Lietuviai butelius grąžina netikėtai uoliai: verslas už tai susimokės daugiau

Pasak Gintaro Varno, USAD generalinio direktoriaus, didinti užstatinės taros surinkimo tarifus gamintojams ir importuotojams tenka atsižvelgiant į naujausias tendencijas.

Lietuvoje per šiuos, pirmuosius užstato sistemos veikimo metus, taros surinkta gerokai daugiau nei prognozuota. Šiuo metu Lietuvoje pakuočių surinkimo procentas jau siekia 74%, nors buvo planuota, kad per visus 2016 metus bus surinkta tik 64% į rinką išleidžiamų pakuočių.

Pasak p. Varno, planuojama, kad Lietuvoje kitąmet bus surinkta ir sutvarkyta net 90% į rinką išleistų užstato pakuočių – tiek, kiek surenkama kitose Europos šalyse, kur panašios užstato sistemos veikia jau ne vienerius metus.

Tokius ambicingus planus patvirtino USAD valdyba, remdamasi taros grąžinimo tendencijomis.

„Diegdami sistemą nesitikėjome, kad sistema Lietuvoje prigis taip sparčiai, jog tuos rodiklius, kurių tikėjomės nebent po poros metų, pasieksime dar šiemet. Tam esame pasiruošę – taromatai ir skaičiavimo centras veikia sklandžiai. Tačiau surinkti kiekvieną butelį ar skardinę kainuoja, tad tenka didinti įkainius“, – dėsto p. Varnas.

Šią savaitę USAD valdyba patvirtino naujus, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius tarifus už pakuočių sutvarkymą: už kiekvieną PET butelį nustatytas 3 centų, plieninę skardinę – 3 centų, stiklinę tarą – 2,5 cento, o aliuminio skardinę – 1,5 cento tarifas. Iki šiol už stiklo ir aliuminio pakuotes jas išleidžiančioms įstaigoms mokėti nereikėjo.

Pasak p. Varno, apie tai, kokie tarifai planuojami, gamintojai ir importuotojai buvo informuoti dar vasarą ir turėjo laiko tam pasiruošti.

Paaiškino, kas lemia įkainį

USAD vadovas paaiškina, kodėl išaugus pakuočių surinkimui tenka didinti mokesčius gamintojams. Pasak jo, užstato sistema yra finansuojama iš trijų šaltinių: planuojama, kad 21% pajamų USAD kitąmet gaus iš surinktų pakuotės žaliavų pardavimo, 23% sudarys pajamos iš vartotojų nesusigrąžinto užstato, o 56% pajamų duos į gėrimus užstatinėje taroje į rinką tiekiančių gamintojų subsidija.

„Būtent gamintojams tenka pagrindinė užstato sistemos išlaikymo našta. Padidėjus pakuočių surinkimui, mažėja mūsų pajamos iš negrąžinto taros užstato – mokesčio, kurį sumoka teršėjai. Be to, padidėja ir išlaidos, nes surinkti ir transportuoti daugiau butelių ir skardinių kainuoja brangiau. Todėl norint išlaikyti sistemą tenka didinti įkainius gamintojams“, – paaiškina p. Varnas.

USAD duomenimis, didžiausia užstato sistemos išlaidų dalis tenka prekybininkams už pakuočių surinkimą prekybos vietose. Tai sudaro daugiau nei pusę visų planuojamų 2017 m. užstato sistemos sąnaudų. Išlaidos taromatams sudaro beveik 27%, transportavimo sąnaudos – 8%, skaičiavimo centro veiklos ir kitos sąnaudos – apie 13% visų planuojamų USAD išlaidų.

Skaičiuojama, kad 2017 metais sistemai išlaikyti iš gamintojų ir importuotojų skirs 14,9 mln. Eur. „Įvertinus, kad į sistemą grįš 90% pakuočių, planuojama, kad kitąmet pajamos iš negrąžinto užstato bus 61% mažesnės negu šiemet, o pajamos už parduotas žaliavas bus 29% didesnės nei 2016 metais“, - pasakoja USAD vadovas.

Ponas Varnas pabrėžia, kad visose šalyse, kuriose veikia užstato sistema, ji iš dalies yra išlaikoma iš dviejų šaltinių – negrąžintų pakuočių užstato ir perdirbtų antrinių žaliavų. Likusią išlaidų dalį padengia gamintojų ir importuotojų subsidijos.

Kuo daugiau pakuočių grąžinama, tuo daugiau reikalaujama subsidijų iš gamintojų ir importuotojų, kurie laikomi atsakingais už į rinką išleistas pakuotes, ir jų pareiga – finansuoti jų sutvarkymą.

„Nė vienoje Europos šalyje, kur veikia užstato sistema, nebuvo tokio starto, kai jau pirmais metais surenkama virš 74% pakuočių. Estijoje, Danijoje, Švedijoje, kurių pavyzdžiais remiamės, pirmais metais jų buvo sugrąžinta vos pusė. Lietuvoje sėkmę lėmė ir platus taromatų tinklas, ir visuomenės švietimas, ir išaugęs pačių gyventojų sąmoningumas“, – teigia USAD vadovas.

Naujausia statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai į užstato sistemą jau grąžino per 333 mln. pakuočių. Daugiausiai pakuočių – 88% – grąžinama į taromatus.

Anot USAD vadovo, tokie puikūs užstato sistemos rezultatai rodo, kad ji yra efektyviausias būdas kovoti su gamtoje besimėtančiomis skardinėmis ir buteliais.

Kainos gali keistis ir vėl

USAD per šiuos metus jau ne pirmą kartą koreguoja įkainius gamintojams. Štai nuo lapkričio 0,025 Eur tarifas gamintojams ir importuotojams buvo įvestas už plastikinę PET ir plieninę pakuotę.

USAD atstovai neatmeta, kad tarifus gali tekti koreguoti ir kitąmet.

Į kurią pusė jie keisis esą priklausys nuo taros surinkimo rodiklių, žaliavų kainų.

„Kitąmet liepą, tikėtina, tarifai bus koreguojami. Kaip jie kis, sunku prognozuoti, kita vertus, tarifams mažinti rezervo nėra, nes net ir tie tarifai, kurie įsigalios nuo 2017 m. sausio, dar nepadengia nuostolių, kuriuos užstato sistemos administratorius patyrė dėl to, kad šiemet žmonės į taromatus sugrąžinto daugiau taros nei prognozuota“, - sako Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.

Aludarių atstovas susilaiko nuo komentarų, kaip nuo sausio didėsiantys tarifai paveiks gėrimų kainas vartotojams.

FOTOGALERIJA Užstatinių pakuočių skaičiavimo centras (32 nuotr.)