Minimalaus atlygio vairuotojams galvosūkis tebesprendžiamas

Paklaustas apie Europos Komisijos (EK) pradėtas pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Prancūziją ir Vokietiją, nustačiusias minimalaus atlyginimo ir kitus reikalavimus Europos Sąjungos šalių vežėjams, p. Crameris išsamaus situacijos vertinimo pateikti negalėjo, nes EK tebetiria taisykles ir jų poveikį.

Prancūzijoje teisės aktai, be kita ko nustatantys, kad kitų šalių transporto bendrovių darbuotojai, dirbantys Prancūzijoje, gautų ne mažesnį nei minimalų šios šalies atlyginimą įsigaliojo nuo liepos 1 d. Panašūs reikalavimai nuo 2015 m. galioja ir Vokietijoje. Šiuos dviejų Europos didžiųjų valstybių veiksmus kitų šalių vežėjai vadina protekcionizmu.

VŽ rašė, kad EK pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir išsiuntė oficialų pranešimą Prancūzijai, o taip pat papildomą oficialų pranešimą Vokietijai, kuriai priekaištai pirmą kartą pareikšti dar pernai.

Savo ruožtu p. Crameris VŽ pažymėjo, jog iš dalies supranta didžiųjų euro zonos šalių siekį ginti savo rinką nuo nesąžiningos konkurencijos su įmonėmis, kurios pažeidžia vairuotojų teises ir darbo sąlygas.

„Yra daugybė atvejų, kai Lietuvoje ar kitose šalyse registruotos pervežimų kompanijos veiklą vykdo Vokietijoje, čia įdarbina vilkikų vairuotojus iš Lietuvos, kurie Vokietijoje praleidžia didžiąją dalį laiko, bet gauna lietuvišką minimumą. Neseniai nuskambėjo viena istorija, kai vilkiko vairuotojas iš Rumunijos aštuonis mėnesius už minimalią rumunišką algą dirbo įvairiose Vakarų šalyse miegodamas mašinoje ir negalėdamas grįžti namo. Mano nuomone, tai yra šiuolaikinė vergija ir tai yra neteisinga, – teigia jis bei priduria neseniai apie šią problemą kalbėjęs su Lenkijos transporto ministru: – Jis taip pat klausė apie minimalaus atlygio reikalavimų problemą. O aš jo pasiteiravau, ar jis norėtų, jei po kelių metų 40% vilkikų vairuotojų dirbti į Lenkiją atvyktų iš Baltarusijos, Rumunijos, Bulgarijos ar kitur. Jo atsakymas, aišku, buvo neigiamas.“

Anot politiko, šiuo metu apie 40% vilkikų vairuotojų dirbančių Vokietijoje yra ne iš šios šalies.

Tiesa, p. Crameris vis dėlto pripažįsta, kad reikalavimas taikyti minimalaus atlygio taisykles ne tik vietos darbdaviams, bet ir tranzitu per šalį vykstančių autotransporto priemonių vairuotojams, nėra visai teisingas.

„Aišku, jei vairuotojas turi važiuoti iš Vilniaus į Berlyną ir gauti šalių, per kurias važiuoja minimalų atlyginimą, tai yra neprotinga. Čia galėtų pasitarnauti vilkikuose įrengti tachografai, registruojantys visą informaciją apie nuvažiuotą kelią. Mano siūlymas būtų, kad, jei vilkikas per šalį tranzitu nuvažiuoja tik apie 10% viso kelio, tokiu būdu reikalavimai neturėtų būti taikomi. Tai, mano nuomone, būtų europietiškas sprendimas, o ne šiuolaikinė vergija“, – kalbėjo jis.