22
Programišiai kelia grėsmę pasaulio maisto tiekimo grandinėms

Išmanūs ūkiai, kuriuose žmones vis dažniau pakeičia technologijos, gali tapti programišių taikiniu. Dėl to...

Inovacijos
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Į dviračių saugyklas Tauragėje investuota per 700.000 Eur 11

Tauragėje pradėjo veikti dviračių saugyklos. Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena,...

Gazelė
2022.05.22
Kaliningrado pramonė: patiriame kolosalius sunkumus Premium 6

Kaliningrado metalo apdirbimo įmonės susiduria su „kolosaliais logistikos sunkumais“. Europos uostuose...

Pramonė
2022.05.22
„VW Taigo“: kaip detalės keičia paveikslą Premium

Ne itin reikšmingais pokyčiais nuo „VW T-Cross“ besiskiriantis krosoveris sukuria visiškai naujo automobilio...

Automobiliai
2022.05.21
VVT pateikė ieškinį dėl darbuotojų sutarčių stabdymo

„Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) penktadienį pateikė ieškinį teismui dėl daugiau nei trečdalio...

Vadyba
2022.05.20
LTG nekeičia planų atleisti beveik 2.000 darbuotojų

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas sako, kad planas atleisti beveik 2.000 darbuotojų...

Logistika
2022.05.20
„Moller auto“ pelnas pernai augo 2,5 karto 1

„Volkswagen“ automobilių prekybos ir remonto bendrovė „Moller Auto“ praėjusiais metais gavo 75,3 mln. Eur...

Finansai
2022.05.20
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
K. Kaikaris – apie „CityBee" konkurentus, naujas technologijas, duomenų vagystės pamokas Premium 10

Kristijonas Kaikaris, „Modus Group“ priklausančios mobilumo „CityBee“ platformos vadovas, VŽ podkaste sako...

Logistika
2022.05.20
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Verslo aplinka
2022.05.20
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
M. Skuodis: ieškoma būdų Lietuvos aviacijos bendrovėms pradėti veiklą JAV

Rudenį ketinama pateikti paraišką atsakingoms institucijoms, tolimesnių žingsnių tikintis kitais metais.

Logistika
2022.05.19
Bandomuoju traukiniu iš Ukrainos į Lietuvą atvežtas gyvuliams skirtas lizinas

Ketvirtadienį iš Ukrainos grįžęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) krovinių vežimo bendrovės „LTG...

Logistika
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Lietuva pasirašė susitarimą su Azerbaidžanu dėl tarptautinio vežimo keliais

Susitarimu siekiama paskatinti susisiekimą tarp abiejų šalių ir plėtoti Kiniją su Europa jungiantį naują...

Logistika
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku