Kaip degalus taupo vilkikų vairuotojai

Publikuota: 2016-08-20
Vilkikai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilkikai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Tarptautinių „Volvo Track‘s“ varžybų „The Drivers‘ Fuel Challenge“ devizas – „Brangus kiekvienas lašas“. Pabandykim ir mes, sekdami Izaoku Niutonu, suskaldžiusiu baltą šviesą į septynias vaivorykštės spalvas, perleisti šviesos spindulį per dyzelino lašą ir pasižiūrėti, ką jis atskleis. Juolab, kad ir proga nebloga yra: Poznanėje neseniai baigėsi šių varžybų Baltijos regiono šalių finalas, kuriame dalyvavo ir trys mūsų šalies sunkvežimių vairuotojai. Vienas iš jų netgi tapo regiono čempionu.

„The Drivers‘ Fuel Challenge“ varžybos šiemet vyko „Bednary“ trasoje, kuri priklauso Lenkijos Sobieslavo Zasados vairuotojų mokymo centrui. 15 mokančių važinėti taupiausiai sunkvežimių vairuotojų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos bei Ukrainos susirinko čia, kad būtų išaiškinti trys taupiausieji ir pats taupiausias iš taupiausiųjų.

Pretendentai į čempionus turėjo įveikti tris, maždaug 16 km, ratus „Volvo FH 500“ vilkiku su 23 t krovinio puspriekabėje sunaudodami kuo mažiau degalų ir įsitekdami į nustatytą laiko limitą. Taupiausias pasirodė besąs Mindaugas Tumas, bendrovės „Finėjas“ vairuotojas, užduočiai įvykdęs su 4,84 l degalų. Jam 3 ml – vaistų doze, telpančia viename iš mažiausių medicinoje naudojamų švirkštų – nusileido lenkas Piotras Krahelis (4,87 l), o latvis Ainarsas Šeferis liko trečias (4,98 l).

Nugalėtojo rezultatas, išvertus į visiems kur kas geriau suprantamą kalbą – 23,05 litrų dyzelino 100 km kelio. Palyginimui: tokie patys vilkikai Lietuvoje, „Nemuno žiede“, vairuojami tų pačių vairuotojų ir nepaisant jų visų gudrybių degalų reikalavo beveik dvigubai daugiau – šiek tiek per 43 litrus 100 km.

Taigi, to paties dyzelino lašo kaina vežėjui kalvotoje Lietuvoje ir lygioje tarsi stalas Poznanės žemėje būtų vos ne dvigubai didesnė. Be to, su sąlyga, kad vilkikus vairuos vairuotojai, galintys, mokantys ir, svarbiausia, norintys taupyti. Jei bent vienos iš šių sąlygų nėra, dyzelino lašo kaina ženkliai keičiasi. Kaip ir kiek? Šiose varžybose ir paaiškėjo, kad tai priklauso nuo trijų banginių, ant kurių sūpuojasi visa degalų sąnaudų „politika“.

Techninė pažanga

Ko gero, niekam ne paslaptis, jog profesionalūs vairuotojai viską moka ir viską žino. Bet koks bandymas įtikinti juos, kad yra ne visai taip, baigiasi jei ne konfliktine situacija, tai bent neslepiamu nepasitenkinimo demonstravimu. Kai pirmieji nepasitenkinimo ledai būna pralaužti, greitai paaiškėja, kad ir žino, ir moka jie toli gražu ne viską; kad yra daugybė dalykų (iš pirmo žvilgsnio – smulkmenų), į kuriuos vairuotojai nekreipdavo dėmesio, o jie, pasirodo, it kelmas verčia ir didžiausius vežimus.

Tokia vairuotojų ir, beje, kai kurių vežėjų reakcija varo į neviltį sunkvežimių gamintojus: jų pastangos sukurti kuo ekonomiškesnius modelius dažnai lieka arba nepastebėtos, arba nesuprastos, todėl ir neįvertintos. Tuo tarpu pats griežčiausias ir teisingiausias vertintojas – aritmetika – tvirtina: jei gamintojo naujas vilkikas naudoja 5% mažiau degalų, tai per metus jam, nuriedančiam apie 150.000 km, degalų reikės maždaug 2.250 l mažiau.

O štai vilkikas su automatine pavarų dėže degalų naudoja 10% mažiau „iš prigimties“, tad sutaupyti lieka 4.500 litrų degalų. Beje, automatinių pavarų dėžių kūrėjai tvirtino, jog tokios dėžės sunkvežimiams buvo ir yra kuriamos ne dėl komforto, o vardan degalų taupymo. Komfortas yra tik šalutinė tokių dėžių pasekmė.

Vežėjai, neperkantys vilkikų su automatinėmis pavarų dėžėmis tik todėl, kad jie keliais tūkstančiais eurų brangesni už turinčius mechaninę, turėtų pasidomėti abiejų modifikacijų degalų sąnaudomis.

Kaip tvirtina statistika, nuo XX a. antrosios pusės iki mūsų laikų sunkvežimių „apetitas“ sumažėjo apie 50%, tad inžinierių bei konstruktorių pastangų rezultatai akivaizdūs.

Vairuotojo psichologija

Vežėjai kasdieniame gyvenime susiduria su paradoksaliu reiškiniu. Konstruktoriai padarė, atrodo, viską, kad, kalbant biurokratų žargonu, būtų kiek įmanoma eliminuota žmogiškojo faktoriaus įtaka vairavimo procesui: sukurtos automatinės pavarų dėžės, vilkiko valdymo sistema prifarširuota pačios įvairiausios elektronikos. Visgi kai kurie vairuotojai, važiuodami tuo pačiu sunkvežimiu, tuo pačiu maršrutu, įsigudrina sudeginti ir 50% degalų daugiau.

Tokį rezultatų skirtumą buvo galima lengvai paaiškinti kai sunkvežimiuose karaliavo mechaninės pavarų dėžės su 16 ar net 18 pavarų, tad vairuotojo įtaka degalų sąnaudoms galėjo būti ir, žinoma, buvo milžiniška. Juk kiekvienas pavaros perjungimas reiškia papildomų keletą mililitrų degalų, paleistų vėjais, ir neišvengiamai mažėjantį vidutinį greitį.

Automatinės pavarų dėžės, sudarančios sąlygas varikliui dirbti optimaliu režimu, iš principo turėjo visus vairuotojus paversti lygiais. Tačiau paaiškėjo: taip, dėl automatinių pavarų dėžių vilkikų degalų sąnaudos ženkliai sumažėjo, bet vairuotojai iki šiol važinėja degalų sunaudodami labai skirtingai.

Kol šią mįslę bandyta išspręsti ieškant vienos ar kelių konkrečių priežasčių, ieškojimai buvo bevaisiai. Atsakymas rastas, kai sunkvežimių gamintojai ėmė rengti iš pradžių ekonomiško vairavimo mokymus, o vėliau ir taupiųjų varžybas.

Jos ir atskleidė, kad šiuolaikinė technika gali beveik viską, bet toli gražu ne viską moka: pačios sudėtingiausios turinio valdymo programos nepajėgia aprėpti tos begalinės įvairovės, kurią vairuotojas randa kelyje.

Ekonomiško vairavimo instruktoriai vieningai tvirtina: taupieji pasmerkti važiuoti vienodai, o kiekvienas daugiau degalų sunaudojantis vairuotojas turi savų klaidų rinkinį, nes viena klaida paprastai degalų sąnaudų ženkliai nedidina.

Bene geriausia klaidų virtinės iliustracija – tokia paprasta ir įprasta procedūra kaip stabdymas. Stabdžių pedalas šiuolaikiniame sunkvežimyje liko tarsi rudimentinė atauga, nes ji

iš esmės reikalinga vienam vieninteliam tikslui – ekstremaliam stabdymui. Visas kitas stabdymo operacijas atlieka sunkvežimių varikliniai stabdžiai, arba retarderiai. Kaip vaizdžiai sakė vienas ekonominio vairavimo instruktorius, „sunkvežimio valdymas dabar persikelia į antrąjį aukštą, pirmajame kol kas lieka tik akceleratorius“, tačiau ir jį vis dažniau pakeičia pastovaus greičio palaikymo sistema.

Todėl, kai ataskaitoje pamatai, jog vienas vairuotojas nuvažiavęs 40 km prie stabdžių prisilietė 163 kartus, kitas – daugiau nei 250, o instruktoriams pakako vidutiniškai 30-40 kartų, supranti, kad mūsų vairuotojų ekonominio vairavimo galimybės toli gražu dar neišsemtos. Tai, jog toje pačioje kelio atkarpoje vienas vairuotojas stabdė beveik šimtą kartų dažniau už kitą, sako, jog stabdžių mėgėjas arba negali prognozuoti situacijos kelyje, arba nežino, todėl ir nevertina, stabdymo įtakos degalų sąnaudoms.

Vairuotojų darbo analizė ir atskleidė, kad psichologija nulemia vairavimo stilių, kurio įtaka, kaip tvirtina specialistai, vidutiniškai 10% didesnės arba mažesnės degalų sąnaudos. Paprastas pavyzdys: vienas vairuotojas nemažindamas greičio artėja prie raudona šviesa degančio šviesoforo ir energingai stabdo. Rezultatas – prarasta kinetinė energija, keletu mikronų nudilo stabdžių trinkelės, naujam įsibėgėjimui bus sunaudotas papildomas degalų kiekis. Kitas vairuotojas iš anksto sumažins greitį ir prie šviesoforo arba ramiai sustos, arba dar važiuodamas sulauks žalios šviesos ir sankryžą kirs nesustodamas. Tad ir kyla klausimas, kodėl vieni vairuotojai tai gali daryti, o kiti – ne?

Darbo organizavimas

Atsakymas, pasirodo, labai paprastas: ekonomiškas važiavimas vairuotoją gerokai nuvargina. Jis, užuot pasitikėjęs automatine pavarų dėže, turi mintyse analizuoti kelio situaciją, prognozuoti pavarų dėžės veiksmus ir, esant reikalui, ryžtingai perimti jos valdymą į savo rankas. „Paprasčiausias „atsisėdau ir minu akceleratorių“ nuo ekonomiško vairavimo skiriasi tuo, kad mažiau degalų sudeginti norintis vairuotojas pirmiausia turi visą laiką dirbti galva ir planuoti savo veiksmus į priekį“, – tvirtino Danas Tumosa, dukart Lietuvos čempionas, šiais metais, beje, nepakliuvęs į finalą net Lietuvoje, bendrovės „Transeiga“ vadovas. – Pamiršau važiuoti, popieriai atima visą laiką.“

Darbo organizavimas – trečiasis, ir, ko gero, didžiausias ir svarbiausias „banginis“, nuo kurio priklauso vairuotojų ryžtas taupyti degalus.

Vienas reikalas taupyti degalus mechaniškai, o kitas, anot p. Gudausko, dirbti galva. Darbas galva ir nulemia, kad važiuodami tokiu pačiu ar net tuo pačiu vilkiku, ta pačia trasa skirtingi vairuotojai gali sunaudoti 10-50% degalų daugiau. Ir tai – ne reise, o ekonomiško važiavimo varžybose, į kurias vairuotojai atvyksta psichologiškai jau pasirengę važiuoti taupiai. Kai važiuojama „kaip kasdien“, skirtumas gali būti ir gerokai didesnis.

Gamintojai kuo puikiausiai tai žino, todėl juos į neviltį varo priekaištai, esą vilkikų degalų sąnaudos pernelyg didelės. Kaip rodo tiek varžybų, tiek ekonominio vairavimo kursus baigusių vairuotojų darbo rezultatai, šiuolaikiniai vilkikai gali važiuoti tikrai taupiai.

Tad ekonominio važiavimo varžybų tikslai iš esmės yra du. Pirmasis – priversti vairuotojus pažvelgti į save iš šalies, nes tik tada pamatysi, ką darai ne taip, kai kiti tave lenkia.

Antrasis – paskatinti įmonių vadovus susimąstyti, ar jie iš tikrųjų nori taupyti degalus, ar tik kalba apie tai. Rungtynių rezultatai akivaizdžiai rodo, kad taupyti yra iš ko, tereikia, kad tie trys banginiai užtikrintai plauktų tuo pačiu kursu.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Palangos J. Basanavičiaus gatvėje uždrausta vasarą važiuoti paspirtukais, dviračiais 3

Palangos savivaldybė dėl saugumo uždraudė judriausioje miesto J. Basanavičiaus gatvėje vasarą važiuoti...

Laisvalaikis
2019.05.20
Už kyšininkavimą nuteistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto inžinierius

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų...

„Ryanair” pelnas – mažiausias per 4 metus

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė Airijos „Ryanair” paskelbė rezultatus, kurie  yra prasčiausi per...

Rinkos
2019.05.20
Ruošiamasi rekonstruoti Vilniaus oro uosto peroną 1

Vilniaus oro uostas už 12 mln. eurų rengiasi atnaujinti perono šiaurinę dalį. Rangos konkursą numatoma...

Statyba ir NT
2019.05.20
Lietuvoje populiarėja „e-commerce fulfillment“ paslauga Verslo tribūna

Elektroninių parduotuvių skaičius Lietuvoje ir Europos sąjungoje auga, kartu keičiasi europiečių apsipirkimo...

Iš „Brexit“ panevėžiečiai jau dabar gauna naudos, krypties keisti nežada Premium

Siuntų gabentoja UAB „Toras LT“ pokyčiams ruoštis pradėjo iš karto po referendumo dėl „Brexit“, nes Anglija...

Gazelė
2019.05.20
Užtrukęs lietuviškų elektrinių autobusų startas – jau čia pat Premium 1

Šios vasaros pabaigoje Klaipėdoje turėtų pradėti kursuoti du pirmieji lietuviški elektriniai autobusai...

VŽ bando: AMG superautomobilis šeimai Premium

Kai pasaulis vis griežtina taršos normas, o „Tesla“ su kitais elektromobilių gamintojais nespėja tenkinti...

Automobiliai
2019.05.18
Mėnesio sandoris: „Wabco“ įsigijimas už 6,4 mlrd. Eur

Vokietijos pavarų dėžių ir kitų automobilių dalių gamintoja „ZF Friedrichshafen“ kovo 28 d. pranešė apie...

Rinkos
2019.05.18
Prancūzija imasi paspirtukų vairuotojų, už pažeidimus – baudos iki 1.500 Eur 9

Prancūzija imasi griežtinti taisykles elektrinių paspirtukų vairuotojams. Jiems bus draudžiama važiuoti...

VŽ bando: mažiausias „Audi“  Premium 1

Naujasis A1 atrodo kur kas mažiau išskirtinis, nei jo tiesioginis, pirmosios kartos pirmtakas arba...

Automobiliai
2019.05.18
Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje – sparčiausias ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius buvo sparčiausias Europos...

Dėl piktnaudžiavimo Civilinės aviacijos administracijoje kreiptasi į STT 5

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Viešųjų pirkimų...

Kaune – dar viena vieša elektromobilių įkrovimo stotelė 1

Kaune pradėjo veikti dar viena elektromobilių įkrovimo stotelė. Ji atidaryta Raudondvario plente, prie AB...

„Ford Trucks“ ateina į Lietuvos rinką  9

Vilniuje pasirašyta sutartis, į Lietuvos rinką atvedanti naują sunkiasvorių komercinių automobilių markę.

Naujasis „Linavos“ vadovas pirmiausia žada audituoti įsipareigojimus Premium

Ketvirtadienį darbą nacionalinėje vežėjų asociacijoje „Linava“ pradeda naujasis prezidentas Romas Austinskas.

Pradedami „Rail Baltica“ ruožo Kaunas-Palemonas tiesimo darbai

Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas baigti parengiamieji ir pradedami pagrindiniai „Rail...

Nešvari rusiška nafta ieško kelių į Lietuvą Premium 4

„Orlen Lietuva“ išsiuntė atgal du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. Chloro junginiais užteršta...

Pramonė
2019.05.16
Vilnius perka naują elektroninio bilieto sistemą Premium 10

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ paskelbė tarptautinį naujos Vilniaus elektroninio bilieto sistemos...

Paslaugos
2019.05.16
Naujuoju „Linavos“ prezidentu išrinktas R. Austinskas  6

Trečiadienį pakartotiniame Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongrese surengti...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau