„Rail Baltica“ atveria naujų galimybių ir kelia iššūkių

Publikuota: 2015-10-25
Maksimalus greitis keleiviniams traukiniams naująja vėže – 120 km/ val., prekiniams – iki 80 km/val. Kol kas nenuspręsta, ar ateityje šalia bus tiesiama greitesnė vėžė.  Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Maksimalus greitis keleiviniams traukiniams naująja vėže – 120 km/ val., prekiniams – iki 80 km/val. Kol kas nenuspręsta, ar ateityje šalia bus tiesiama greitesnė vėžė. Algimanto Barzdžiaus nuotr.
„Verslo žinios“

Už 364,5 mln. Eur nuo sienos su Lenkija iki Kauno nutiesta „Rail Baltica“ projekto atkarpa didina Lietuvos konkurencinį pranašumą. Tačiau daliai Lietuvos logistikos sektoriaus uostamiesčio įmonių europinės vėžės atsiradimas, o ypač būsimas jos pratęsimas iki Talino, kelia nerimą, nes dalis krovinių gali aplenkti Klaipėdą.

„Lietuvos logistikos patrauklumas dabar yra gerokai didesnis“, – šiandien Kaune oficialiai skelbiamų „Rail Baltica“ atkarpos statybos darbų pabaigą vertina Edmundas Daukantas, ekspedijavimo ir logistikos paslaugų UAB „Schenker“ vykdomasis direktorius. Pasak jo, tai didžiulis projektas, dėl kurio Lietuvos kaimynai nėra patenkinti matydami didėjančią konkurenciją.

„Latviai šiandien iš viso tyli apie tokias jungtis, nes jų tai nedžiugina“, – pabrėžia p. Daukantas.

Priekabos ant bėgių

Pono Daukanto teigimu, būtina aktyviai dirbti, kad pavyktų išnaudoti gautus pranašumus, pirmiausia turi pasistengti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), jie turi parodyti „Rail Baltica“ galimybes.

LG skaičiuoja, kad šiuo metu automobilių keliais Lenkijos ir Lietuvos sieną kerta apie 20 mln. t krovinių.

„Jei nuo to kiekio artimiausiais metais bent kelis procentus būtų galima perkelti ir vežti geležinkeliais, tai pradžiai būtų gana neblogas rezultatas“, – sako Mindaugas Butnorius, LG Krovinių vežimo direkcijos Krovinių ekspedijavimo departamento „LG ekspedicija“ Multimodalinio transporto ir plėtros skyriaus viršininkas. Pasak jo, siekiant pritraukti krovinių pirmiausia dirbama su Lenkijos gabenimo geležinkeliais bendrove „PKP Cargo“, su šios įmonės atstovais dėl krovinių vežimo naująja linija vakar ir užvakar tartasi Varšuvoje.

„Norėdami identifikuoti srautus vykdėme rinkodaros veiklą. Yra nemažas kiekis, keli milijonai tonų skystųjų krovinių – dyzelinas, techninis aliejus biokuro gamybai, – kurie dabar į Lietuvą atkeliauja geležinkeliu iš Rytų, t. y. iš Baltarusijos, Ukrainos, šiek tiek iš Rusijos, ir vėliau autotransportu vežami į Lenkiją. Dabar analizuojame galimybes panaudoti cisterninius konteinerius ir patogiai pakeitus vėžę transportuoti geležinkeliu į Lenkiją“, – pasakoja p. Butnorius.

Taip pat regima perspektyva geležinkeliu vežti puspriekabes.

„Per pastaruosius keletą metų Eu­ropoje tai labai sparčiai išpopuliarėjo, yra lietuviškų bendrovių, kurios naudojasi puspriekabių vežimo geležinkeliu paslaugomis“, – sako p. Butnorius. Anot LG atstovo, tarifų klausimas – viena iš temų, kurios aptariamos su kaimynais lenkais, tačiau jis nurodo, kad svarbus ne tik tarifų klausimas – yra ir techninių aspektų, kurie, kaimynų lenkų teigimu, riboja galimybes taikyti patrauklius tarifus.

„Dalis nuo Varšuvos mūsų link einančios linijos yra elektrifikuota, kitoje dalyje reikia naudoti dyzelinę trauką, tad reikia keisti trauką, o tai didina sąnaudas“, – sako p. Butnorius. Todėl, pabrėžia jis, LG priėmė strateginį sprendimą – nuo kitų metų Lenkijoje pradės veiklą kaip geležinkelių vežėjas, imsis gabenimų iki Varšuvos. Tai, anot p. Butnoriaus, leis sumažinti sąnaudas ir pasiūlyti konkurencingesnę kainą.

Eksporto ir investicijų įrankis

Pono p. Daukanto teigimu, įtakos vėžės apkrovimui kroviniais turės gerokai daugiau faktorių nei vien LG įdirbis.

„Tai lems ir uosto tarifai, nes tai aktualu ir gabenimams konteineriais, svarbu, kaip bus plėtojama mūsų gamyba, netgi euro ir JAV dolerio santykis“, – mano p. Daukantas. Jis akcentuoja, kad geležinkelis, palyginti su kelių transportu, konkurencingas vežant krovinius ilgais maršrutais, o tai reiškia, kad reikia turėti jungtį nuo Kauno iki kur nors už Lenkijos.

„Jau yra konkretus klientas partneris, su kuriuo analizuojama galimybė paleisti traukinį iš Vokietijos iki Kauno“, – sako p. Butnorius.

Pono Daukanto vertinimu, artimiausiu metu didelio krovinių srautų augimo tikėtis neverta, nes nemažą krovinių, vežamų per Lietuvą, dalį sudarė tie, kurie gabenami į vis labiau vargstančią Rusiją.

Kita vertus, jis pabrėžia, kad dažnai vis dar labai stereotipiškai galvojama, vien apie prekių atvežimą mūsų vartotojams, tačiau ši vėžė svarbi eksportuotojams.

„Tai daug įdomiau ir turėtų pasiteisinti, bet tai neįvyks per mėnesį, bet bus labai svarbu, vėžė aktuali ir investicijų traukos atžvilgiu. Matau labai gerą faktorių, nes Lietuvai jungčių trūko. Estai sugebėjo pritraukti įdomių pramonės šakų ne vien savo lankstumu, bet ir dėl to, kad turi neblogų jungčių keltais“, – lygina p. Daukantas. Pasak jo, jungtis – didelė paspirtis Lietuvos pramonei ir tiems, kurie nori į Lietuvą pritraukti pramonės investicijų.

Srautai perskirstomi

Tačiau europinė vėžė vis daugiau nerimo kelia uostininkams. Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos asociacijos prezidentas ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius, sako, kad uosto kompanijos „Rail Baltica“ projektą vertina nevienareikšmiai: „Matome ir pliusų, ir minusų. Globalia prasme gerai, nes europinė vėžė sujungs mus su Vakarų Europa. Be to, daugiau krovinių iš autotransporto bus nukreipta į geležinkelio linijas, o tai mažins transporto apkrovą keliuose ir taršą. Tačiau, jei kalbėsime apie jos įtaką uostui, tai iššūkių ir grėsmių yra gerokai daugiau nei pliusų.“ Anot jos, dėl naujosios vėžės Klaipėdos uostui kyla grėsmė prarasti dalį krovinių.

„Didžiausia įtaka bus jūrų keltais gabenamiems kroviniams, taip pat konteineriams. Jau dabar tik su Europos uostais dirbantys keltų operatoriai, konteinerinės linijos smarkiai konkuruoja su autotransportu, į šią kovą dar įsitrauks ir geležinkeliai. Tad tikėtina, kad dalis Europos ro-ro krovinių, konteinerių gali būti perkelti ant geležinkelio platformų“, – prognozuoja pašnekovas.

Tokią grėsmę įžvelgia ir Audrius Pauža, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius: „Mes, uostininkai, į šį projektą žiūrime labai atsargiai. Baiminamės, kad pradėjusi veikti vėžė nusiurbs dalį krovinių, kurie dabar plukdomi laivais. Tai neliečia į Aziją ar Ameriką plukdomų krovinių, tačiau tarp Europai skirtų krovinių persiskirstymas labai tikėtinas.“

Mažins konkurencingumą

Planuojama, kad „Rail Baltica“ vėžė apie 2025 m. eis per Rygą, Taliną, o į mūsų uostamiestį neužsuks, todėl tikėtina, kad tai sumažins Klaipėdos uosto konkurencingumą šių uostų atžvilgiu.

„Jau dabar konkurencija tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų didžiulė, atsiradus vėžei, ji dar labiau didės. Deja, atsidursime prastesnėje pozicijoje nei Ryga ir Talinas, kurie krovinių siuntėjams galės siūlyti įvairesnes krovinių gabenimo alternatyvas“, – nurodo p. Šileika.

Jam pritaria ir Aloyzas Kuzmarskis, UAB „Bega“ generalinis direktorius. Jis pažymi, kad geležinkelio linija ateityje gali tapti Klaipėdos uosto konkurente: „Siekiant įvertinti šio projekto įtaką, reikėtų išsamios studijos, tačiau akivaizdu, kad uostui naudos iš jo nebus. Kita situacija būtų, jei projekto maršrutas Klaipėdos nebūtų palikęs nuošalyje.“

Ponas Šileika nuogąstauja, kad įgyvendinę vėžės projektą LG, siekdami tinkamai prižiūrėti naujai sukurtą infrastruktūrą, patirs papildomų sąnaudų, todėl padidėsiančias išlaidas gali perkelti ir ant krovos kompanijų pečių. Tokiu atveju gali būti didinami krovinių gabenimo tarifai ir jų gabenimas geležinkeliais dar labiau brangti.

„Begos“ generalinis direktorius taip pat įžvelgia galimą tokį scenarijų.

„Praktika jau ne kartą parodė, kad padidėjusias išlaidas LG atsiima didindami tarifus, deja, tai atsisuka prieš juos pačius, nes prarandami kroviniai. Ne paslaptis, kad šiemet dėl padidėjusių geležinkelių tarifų praradome dalį krovinių, kuriuos galėjome krauti Klaipėdos uoste. Jie nutekėjo į kitus uostus, kur geležinkelių paslaugos buvo pigesnės“, – teigia p. Kuzmarskis.

O ponas Daukantas sako, kad jis ne politikas, tad svarsto, kad atidarius jungtį iki Kauno turėtų atsirasti tam tikrų – technologinių, ekonominių – kliūčių tiesti bėgius Latvijos link.

„Neskubama, lygiai taip pat, kaip jie neskubėjo prisijungti prie šio projekto, kai buvo aišku, kad be jų ar su jais vis tiek darbai pajudės, – mano p. Daukantas. – Kiekvienas mėnuo, kiekvieni metai, kol mūsų šalis turi išskirtinę poziciją, o dabar Lietuva įgijo išskirtinę poziciją tarp Baltijos šalių, yra konkurencinio pranašumo kūrimo metai.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 16 d.

infogr.am::infogram_0_copy_rail_baltica

FOTOGALERIJA RAILBALTICA (32 nuotr.)

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

S. Skvernelis žada NT ir taršių automobilių mokesčius   11

Naujų mokesčių bei didesnio jų progresyvumo Lietuvai nepavys išvengti, sako laikinasis premjeras. Sauliaus...

Prekybos karai mažina krovininio oro transporto poreikį pasaulyje Premium 3

Tarptautinė oro transporto asociacija IATA skelbia apie mažėjančią krovininio oro transporto paklausą, bet...

Tuščių konteinerių kaina – beveik 18 mlrd. Eur per metus  Premium 2

Konteineriais gabenama 95% pasaulio prekių, tačiau trečdalis jų keliauja tušti. Specialistai komentuoja, kad...

SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į kelių priežiūrą per ateinančius dvejus metus ketinama investuoti apie 1 mlrd. Eur 11

Šalies kelių priežiūrai finansuoti 2020–2021 metais ketinama skirti apie 1 mlrd. Eur. Pasak Lietuvos...

„Lietuvos geležinkeliai“: duomenų apie „Sigmen“ grėsmę nacionaliniam saugumui nėra 1

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti...

„Klaipėdos konteinerių terminalas“ pasistiprino naujais kranais

Bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) pradėjo dirbti su nauju, universalios paskirties uosto...

Šviesoforuose nuo kitų metų nebeliks dešiniojo posūkio lentelių 45

Susisiekimo ministerija atnaujino Kelių šviesoforų įrengimo taisykles – nuo ateinančių metų šviesoforuose...

„Transporent“ gavo 7,8 mln. Eur Lietuvos pašto užsakymą 9

Automobilių nuomos įmonė „Transporent“ gavo 7,755 mln. Eur valstybės valdomo Lietuvos pašto užsakymą – ji...

Vilnius už 19 mln. Eur pirks 50 naujų autobusų 2

Vilnius už 19,36 mln. Eur pirks 50 naujų žemagrindžių autobusų – juos savivaldybei parduos konkursą laimėjusi...

Ruošiasi sutvarkyti neasfaltuotą gatvę Vilniaus Šnipiškėse

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi sutvarkyti Šnipiškėse esančią Krokuvos gatvę, kurios dalis vis dar...

Statyba ir NT
2019.07.16
Vilnių sieks paversti siuntų iš Kinijos logistikos centru Europoje 4

„Lietuvos geležinkeliai“ krovinius iš Kinijos rengiasi gabenti tiesiogiai, be logistikos partnerių, o...

Šiemet prasidės Palangos oro uosto rekonstrukcija

Šių metų pabaigoje planuojama pradėti Palangos oro uosto rekonstrukciją, po kurios bus perplanuotos pastato...

„Lietuvos geležinkeliai“ dėl VPT sprendimo kreipėsi į teismą 1

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašo pripažinti Viešųjų...

Į bioetanolio gamyklą Kėdainių LEZ planuojama investuoti iki 180 mln. Eur Premium 7

Estijoje registruota „Baltic Bioethanol“ Kėdainių LEZ planuoja statyti 180 mln. Eur vertės bioetanolio...

Pramonė
2019.07.16
„ACE Logistics“ pirmąjį pusmetį augo 8,5%, mažėja kelių transporto dalis 1

Estijos kapitalo logistikos ir transportavimo sprendimų įmonių grupės „ACE Logistics“ Lietuvos padalinys...

Vilniuje bus įrengtos penkios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės 8

Vilniuje, netoli magistralinių kelių, planuojama įrengti 5 viešąsias didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Lietuvos oro uostų patirtis: kaip tris VĮ paversti vienu šiuolaikišku verslu Premium 6

Prieš 5 metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės buvo sujungtos į vieną. Naujai...

Vadyba
2019.07.15
Aukščiausia elektros lyga: XXI a. lenktynių formato aktyvistai sunkiai laužia tradicijų ledus Premium

Elektra varomų automobilių „Formulės E“ lenktynės – nuo 2014 m. plėtojamas projektas, kurį siekiama paversti...

Verslo klasė
2019.07.14
„Solaris“ gavo didžiausią elektrinių autobusų užsakymą Europoje 7

Italijos viešojo transporto operatorius „ATM Milano“ sutarė dėl 192 mln. Eur vertės elektrinių autobusų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau