Dundulis netiki „Rimi“ ir „Iki“ pažadais mažinti kainas

Ponas Dundulis interviu VŽ teigia, kad neigiamą pokytį gali pajusti tik gamintojai. O „Rimi“ ir „Iki“ konsolidacijos pažadas, sumažinti kainas pirkėjams, gali likti neįgyvendintas.

„Priklausomai nuo tinklo, išlaidos yra maždaug 20% ir antkainiai yra kažkur dvidešimt keli. Čia stebuklo negali būti. Taip kad pirkėjas 1% kainų sumažėjimo ar padidėjimo net nejaučia, jūs puikiai suprantat. Galiu drąsiai pasakyti, kad be 1–2% ribos ten nieko nėra. Pavyzdžiui, aš tikrai tikėjau, kad vokiško konkurento atėjimas padarys kur kas didesnę įtaką rinkai, bet padarė mažesnę, nei aš pats tikėjausi“, – kalba mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ kūrėjas.

Jis skaičiuoja, kad pirkėjai kainų skirtumą pajustų, jei jos pigtų bent 10–15%, tačiau tokios galimybės šiandien nemato.

„Ar jūs galvojat, kad „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas prekes tiek atpigins? Ne. Galiu drąsiai pasakyti, kad, duok Dieve, ir 1% pajudėtų. Dar viena medalio pusė: šiuo metu viskas brangsta. Pavyzdžiui, gavom iš duonos gamintojų krūvą laiškų, mes dar nepabranginom, bet po Naujųjų niekur nedingsim“, – aiškina p. Dundulis.

„Lidl“ atpigino tik daržoves, tačiau ir tai nėra gerai

Jis tęsia mintį, kad naujas žaidėjas negali padaryti tokios didelės įtakos, kaip manoma. O vėliau paaiškina, kodėl prekybininkai neturi galimybių mažinti kainų, ir kodėl iš viso reikėtų atsiakyti mąstymo tokiomis kategorijomis.

„Prisiminkim, kas buvo prieš ateinant vasarą naujam žaidėjui („Lidl“ – VŽ). Ir stebuklas neįvyko, išskyrus bananų stebuklą. O visa kita tame pačiame lygyje. Dabar galiu pasakyti drąsiai, kad pieno produktai brangsta – pasaulinė tendencija. Dėl vieno žaidėjo kažkas tikrai neįvyks“, – apie tai, kad prekybos tinklai yra priversti prisitaikyti prie rinkos sąlygų, aiškina verslininkas.

Tačiau jis pripažįsta, kad „Lidl“ atėjimas sumažino daržovių kainas.

„Lietuvius (tiekėjus – VŽ) jie kažkokiu būdu prispaudė, bet iš tikrųjų Lietuvai tai yra blogai. Nes ūkininkai negauna pinigų ir kitais metais jiems bus labai sunku. Visai rinkai uždavė toną. Įsivaizduokit, dabar morkas prekybos centrai pardavinėja už 0,11 Eur su PVM. Tai reiškia, kad ūkininkas gauna 0,06–0,07 Eur. Tai garantuotas minusas. Tai reiškia, kad jis nesurenka tiek pinigų, kiek išleido užauginimui. Ūkininkams tai yra prakeiksmas“, – sako p. Dundulis.

Jis kartu pripažįsta pats esantis prekybininkas ir ieškantis geriausių kainų, tačiau, p. Dundulio žodžiais, žemos kainos yra blogai.

„Mūsų bėda yra ne aukštos kainos, o maži atlyginimai. Ir kai pradeda (kalbėti – VŽ) apie kainų mažinimą, tai čia yra blogai. Reikia, kad augtų atlyginimai, ne kad mažėtų kainos. Ir tada viskas susitvarkys, ir ekonomika“, – įsitikinęs p. Dundulis.

Čia jis pabrėžia viešojoje erdvėje sklandančią dviejų pusių retoriką: vieni spaudžia mažinti kainas, o kiti – didinti atlyginimus.

„Juk čia priešingi ekonomikos dėsniai. Tai yra nesuderinama. Reikia daryti viską, spausti, kad atlyginimai didėtų, ir jokiu būdu nespausti, kad kainos mažėtų. Čia kalbu kaip pilietis, ne kaip prekybininkas. Tačiau to nesuvokia, o tas suvokimas turi būti aukščiausiame lygyje“, – teigia pašnekovas.

Kalta mokesčių sistema

Ponas Dundulis pasakoja stebintis žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus apie kainų lyginimą Lenkijoje ir čia. Pavyzdžiui, kad tos pačios prekės „Lidl“ kaimynystėje ir „Lidl“ Lietuvoje skiriasi.

Jo nuomone, tam yra paprastas paaiškinimas – mūsiškė mokesčių sistema. Verslininkas pabrėžia, kad kalba eina ne apie pavienius mokesčius, o jų visumą. O sprendžiant problemas dažniausiai paimama viena dedamoji ir norima padaryti stebuklą.

„Paprastai tam tikri reiškiniai susideda iš krūvos dedamųjų. Galiu įvardyti darbo apmokestinimą, sekantis – PVM, visokie šiukšlių mokesčiai ir t.t. ir t.t. Praėjusiais metais skaičiavau, kur po to išeina visi įmonės pinigai, numetus visas išlaidas, paliekant mokesčius bei darbo užmokestį“, – vardija pašnekovas.

Remiantis jo valdomo tinklo 2015 m. finansiniais rezultatais, iš 100 Eur 75 Eur nukeliauja į biudžetą, o 25 Eur lieka neto darbo užmokesčiui.

„O jei skiriame 100 Eur atlyginimui į rankas, priskaičiavus visus absoliučiai mokesčius, išleidžiame 300 Eur, – skaičiuoja jis. – Taigi kaip tos prekės gali būti pigios? Mes visi klausiam, kodėl Lietuvoje taip brangu? Todėl ir brangu.“