Prastesnis rugpjūtis bendram uosto augimui neatsiliepė

Nepaisant to, bendras aštuonių mėnesių krovos rezultatas lieka augantis. Per sausio – rugpjūčio mėn. uoste perkrauta 26,2 mln. t krovinių, t.y. 3,4% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Augo ir uosto pajamos, nuo metų pradžios jų gauta 32,62 mln. Eur, beveik 8% daugiau nei pernai per aštuonis mėnesius.

„Turint omenyje visą Baltijos jūros rytinės pakrantės regioną, mes sakome, kad mūsų rezultatas yra labai geras. Bendra tendencija yra visai nebloga“, – trečiadienį uoste surengtoje spaudos konferencijoje krovos rezultatus įvertino Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius.

Regione krovinių mažėjo

Bendra rytinės Baltijos jūros regiono krova sausio – liepos mėn. sudarė 212,2 mln. t ir buvo 1,5% arba 3,3 mln. t mažesnė nei pernai. Labiausiai regione mažėjo anglių ir trąšų krova.

Klaipėdos uostas lieka lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Rusija toliau atima krovinius iš Latvijos ir Estijos uostų, kurių krovos apyvartos tendencingai smunka žemyn. Per septynis mėnesius Rygoje perkrauta 10,4% mažiau krovinių, Taline krova sumenko 10%, Venstpilyje – 22,6%, Liepojoje – 1,6%.

„Klaipėdos uosto prestižas per paskutinius kelerius metus, kai mes padarėme tikrai daug vystant infrastruktūrą, užtikrino verslui garantuotą krovinio pervežimą per mūsų uostą. Tai, aišku, pastebi rinka, ir mes tampame vis labiau patrauklūs. Tačiau nuolat kalbamės su verslu, krovos kompanijomis, aiškinamės, ką daryti, kad neužmigti ant šių pasiekimų“, – pirmavimu tarp Baltijos šalių atsargiai džiaugiasi p. Vaitkus.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::67aef4f7-2165-460e-8bf8-6b4f6548b661

Galvosūkis dėl naftos

Uosto vadovas pastebi, jog prastesniems Klaipėdos uosto rezultatams rugpjūtį daugiausiai įtakos turėjo sumenkusi skystųjų krovinių krova, kurių krauta 22% mažiau.

„Tarp jų labiausiai krito naftos produktų krova. Rugpjūčio mėnuo buvo labai prastas tiek „Klaipėdos naftai“ (KN), tiek „Krovinių terminalui“ (KT). Didesnis kritimas buvo KT, kuris turi mažesnį spektrą krovinių. Tuo metu KN krauna ir šviesiuosius, ir tamsiuosius produktus, tačiau, nepaisant teigiamo metinio rezultato, rugpjūtį taip pat krovė mažiau. Šiuo metu su bendrovėmis aiškinamės, kokios yra to priežastys“, – teigia p. Vaitkus.

Tuo metu KN trečiadienį ryte paskelbė, jog rugpjūtį jos krova ne krito, o augo. Bendrovės duomenimis, paskutinį vasaros mėnesį terminaluose Klaipėdoje ir Subačiuje buvo perkrauta 436.000 t naftos produktų, t.y. 6,1% daugiau nei pernai rugpjūtį.

Į Klaipėdos uosto krovos rezultatus įtraukiami tik Klaipėdos naftos terminale kraunami naftos produktai. Tuo metu KN rezultatus pateikia sumuodama tiek Klaipėdos, tiek Subačiaus terminalų bendrą krovą.

Tačiau Indrė Milinienė, KN Komunikacijos vadovė, pažymi, jog Subačiaus kuro bazė, kur laikomos valstybės kuro atsargos, nesudaro didžiosios krovos rezultato dalies.

„Kaip minėjome, rugpjūtį tamsiųjų naftos produktų tranzito srautai mažėjo, tačiau atsvara buvo padidėjęs šviesiųjų naftos produktų eksportas iš „Orlen Lietuvos“ ir kitų klientų šviesiųjų naftos produktų importas. Todėl rugpjūtį ne tik išlaikėme, bet ir didinome krovos apimtį“, – VŽ sako ji.

Trąšos pajudės metų gale

Kalbėdamas apie bendras aštuonių mėnesių krovos tendencijas, p. Vaitkus sako, jog nerimą kelia ir sumenkęs biriųjų krovinių kiekis. Jų nuo metų pradžios krauta 10,1 mln. t, 7,2% mažiau nei pernai.

Anot uosto vadovo, tam didžiausios įtakos turi sumenkusi trąšų krova, kuri, tikimasi, greitu metu atsigaus.

„Lankantis kompanijose, kurios krauna birius krovinius, gauname neblogas indikacijas, jog šio krovinio kiekis į metų pabaigą atsistatys. Mūsų verslininkai sako, jog metų pabaigoje turėtų būti geras augimas ir krovinių pritekėjimas“, – aiškina p. Vaitkus.

Gediminas Gudavičius, UAB „Bega“ komunikacijos vadovas, skaičiuoja, jog bendrovė per metus krauna apie 1 mln. t įvairių trąšų. Jis pastebi, jog paskutiniu metu dėl pasaulinėse rinkose kritusių trąšų kainų šio krovinio išties krauta mažiau, tačiau tikslaus skaičiaus neįvardija.

„Šiuo metu sandėliuose yra susikaupę apie 80.000 t šio krovinio. Tikimės, jog artimiausiu metu pardavimai atsigaus, gamintojai didžiausias viltis deda į paskutinį metų ketvirtį, jei jis bus geras, metinis rezultatas išsilygins. Nedidelį judėjimą jau imame jausti, pavyzdžiui, šiuo metu trąšos prie „Begos“ krantinių kraunamos į du laivus“, – nurodo p. Gudavičius.

Klaipėdos uostą toliau džiugina augantis konteinerių ir ro-ro krovinių srautas. Konteinerių nuo metų pradžios, skaičiuojant tonomis, perkrauta 1,5 mln. t arba 17% daugiau nei pernai. Anot p. Vaitkaus, tai rodo gerą tendenciją: konteineriai yra ne pustuščiai arba tušti, o užkrauti.

Ro-ro krovos augimas, skaičiuojant pagal tonažą, sudaro 13%, o sąlyginiais vienetais – 10%.

Dėl tranzitinių grūdų reikia dirbti

Šiemet toliau auga ir žemės ūkio produktų, ypač grūdų, krova. Per aštuonis mėnesius grūdų krauta beveik 650.000 t daugiau nei pernai tuo pačiu metu, augimas siekia 64%.

Praėjusiais metais laivais iš Klaipėdos išgabenta per 3 mln. t grūdų, šiemet, nepaisant prastesnių derliaus prognozių, viliamasi panašios krovos apyvartos.

Ponas Vaitkus pažymi, jog grūdų krovos augimas stebimas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame rytinės Baltijos jūros regione. Per septynis mėnesius visame regione jų perkrauta 4,6 mln. t, t.y. beveik 37% daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Ponas Vaitkus skaičiuoja, jog per Klaipėdos uostą eksportuojama apie 70-80% visų eksportui skirtų šalies grūdų. Likusi dalis, daugiausiai iš Lietuvos šiaurės, keliauja per Latvijos uostus, dažniausiai Liepoją.

„Tai nėra labai reikšmingas kiekis, bet ir jo mums gaila. Bet gal ten verslas randa geresnes sąlygas visoje logistinėje grandinėje“, – svarsto jis.

Paklaustas apie galimybes privilioti tranzitinius grūdus, p. Vaitkus sako: „Manau, kad perspektyva yra labai didelė. Tai galėtų būti Baltarusijos grūdai, kurie labai negausiai parduodami į išorės rinkas, taip pat Ukrainos, Rusijos, Kazachstano grūdai. Potencialas yra, bet reikia dirbti ties tuo. Manau, jog uoste grūdų krovos pajėgumai didinami, nauji sandėliai statomi ne šiaip sau.“

VŽ rašė, jog paskutiniais metais uosto bendrovės aktyviai investuoja į žemės ūkio produktų terminalų plėtrą. KLASCO šiemet jau beveik baigė trijų naujų grūdų sandėlių statybą, kurių bendra talpa siekia 64.000 t. „Bega“ grūdų sandėliavimo galimybes išplėtė pernai ir šiuo metu vienu metu gali sandėliuoti iki 175.000 t grūdų.

infogr.am::76903771-0064-4489-baec-094b8c15ece8