Suomijos „Posti“ naudoja bepiločius

Keturias dienas per bandymus „Posti“ bepiločiai orlaiviai gabeno siuntas tarp Helsinkio ir Suomenlinos salos-tvirtovės, esančios maždaug už penkių kilometrų nuo miesto centro.

Pirmoji Europoje bepiločius orlaivius (BPO) siuntoms pristatyti pasitelkė Vokietijos bendrovė „Deutsche Post DHL“. Ji net atidarė nuolatinę pristatymo liniją iš Nordeicho uosto į Juisto saloje esantį DHL skyrių.

„Pasitelkę BPO ieškome būdų e. komercijai paskatinti ir pristatymui siuntėjams bei gavėjams pagreitinti ir supaprastinti“, – komentuoja Jukka Rosenbergas, „Posti“ vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už siuntas ir logistiką.

Teigiamas požiūris

Komercinių BPO skrydžiai daugelyje Europos šalių – taip pat Lietuvoje – šiuo metu leidžiami tik operatoriaus matomumo zonoje, nes įstatymai, reglamentuojantys BPO naudojimą, dar neegzistuoja ir daugeliu atvejų vadovaujamasi taisyklėmis, apibrėžiančiomis entuziastams skirtų modeliukų naudojimą.

Bandomieji „Posti“ skrydžiai atlikti gyvenamojoje teritorijoje ir už operatoriaus matomumo zonos ribų. Tačiau „Trafi“ – Suomijos transporto saugos agentūra prie Susisiekimo ministerijos – leidimą bandymams suteikė.

„Savavaldė aviacija – sparčiai besiplečiantis segmentas, kuris atveria naujų verslo galimybių. „Trafi“, kaip aviacijos priežiūros institucija, skatina įvairius projektus, susijusius su BPO. Siekiame sukurti gerą aplinką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams bei galimybę plėtoti naujai sukurtus verslus“, – sako Jukka Hannola, „Trafi“ vyriausiasis patarėjas.

Stebi rinką ir laukia taisyklių

Lietuvos bendrovės taip pat žvalgosi galimybių panaudoti BPO savo veikloje. VŽ jau rašė, kad bepiločiais domisi ir stambieji verslininkai. Tarp jų – ir Gedimino Žiemelio valdoma „Avia Solutions Group“ (ASG), kurjerių bendrovės, ir net Lietuvos paštas.

„Galimybė siuntas ateityje pristatyti pasitelkus BPO taip pat svarstoma: sekame situaciją tarptautinėje rinkoje, konsultuojamės su užsienio šalių operatoriais, kitomis siuntų bendrovėmis. Manau, bepiločiai galėtų būti naudojami kaip papildoma logistikos priemonė bendroje siuntų pristatymo grandinėje, t. y. šis būdas papildytų siuntų pristatymą automobiliais ar kitomis transporto priemonėmis“, – sako Rasa Radzevičienė, Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorė. Tačiau ji pabrėžia, kad, nors jau yra techninių galimybių, tokio lygio projektui įgyvendinti Lietuvoje reikalinga sureguliuota teisinė bazė. Lietuvos paštas pavaldus Susisiekimo ministerijai, kuri ir gali inicijuoti teisinės bazės sukūrimą.

Vladas Lašas, UAB „Skubios siuntos“ generalinis direktorius ir UAB „Elinta“ bendraturtis, teigia, kad siuntų pristatymas BPO Lietuvoje komerciškai nepasiteisintų, nes čia visi klientai lengvai pasiekiami gerai išplėtotu kelių tinklu. Tačiau jis pabrėžia, kad reguliavimas yra reikalingas, nes tai padėtų pritraukti užsienio investuotojų.

„Suomija galėtų būti puikus pavyzdys Lietuvai. Ministerija, oro erdvės prievaizdai ir valstybei priklausanti logistikos įmonė imasi bandyti savo šalyje pradedančiųjų kuriamas ateities technologijas ir skatina verslą jungtis. Norėčiau, kad ir palankūs Lietuvos Vyriausybės sprendimai paskatintų pasaulinius logistikos verslo lyderius bandomiesiems projektams ir naujoms technologijoms bei verslo modeliams kurti pasirinktų Lietuvą“, – sako p. Lašas.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 24 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą