Traukinys „VIT ekspres“ verslui siūlo konkurencingą alternatyvą

Publikuota: 2015-11-04
Konteinerinis traukinys „VIT ekspres“ iš Klaipėdos į Vilniaus intermodalinį terminalą šiuo metu kursuoja reguliariai du kartus per savaitę
Konteinerinis traukinys „VIT ekspres“ iš Klaipėdos į Vilniaus intermodalinį terminalą šiuo metu kursuoja reguliariai du kartus per savaitę

Vilniaus intermodaliniam terminalui (VIT) aptarnauti skirtas konteinerinis traukinys „VIT ekspres“ verslui siūlo naujas krovinių gabenimo galimybes: pastovumą, konkurencingumą ir galimybę operatyviai aptarnauti krovinius pilnai tam parengtame terminale su krovinio pristatymu iki kliento „durų“. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasiūlyta alternatyva jau naudojasi didžiosios logistikos įmonės.

Pritaikytas verslui

Iš UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ į Vilnių traukinys „VIT ekspres“ šiuo metu kursuoja reguliariai dukart per savaitę. Pagrindinė jo paskirtis – aptarnauti VIT terminalą, kuriame sutelkta visa reikiama infrastruktūra konteinerių priėmimui, saugojimui ir išskirstymui po regioną. Terminale veikia du konteineriniai krautuvai, įdiegta moderni automobilių ir konteinerių numerių atpažinimo bei paties terminalo darbo optimizavimo sistema, patogu kombinuoti geležinkelį ir autotransportą, o beveik iki terminalo prieigų nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis leidžia patogiai pasiekti klientus ir pristatyti krovinį „iki durų“.

Traukinio ekspedijavimu rūpinasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių ekspedijavimo departamentas „LG ekspedicija“. Šio departamento direktorės Rimos Terminaitės teigimu, kuriant paslaugą didžiausias dėmesys buvo skiriamas kliento patogumui, todėl tiesioginio traukinio operavimo ėmęsi AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš kliento perėmė didžiąją dalį krovinių gabenimo rūpesčių.

„Klientams užtikriname paslaugos teikimą nuo pat terminalų Klaipėdos uoste iki kliento „durų“ Vilniuje. Geležinkeliu į VIT terminalą atvežti kroviniai po regioną išskirstomi ir klientui pristatomi jau autotransportu. Pasirūpiname vagonų užsakymu, privežimu pakrovai, vagonų padavimu, važtos ir muitinės dokumentais. Vienintelis dalykas, ką klientui reikia padaryti, tai dieną prieš išvykimą pateikti užsakymą su paties krovinio dokumentais“, – pasakojo R. Terminaitė. Anot jos, traukinio kartu su terminalu

Anot jos, traukinio kartu su terminalu atsiradimas leidžia geriau panaudoti konteinerius, nes konteinerį išsikrovus nėra būtina kaip įmanoma greičiau grąžinti į uostą. Jis paprastai paliekamas tuščias konteinerių terminale ir per kelias dienas linijos suranda jiems klientus, o konteineris atgal į uostą grįžta jau pilnas. VIT terminale teikiamos ir konteinerių saugojimo paslaugos. Iki 45 dienų juos galima lakyti nemokamai, o atsivežus konteinerį į Vilnių nebūtina iškart iškrauti sandėlyje, jei prekės nėra iš karto reikalingos. Tai leidžia sutaupyti ir sandėliavimo vietos.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad labiau išsiplėtojus aplink VIT kuriamam logistikos parkui, bus galima gerokai sumažinti „paskutinės mylios“ pristatymo kaštus, nes klientai bus visai šalia terminalo. „LG ekspedicija“ direktorės teigimu, tai leis visą intermodalinio transporto grandinę padaryti ženkliai konkurencingesne, nes „paskutinios mylios“ pristatymo kaštai sudaro apie trečdalį visų kaštų.“

Šiuo metu krovinius tarp Klaipėdos ir Vilniaus traukiniu sėkmingai gabena tokios įmonės kaip „Ad Rem Transport“, „Containerships“, „Arijus“, „Kuehne & Nagel“, „DB Shenker“, „Transtira“, „Evergreen“, „Maersk Line“ ir kitos.

Įvertinas įmonių

Vieni pirmųjų „VIT ekspres“ paslauga pasinaudojo logistikos, transporto ir sandėliavimo įmonių grupė „Ad Rem Transport“. Šiandien įmonės direktorius Antanas Šimelis sako, kad atsiradusi galimybė traukiniu gabenti konteinerius iš Klaipėdos uosto į Vilnių jiems sukūrė lankstesnes sąlygas ir leidžia pasiūlyti platesnį spektrą paslaugų.

„Esame logistikos kompanija, todėl dirbam su įvairiais kroviniais. Didžioji dalis mūsų krovinių juda iš Klaipėdos į Vilnių. Žinom grafikus, kada traukiniai formuojami, atsižvelgiam į juos ir planuojam savo darbus. Pagrindinis privalumas – patogumas ir galimybė rinktis, kaip gabenti krovinius. Esame tokia kompanija, kuri naudojasi įvairiomis galimybėmis krovinių gabenimui: ir kelių infrastruktūra, ir geležinkeliais, ir jūrų uostu. „VIT ekspres“ leidžia kombinuoti daugiau transporto rūšių, nei anksčiau. Dėl to galime būti labiau konkurencingi“, – sakė A. Šimelis.

Be patogumo verslui, „Ad Rem Transport“ direktorius išskyrė ir socialinį aspektą. Anot jo, šiuo metu juntama didelė kelių apkrova sunkiuoju transportu, todėl naudojantis „VIT ekspres“ paslauga, įmonių grupė gali prisidėti ir prie aplinkosaugos gerinimo.

Nors šiuo metu A. Šimelis sako konteinerių saugojimo paslaugomis VIT terminale nesinaudojantis, neatmeta tokios galimybės ateityje: „Toks poreikis gali atsirasti, todėl visada gerai turėti galimybę.“

Krovinius „nuo durų iki durų“ pristatanti bendrovė „Arijus“ taip pat vertina galimybę krovinių gabenimui kombinuoti kelias skirtingas transporto modas. Bendrovės vadovas sako, kad paslauga veikia gerai ir teigia laukiantis, kada traukinys pradės kursuoti dažniau.

„Šiandien mes daugiau naudojamės traukiniu eksporto kryptimi, nes turim keletą klientų, kurie eksportuoja krovinius iš Vilniaus į Klaipėdą. Tačiau konteineriniai pervežimai šiuo traukiniu patogūs ir dėl galimybės krovinius gabenti abiem kryptim, tiek importuojant, tiek eksportuojant. Kitas didelis privalumas – paprasčiau dirbti su sunkiais kroviniais. Dabar traukinys kursuoja du kartus per savaitę, bet kadangi krovinių klientai yra nekantrūs ir, jei atvažiavo krovinys, iškart nori jį turėti, o ne laukti kelias dienas, ateityje tikimės dažnesnių krovinių vežimų. Dėl to „VIT ekspres“ taps tik konkurencingesnis“, – sako UAB „Arijus“ vadovas Arijus Ramonas.

„LG ekspedicija“ direktorės teigimu, tokios galimybės jau svarstomos. Augant krovinių pristatymo poreikiui, artimiausiu metu planuojama vežimus dažninti iki 4–5 kartų per savaitę.

Saugos aplinką

Intermodalinių terminalų, tokių kaip VIT, steigimas ir Viešųjų logistikos centrų kūrimas, prisideda įgyvendinant svarbią Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos iniciatyvą – „žaliųjų koridorių“ populiarinimą. Šia iniciatyva siekiama, kad didesnę krovinių vežimo dalį sudarytų intermodaliniai pervežimai, kai krovinių gabenimui naudojamos kelios skirtingos transporto priemonės. Kelių transporto modų kombinavimas leidžia užtikrinti ekologiškesnį krovinių pervežimą tolimaisiais atstumais iš vieno logistikos terminalo į kitą.

Krovinių vežimas labiau aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis, tokiomis kaip geležinkeliai arba vidaus vandenų transportas, įtvirtintas ir naujoje ES Baltosios knygos redakcijoje. Pagal ją, 2030 m. apie 30 proc. visų krovinių, kurie vežami ilgesniu nei 300 km atstumu, turi būti gabenami geležinkeliu, o iki 2050 m. tokiu būdu turi būti transportuojama apie 50 proc. krovinių.

Kol kas krovinių gabenimui Lietuvos vidaus vandenų transportas nėra pakankamai išplėtotas, todėl šią nišą sėkmingai užima patogi geležinkelių infrastruktūra ir intermodaliniai terminalai, kurie krovinių vežimams leidžia apjungti geležinkelius ir automobilinį transportą. Plėtojant intermodalinių pervežimų infrastruktūrą VIT terminale, tikimasi, kad ilgainiui geležinkeliai perims didžiąją dalį iš uostamiesčio į sostinę ir atgal keliaujančių krovinių.

R. Terminaitės teigimu, traukinys „VIT ekspres“ konteineriais bus pakraunamas į abi puses, tiek jam vykstant iš uostamiesčio į Vilnių, tiek gabenant krovinius iš VIT į Klaipėdos konteinerinius terminalus UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“. Kadangi traukinys bus išnaudojamas pilnai, tuščia rida bus sumažinta iki minimumo, o tai bus naudinga ir aplinkosauginiu požiūriu.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskaičiavimais, vežant konteinerius tarp Vilniaus ir Kauno geležinkeliais vienam konteineriui pervežti sunaudojama apie 10 kartų mažiau kuro lyginant su autotransportu. Tai leidžia 10 kartų sumažinti išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Krovinių pervežimai geležinkeliu taip pat padeda mažinti sunkvežimių skaičių gatvėse, todėl labiau tausojami automobiliniai keliai, gerinamos eismo sąlygos ir saugumas kelyje.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Europos Parlamentas apribojo sunkvežimių taršą 1

Nuo 2025 m. nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15%, o nuo 2030 m. – 30% mažiau anglies...

„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  31

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

„Girteka“ imasi būstinės statybos Vilniuje – investuojama 60 mln. Eur 24

Krovinių gabenimo grupė „Girteka“ investuoja į naują būstinę Vilniuje, kurioje po kelerių metų perkels dirbti...

Statyba ir NT
2019.04.17
Šalies oro uostuose – daugiau skrydžių ir keleivių

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį metų ketvirtį perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių. Šis...

Atsistatydino „Klasco“ generalinis direktorius 10

Vytautas Kaunas, „Achemos grupės“ valdomos vienos didžiausių Klaipėdos krovos bendrovių „Klasco“ generalinis...

Naujų automobilių pardavimai Lietuvoje augo sparčiausiai ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per tris šių metų mėnesius buvo sparčiausias Europos Sąjungoje,...

Pirmąjį ketvirtį „airBaltic“ iš Lietuvos skraidino 20% daugiau keleivių 1

Pirmąjį šių metų ketvirtį oro bendrovė „airBaltic“ aptarnavo daugiau kaip 100.000 keleivių į Lietuvą ir iš...

Su „Vlantana“ susijusi „Stonus Invest“ prie Klaipėdos planuoja logistikos centrą Premium 1

Bendrovė „Stonus Invest“ Klaipėdos rajone, šalia autostrados Vilnius–Klaipėda, ketina statyti naują...

Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas pritarė papildomoms saugumo priemonėms automobiliuose

Nuo 2022 m. Europos Sąjungos (ES) rinkoje parduodamuose naujuose automobilių modeliuose turės būti sumontuota...

„Silberauto“ netoli Gariūnų planuoja kėbulų remonto kompleksą

Vokietijos automobilių gamintojai „Daimler“ Lietuvoje atstovaujanti Estijos kapitalo bendrovė „Silberauto“...

Blokų grandinės logistikoje: kelią skinantys milžinai kviečia mažesnius Premium

Blokų grandinių („blokchain“) technologija žada naujas logistikos galimybes: gerąja „Maersk“ ir IBM praktika...

Kad kvėpuoti būtų lengviau: „valstiečiai“ galėtų prisiminti, kad jie yra ir „žalieji“ 15

Kova su smirdančiu pilkšvai-juodu dūmeliu Europoje jau tapo realybė ir būtų kvaila tai ignoruoti.

ES pučia žaliąjį burbulą – kasmet nori surinkti bent po 180 mlrd. Eur Premium 12

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į...

Finansai
2019.04.15
Įvardijo kovo punktualiausią pasaulyje oro bendrovę

Italijos oro bendrovė „Alitalia“ kovo mėnesį buvo pati punktualiausia oro vežėja pasaulyje, rodo...

Paslaugos
2019.04.13
Naudotų automobilių rinka smuktelėjo po metų augimo 2

2019 m. kovą Lietuvoje pirmą kartą įregistruotas 14.591 naudotas lengvasis automobilis, 5,2% mažiau nei 2018...

Iš „Gelsaugos“ iškeliama apsaugos veikla, svarstys apie pardavimą 4

„Lietuvos geležinkelių“ valdomoje bendrovėje „Gelsauga“ pradedama reorganizacija – į atskirą įmonę...

Lenkijos transporto bendrovė „Laude“ kuriasi Kaune  3

Lenkijos transporto ir logistikos bendrovė „Laude“ kuriasi Kaune – įmonė įsteigė įmonę „Laude Baltica“.

Sandėliavimo patalpų plėtotojai atranda Klaipėdą   Premium

Pastaruosius kelerius metus banguotai besivysčiusi Klaipėdos sandėliavimo NT rinka šiemet įgauna pagreitį ir...

Statyba ir NT
2019.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau