Sūri kelininkų priklausomybė nuo Baltarusijos

Publikuota: 2015-12-24
Daugiau nei 90% druskos, kuri žiemą išbarstoma keliuose ir gatvėse, – „Belaruskalij“ produkcija. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Daugiau nei 90% druskos, kuri žiemą išbarstoma keliuose ir gatvėse, – „Belaruskalij“ produkcija. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Techninės druskos, kuria žiemą barstomi keliai, pirkimo konkursus pastaraisiais metais laimi viena bendrovė – ARVI grupės įmonė „Baltkalis“. Kiti rinkos dalyviai šansų turi nedaug – baltarusiška druska, kuria prekiauja „Baltkalis“, yra pigesnė. Ekologiškesnių alternatyvų kelių druskai taip pat nesvarstoma, nes jos per brangios.

„Praradome konkurencingumą, nes mūsų druska vidutiniškai 15% brangesnė nei ta, kurią „Baltkalis“ atsiveža iš Baltarusijos. Šiuo metu mums pavyksta laimėti tik kai kuriuos konkursus Vakarų Lietuvoje, nes druską gabenamės per Klaipėdos uostą. Vežant toliau labai išauga logistikos sąnaudos“, – aiškina Jonas Leišys, vokiška druska prekiaujančios UAB „Keluva“ generalinis direktorius.

Ledo tirpiklių, naudojamų Lietuvos ir užsienio šalių oro uostuose, gamintoja Anykščių UAB „Esspo“ 2008 m. yra laimėjusi 0,5 mln. Eur vertės viešųjų pirkimų konkursus techninei druskai, o vėliau šia veikla nebeužsiėmė.

„Anksčiau šitoje rinkoje buvo daugiau dalyvių, pabandėme įsilieti ir mes. Tačiau netrukus joje liko iš esmės vienas „Baltkalis“. Su baltarusiška druska konkuruoti neįmanoma – gamykla „Belaruskalij“ gana arti Lietuvos, todėl jos transportavimo sąnaudos palyginti nedidelės. Tiekiant druską logistikos išlaidos yra pagrindinė kainos dedamoji – tai nebrangus produktas, kurį brangu atgabenti“, – aiškina Virginijus Petronis, „Esspo“ vadovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Neabejotina lyderė

2009–2015 m „Baltkalis“ sudarė viešųjų pirkimo sutarčių už 49,9 mln. Eur, tai 96,3% visų šiuo laikotarpiu sudarytų druskos viešųjų pirkimo sutarčių vertės, skaičiuoja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išanalizavusi techninės druskos viešuosius pirkimus, vykusius 2003–2015 m. Ankstesniu 2003–2008 m. laikotarpiu pirmavo „Keluva“: jos sutarčių vertė siekė 8,5 mln. Eur, arba 48% bendros šių pirkimų vertės.

infogr.am::infogram_0_druskos_viesuju_pirkimu_verte_pagal_tiekejus

Per visą 2003–2015 m. laikotarpį viešųjų pirkimų būdu druskos kelių priežiūrai įsigyta už 69,5 mln. Eur, iš jų „Baltkalio“ sutarčių vertė siekė 53,2 mln. Eur, „Keluvos“ – 10 mln. Eur. Likusią kuklią pirkimų dalį pasidalijo kiti druskos tiekėjai – „Transchema“, „Esspo“, „Imlitex“ ir kiti.

Didžiąją dalį kelių priežiūrai skirtos druskos viešųjų pirkimų 2003–2015 m. vykdė valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės, jų pirkimų vertė sudaro apie 77% bendros druskos viešųjų pirkimų vertės.

„Belaruskalij“ atstovai

Anot Lauros Grybaitės-Marudinienės, „Baltkalio“ generalinės direktorės, įmonės verslo sėkmę lemia pirmiausia logistika, nes druskos tiekimas vagonais iš Baltarusijos yra greitas ir operatyvus.

„Prisideda ir ilgametė patirtis, geri dalykiniai santykiai su tiekėju, pažangūs logistiniai sprendimai, nuosavas vagonų parkas, išplėtota sandėliavimo struktūra, lankstumas, įmonės darbuotojų profesionalumas“, – sėkmės komponentus vardija ji.

„Baltkalis“ buvo įkurtas 1999 m. pirmiausia siekiant optimizuoti ARVI grupės įmonių aprūpinimą kalio chloridu – žaliava trąšų gamybai, o ilgainiui prioritetine įmonės veiklos sritimi tapo prekyba technine druska, kurią „Baltkalis“ perka iš Baltarusijos koncerno „Belaruskalij“.

Anot p. Grybaitės-Marudinienės, „Belaruskalij“ valdo dalį „Baltkalio“ akcijų nuo pat įmonės įkūrimo.

„Su „Belaruskalij“ mus sieja ilgalaikiai sėkmingi dalykiniai santykiai tiek techninės druskos, tiek kalio trąšų prekyboje. Su gamykla esame sudarę nuolatinio tiekimo sutartis, esame didžiausi baltarusiškos druskos tiekėjai Lietuvoje. Lietuvoje atstovaujame „Belaruskalij“ gamyklos produkcijai tiek techninės druskos, tiek maistinės druskos bei kalio trąšų rinkose“, – nurodo „Baltkalio“ vadovė.

Nori atkreipti dėmesį

Anot Dianos Vilytės, VPT direktorės, druskos pirkimų analize tarnyba pirmiausia siekė atkreipti institucijų dėmesį į Lietuvoje susiklosčiusią padėtį ir paskatinti įvertinti, ar druską naudoti yra vienintelė alternatyva.

„Ne VPT užduotis vertinti, kokį poveikį saugumui keliuose ar aplinkai daro tai, kad Lietuvos keliuose barstoma techninė druska. Tai klausimas pirmiausia perkančiosioms organizacijoms bei sprendimų priėmėjams, kurie ir lėmė, kad Lietuvos keliuose naudojama būtent druska, o rinkoje dominuoja vienas tiekėjas. Padėtis rinkoje keičiasi, technologijos plėtojamos, o į klausimą, ar šie pokyčiai atsispindi kelių priežiūros srityje, turėtų atsakyti atsakingos institucijos“, – sako ji.

Lietuvos geologijos tarnybos užsakymu prieš penketą metus atliktoje „Kelių barstymo poveikio požeminiam vandeniui apžvalgoje“ konstatuojama, kad druskos poveikis požeminių vandenų būklei nėra ryškus, tačiau pabrėžiama, kad druskos itin neigiamai veikia kelių aplinkoje esančias ekosistemas. Barstomi chloridai patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir užteršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį – vyksta jo cheminė degradacija, sutrinka bioenergetinis režimas. Teršiami ir paviršiniai vandenys, neigiamai paveikiama augmenija. Aplinka teršiama ir netiesiogiai, kai atmosferos krituliai ar polaidžio vanduo druskas išplauna į dirvos paviršinius ir gruntinius vandenis.

Variantų būtų

Anot „Esspo“ vadovo, viešuosiuose pirkimuose vyraujant mažiausios kainos kriterijui, natrio chloridas tapo pagrindine naudojama medžiaga, kitokių variantų perkančiosios organizacijos nelabai ir svarsto. O daugelyje kitų šalių, net ekonominių problemų turinčioje Ukrainoje, draudžiama pilti druską ant tiltų ar viadukų, nes ji ardo betono ir metalo konstrukcijas ir trumpina jų amžių, pabrėžia jis.

„Apmaudu, kad Lietuvoje niekas nenori skaičiuoti. Variantų atsirastų, tarkime, vakuuminė druska yra kur kas efektyvesnė ir geresnė ekologiniu požiūriu. Alternatyva tiltų ir viadukų priežiūrai gali būti acetatų, formiatų produktai, kokius gamina ir mūsų įmonė, bet jie už druską kur kas brangesni“, – sako p. Petronis.

Pono Leišio teigimu, druska druskai taip pat nelygi. Vokiškos druskos kokybė esanti kur kas geresnė už baltarusišką – ji ilgiau veikia, todėl tam pačiam efektui pasiekti jos barstyti reikia gerokai mažiau. Be to, baltarusiškoje druskoje gali būti nemažai sumaltų klinčių, kurių sluoksnis aplimpa kelio dangą ir transporto priemones.

„Tačiau Lietuvoje viešuosiuose pirkimuose kokybės kriterijų beveik netaikoma, beveik visada nugali mažiausia kaina. VPT rodo gerą iniciatyvą, kad perkančiosios organizacijos labiau atsižvelgtų į ekonominį naudingumą, galima jai tik sėkmės palinkėti“, – sako p. Leišys.

Jo žiniomis, Estijoje apie 80% ledo tirpdymo priemonių sudaro vokiška druska, Latvijoje – apie 70%, vokišką druską perka ir didžioji dalis lietuvių privataus kapitalo įmonių – butų ūkių, NT priežiūros bendrovių, veikiančių vakarinėje Lietuvos dalyje.

„Privatininkai susiskaičiuoja, kad kokybiškesnę druską reikia rečiau barstyti, vadinasi, reikės mažiau transporto, žmonių darbo“, – sako „Keluvos“ vadovas.

Baltarusiška – iš skurdo

Kelininkai teisinasi: alternatyvos druskai pasaulyje nėra, o baltarusiška druska barstoma iš skurdo, nors vokiška būtų geriau.

Rolandas Žagaras, VĮ „Panevėžio regiono keliai“ vadovas, pabrėžia: natrio chloridas keliams barstyti yra populiarus ir naudojamas daugelyje šalių, išskyrus tas, kurios gali sau leisti naudoti brangesnius būdus arba riboja druskos naudojimą.

„Mums baltarusiškos druskos kainos ir naudos santykis yra priimtiniausias – visi kiti priedai didina kelių priežiūros kainą“, – sako p. Žagaras.

Jis aiškina: viešuosiuose pirkimuose svarbiausias kriterijus yra kaina, todėl „Baltkalis“, galėdamas druskos pasiūlyti pigiau nei kitos įmonės, konkursus dažniausiai ir laimi. Viešuosiuose pirkimuose pradėjus taikyti naudos bei efektyvumo kriterijus, vokiška druska, p. Žagaro nuomone, būtų pranašesnė. Kita vertus, su baltarusiška druska vokiškoji gali konkuruoti tik Vakarų Lietuvoje, o gabenti ją iš Klaipėdos uosto į Vidurio Lietuvą tampa per brangu.

„Tokie kriterijai – lemia kaina“, – pripažįsta „Panevėžio regiono kelių“ direktorius.

Ponia Grybaitė-Marudinienė atkreipia dėmesį, kad baltarusiška druska tiekiama ne tik Lietuvai: „Belaruskalij“ ją eksportuoja ir į kitas ES šalis, tokias kaip Vokietija, Austrija, Suomija, Švedija, Lenkija, ją perka ir kaimynės Latvija bei Estija.

„Lietuvos keliuose baltarusiška druska buvo naudojama dar iki mūsų įmonės įkūrimo, o šiuo metu apie 90% visų kelius prižiūrinčių įmonių naudoja būtent mūsų tiekiamą druską ir jos kokybe yra patenkinti“, – sako „Baltkalio“ vadovė.

Druskai reikia priedų

Audrius Vaitkus, techninės druskos naudojimą tiriančio VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius, taip pat tvirtina, kad masiniam naudojimui alternatyvų druskai nėra – kiti būdai būtų itin brangūs.

„Ledo tirpdymui gali būti naudojamos ir aplinkai palankios medžiagos – acetatai, formiatai, kurie nesukelia korozijos ir suyra į nepavojingas medžiagas. Tačiau jų kaina apie 20 kartų didesnė nei druskos, todėl gali būti naudojami tik lokaliai“, – nurodo jis.

VGTU mokslininkai savivaldybėms rekomenduoja tokius tirpiklius naudoti ten, kur renkasi daug žmonių, pvz., Vilniaus Gedimino prospekte ar senamiestyje. Juos taip pat būtų galima naudoti tirpdant ledą nuo tiltų ar viadukų, tačiau papildomai išaugtų priežiūros sąnaudos, nes į gatves turėtų išriedėti automobiliai, vežantys dvi skirtingas medžiagas, arba tektų naudoti dvi transporto priemones.

infogr.am::infogram_0_druskos_viesuju_pirkimu_vertes_dinamika

„Net tokios turtingos šalys kaip Austrija ar Vokietija negali sau leisti naudoti vien aplinkai palankias medžiagas – ir ten ledams tirpdyti bazinė medžiaga yra natrio chloridas. Todėl žiūrime kita linkme: reikėtų naudoti inhibitorius – priedus, kurie sumažina neigiamą druskos poveikį metalams“, – siūlo p. Vaitkus.

Anot p. Grybaitės-Marudinienės, „Baltkalis“ jau siūlo aplinkai palankesnių produktų – bendradarbiaudama su KTU mokslininkais, įmonė sukūrė ir pristatė ledo tirpinimo mišinį „Ledo siaubas“. Šis tirpiklis korozijos greitį sumažina iki 32 kartų, per tą patį laiką ištirpdo dvigubai daugiau ledo nei paprasta druska, veikia itin žemoje temperatūroje (iki -25 laipsnių Celsijaus).

„Tai patentuotas druskos, karbamido ir melasos mišinys. Melasa – cukraus pramonės produktas, pasaulyje žinomas ir naudojamas kaip ledo tirpinimo priemonė ir inhibitorius, lėtinantis koroziją. 2014–2015 m. žiemą kelininkai „Ledo siaubą“ išbandė Lietuvos keliuose, tirpiklis buvo teigiamai įvertintas“, – pasakoja p. Grybaitė-Marudinienė.

infogr.am::infogram_0_technine_druska___faktai

Valstybinei kelių direkcijai VGTU rekomenduoja ir prevencinę priežiūrą – remiantis tiksliomis orų prognozėmis, rinktis skirtingą ledo tirpinimo būdą.

„Remiantis operatyvia informacija iš daugiau nei 100 Lietuvos keliuose esančių orų stotelių, galima planuoti arba prevencinį barstymą, kai naudojamas druskos tirpalas, arba naudoti druską. Tirpalui reikia mažiau medžiagų, tačiau jis veikia tik tada, kai temperatūra ne žemesnė nei minus 6 laipsniai, o kai šalčiau, reikia barstyti druską“, – aiškina p. Vaitkus.

Kiekiai stabilūs

Druskos kaina ir išbarstomi kiekiai, pasak p. Žagaro, pastaraisiais metais labai nepasikeitė: žiemos tampa švelnesnės, o įmonės siekia druskos įsigyti pigiau. Pvz., šį rudenį „Panevėžio regiono keliai“ druskos pirko apie 5% pigiau nei pernai.

Tačiau VPT analizė rodo kiek kitokią tendenciją – per pastaruosius 6 metus techninei druskai įsigyti išleidžiama beveik 50% daugiau lėšų nei anksčiau: 2010–2015 m., palyginti su 2003–2009 m. laikotarpiu, tarptautinių viešųjų pirkimų vertė išaugo 23,4 mln. Eur, o supaprastintų viešųjų pirkimų – 4,5 mln. Eur.

Pono Žagaro nuomone, VPT skaičius, rodančius, kad druskos naudojame daugiau, galbūt išpučia tai, kad ankstesniais metais druska buvo perkama ne per viešuosius pirkimus.

„Šiuo metu turime druskos keliems mėnesiams į priekį ir jeigu prireiks, atsargas papildysime“, – nurodo kelininkas.

„Keluvos“ vadovas tikina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje druskos tikrai nenuperkama daugiau nei anksčiau.

„Matyt, VPT skaičiuoja sutarčių kainą. Tačiau pirkėjai dažniausiai nuperka gerokai mažiau, nei numatyta sutartyse“, – aiškina jis

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 14 d.

infogr.am::infogram_0_keliai_druska_uzsienio_praktika

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Automobilių pramonės mirtis Rusijoje ir stebuklingas „Volkswagen“ receptas Premium

Ekspertų teigimu, Rusijos automobilių pramonė, su kuria šalyje susiję virš 1 mln. darbo vietų, – miršta.

Pramonė
13:07
J. Adomavičius – apie komunikaciją bei strateginius pokyčius karo nulemtų iššūkių apsuptyje Premium

Jurgis Adomavičius, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės „Bunasta“ vadovas, pasakoja, kaip...

Logistika
07:30
Pirmoji elektrinė „Toyota“ painiu pavadinimu Premium 3

Ilgą laiką viešai ignoravęs elektros pavarą ir savo veiklą sutelkęs į hibridinių automobilių kūrimą, o...

Automobiliai
2022.07.02
„Der Spiegel“: EK leis Maskvai į Kaliningradą vežti visas prekes, bet ribotais kiekiais 11

Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti išaiškinimą, kuris panaikins tranzito iš Rusijos per Lietuvą į...

Logistika
2022.07.01
Birželį naujų automobilių registravimas sumažėjo 23,7%

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas šiemet birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko...

Logistika
2022.07.01
Pernai bendrovės „Bolt“ nuostolis išaugo iki 547,2 mln. Eur

„Bolt“ prekės ženklą naudojantis Estijos startuolis „Bolt Technology“ 2021-aisiais patyrė 547,2 mln. Eur...

Logistika
2022.07.01
„Bloomberg“: naujame ES sankcijų pakete turėtų atsirasti patikslinimai dėl tranzito į Kaliningradą 3

Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Rusijai paketą, kuris turėtų apimti embargą jos aukso pasiūlai,...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Omniva“ investuoja 40 mln. Eur – statys siuntų paskirstymo terminalą Kaune Premium 12

Siuntų UAB „Omniva LT“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys savo siuntų terminalą, kuris turėtų...

Logistika
2022.07.01
ES investuos 5,4 mlrd. Eur į transporto infrastruktūrą, tarp projektų – ir „Rail Baltica“

Europos Komisija atrinko 135 transporto infrastruktūros projektus, kuriems bus suteiktos ES dotacijos. Tarp...

Logistika
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
Lietuvos oro uostuose atšaukiamų skrydžių skaičius nedidelis – apie 1%

Kai kuriems Europos oro uostams nebespėjant aptarnauti padidėjusių keleivių srautų bei fiksuojant išaugusius...

Logistika
2022.07.01
Autonominis laivas perplaukė Atlantą

Robotinis laivas be įgulos „Mayflower“, pakartojęs anglų kolonistų 1620 metų kelionę laivu „Mayflower“,...

Logistika
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
S. Skvernelis: dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui Lietuva išsišoko 59

Lietuva interpretavo Europos Sąjungos (ES) sankcijų vykdymą ir išsišoko iš Bendrijos politikos, teigia...

Verslo aplinka
2022.07.01
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
2022.07.01
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
Sankcijų spaudžiama Kaliningrado sritis pergrupuoja tiekimo grandines Premium

Nuo Vakarų importo priklausantis Rusijos eksklavas ieško būdų užsitikrinti ekonomikai reikiamą 20 mln. t per...

Logistika
2022.06.30
ES ir Ukraina pasirašė susitarimą, palengvinantį krovinių gabenimą keliais

Ukraina pasirašė „bevizio režimo“ dėl krovinių gabenimo susitarimą su Europos Sąjunga (ES).

Logistika
2022.06.30
„Equite“ vietoje „Pieno žvaigždžių“ sandėlių Vilniuje mato gyvenamuosius namus

Verslininko Viliaus Kavaliausko investicijų bendrovė „Equite“, užbaigusi vienos didžiausių pieno perdirbimo...

Statyba ir NT
2022.06.30
Po Rusijos priekaištų dėl Svalbardo Norvegija atsakė, kad jokių sutarčių nepažeidžia

Norvegija nepažeidžia šimtmečio senumo sutarties dėl Svalbardo salyno Arktyje, blokuodama Rusijos krovinių...

Verslo aplinka
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku