„Bennet Distributors“ vadovas: aš ramus, nes monopolio jiems sukurti nepavyks

Seimo rinkimus laimėję valstiečiai-žalieji svarsto galimybes steigti valstybinį vaistinių bei alkoholio parduotuvių tinklą. Pasak politikų, pirmasis leistų sumažinti vaistų kainas, o antrasis padėtų kovoti su alkoholizmu. Kaip vieną pavyzdžių valstiečiai-žalieji mini Skandinavijos šalis, kur alkoholio įsigijimas yra apsunkintas.

„Negalima lyginti Lietuvos su Skandinavija, kurioje dominuoja tam tikri karteliai, susiję su alkoholio prekybos suvaržymais, nes mūsų rinka nėra izoliuota, mes turime sienas su Rusija, Baltarusija, Latvija, Lenkija. Jeigu Lietuvoje bus įvestas monopolis arba smarkiai padidinti akcizai, žmonės važiuos į kitas šalis, kuriose galės įsigyti legalių prekių“, – VŽ sako p. Kuklis.

Islandijoje, kuri yra sala, apskritai galima įvesti sausą įstatymą – užtruks nemažai, kol kažkas atplukdys laivais neleistinų prekių, ironizuoja pašnekovas.

„Žmonių neapgausi, jie ras kur įsigyti prekių pigiau. Pavyzdžiui, Estija, ko gero, jausdama spaudimą iš Suomijos, pastaruosius metus didino akcizus, kad kainos rinkose susivienodintų, tačiau pasienyje su Latvija atsirado labai daug alkoholio parduotuvių – būtent čia gėrimų įsigyja tiek suomiai, tiek estai“, – pasakoja p. Kuklis.

Blogai, anot jo, yra, kai gretimose rinkose skiriasi prekių kainos, vartotojai, gavę galimybę, jų įsigyja daugiau nei reikia, o papildomos atsargos namuose skatina vartojimą.

Sukurti monopolį nėra lengvas dalykas, Skandinavijos šalyse jis egzistuoja nuo 1930 m.

„Vykdyti tokias drastiškas reformas, kaip monopolio kūrimas, reikia nebent kartu su kaimynais latviais, lenkais, tuomet galima tikėtis geresnių rezultatų“, – įsitikinęs p. Kuklis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į resursus, kurie būtų reikalingi steigiant monopolį. Praktiškai tai būtų verslo pradžia nuo nulio. Reikėtų sukurti struktūrą, kažkokią organizaciją. Kitas dalykas – suformuoti parduotuvių tinklą.

„Patalpos alkoholio prekybai perduodamos nenoriai, paprastai reikia surinkti daugelio kaimynų leidimus. Ar tos parduotuvės būtų sukurtos jau egzistuojančių pagrindu? Valstybė pirktų mažesnes parduotuves, jas nacionalizuotų?“ – svarsto p. Kuklis.

Paklaustas, ar investuotų į valstybės monopolį, jei gautų kvietimą, jis sakė sunkiai įsivaizduojantis tokią galimybę.

„Verslas investuoja pinigus ten, kur yra aiški situacija, ilgam laikotarpiui numatytos prognozės, aš tokį modelį vertinu skeptiškai“, – teigia p. Kuklis.

Konstitucinio Teismo sprendimas

Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos narė, VŽ atsiųstame komentare pastebi, kad apie valstybinį prekybos alkoholio monopolį Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dar 2004 m.

„Anot Teismo, alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui yra reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas. Tačiau ūkinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, kad būtų saugoma sąžininga konkurencija, ūkinės veiklos laisvė“, – sako p. Šovienė.

KT nutarime rašoma, kad valstybė negali rinktis tokių „neadekvačių“ priemonių, kaip rinkos monopolijos įvedimas.