Dėl konkurencijos trūkumo reagentai pabrangsta ir 48%

„Kone pusė – 47% – gydymo įstaigų skelbiamų laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių viešųjų pirkimų yra vieno tiekėjo pirkimai. Penki didžiausi rinkos dalyviai užima 66% šios rinkos, tuo tarpu likusią dalį dalinasi 115 tiekėjų“, – situaciją rinkoje apžvelgia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Ji teigia, kad reagentų ir diagnostikos priemonių viešieji pirkimai sudaro apie 10% visų medicinos srityje vykstančių viešųjų pirkimų. Jiems įsigyti Lietuvos gydymo įstaigos kasmet išleidžia vidutiniškai apie 34 mln. Eur.

Geriausiai šiuose pirkimuose sekasi bendrovei „Interlux“ – 2013-2015 m. ji pasirašė laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių sutarčių, kurių vertė - virš 22 mln. Eur. „Interlux“ per šį laikotarpį laimėjo beveik pusę – 46% – Kauno klinikų skelbtų reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimų bei 19% analogiškų pirkimų Santariškių klinikose. Šios dvi gydymo įstaigos nuperka daugiausiai reagentų ir diagnostikos priemonių Lietuvoje – jų sudarytų sutarčių vertė sudaro 38% tokių sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių.

„Prisiriša“ prie tiekėjo

„Pagrindinė priežastis, dėl ko neužtikrinama konkurencija reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimuose – prisirišimas prie vieno tiekėjo. Konkretaus gamintojo įranga gali būti naudojama tik su to paties gamintojo reagentais“, – pranešime aiškina Diana Vilytė, VPT direktorė.

Tarmybos tyrimas parodė, kad dažnu atveju gydymo įstaigos tyrimų įrangą gauna iš tiekėjų neatlygintinai arba pagal panaudos sutartį, tačiau taip atsiranda priklausomybė nuo tiekėjų. Neatlygintinai ar panaudai suteikta įranga užtikrina, jog gydymo įstaiga pirks būtent su ja tinkamus naudoti reagentus ir medžiagas. Pasibaigus įrangos panaudos sutarčiai, ji automatiškai pratęsiama dėl to, kad įstaiga jau turi nusipirkusi didelį kiekį reagentų, kuriuos turi naudoti toliau.

Galimas sprendimas

Ponia Vilytė sako, kad dėl dabartinės situacijas rinkos žaidėjai skundžiasi. Be to, ji pabrėžia, jog Europos Komisijos (EK) vertinime pagal iš vieno tiekėjo įvykdomų pirkimų skaičių Lietuva patenka tarp blogiausiai vertinamų ES šalių.

„Įprasta tarptautinė praktika – pirkti tyrimus, o ne priemones jiems atlikti: taip išvengiama nenumatytų papildomų išlaidų, neprisirišama prie konkrečių gamintojų, tiekėjui mokama už atliktus tyrimus,“ – rekomenduoja vadovė. Anot jos, analogišką praktiką taiko ir Pasaulio sveikatos organizacija.

„Mūsų duomenimis, 2013–2015 m. reagentų pirkimuose dalyvavo 137 tiekėjai, tad gydymo įstaigos turi galimybių užtikrinti realią, o ne imituojamą konkurenciją reagentų pirkimuose – tai leistų gauti geresnę perkamų prekių kainą ir kokybę“, - mano vadovė.

Europos Komisijos vertinimu, sveikatos priežiūros sektorius laikomas viena labiausiai korupcijos pažeidžiamų sričių dėl didžiulio paslaugų tiekėjų ir gavėjų skaičiaus ir sudėtingos kontrolės. Lietuvoje viešųjų pirkimų skaičius medicinos srityje pernai sudarė 17% visų per metus atliekamų viešųjų pirkimų. Jų vertė - 274 mln. Eur.