Alkoholio pardavimas smuko, bet ar dėl dokumentų rodymo akcijos – klausimas

Didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „ Prisma“, „Aibė“ ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėse – kartu sudėjus rugsėjį alkoholinių gėrimų parduota 9% mažiau nei paprastai per mėnesį.

„Visa alkoholinių gėrimų rinka siekia 150 mln. Eur per mėnesį, vadinasi, šį mėnesį ji sumažėjo 7 mln. Eur, – skaičiuoja Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius. – Sumos ir kiekiai iš tikrųjų yra labai dideli, štai iš kur valstybė surenka milijonus akcizo mokesčio.“

Asociacija skaičiuoja, kad 9% galima prilyginti 40.000 butelių degtinės arba 240.000 butelių alaus per dieną.

Kiek anksčiau prekybininkai prognozavo, kad pradėjus reikalauti dokumento prie kasos, alkoholinių gėrimų pardavimas sumažės 10%.

Pasak p. Vilimo, pasirašę geros valios memorandumą prekybininkai turėjo tikslą – realiai prisidėti prie alkoholio vartojimo problemos šalyje. Nebuvo siekiama, anot jo, nei kažką supykdyti, nei kažkam trukdyti ruoštis rinkimams.

„Keista, kad veiksminga priemonė sulaukė ne pritarimo, o pasipriešinimo iš tų, kurie turėtų tai vertinti. Alkoholio vartojimo problema buvo prieš rinkimus, liks ir po jų. Tereikėjo tik parodyti atsakomybę ir dokumentą porą savaičių, o jau turime ženklius rezultatus“, – komentuoja p. Vilimas.

Ne pats geriausias mėnuo

VŽ kalbintos Prekybos įmonių asociacijai nepriklausančios įmonės sako, kad alkoholinių gėrimų šį rugsėjį jie nepardavė daugiau. Vadinasi, naująja tvarka pasipiktinę pirkėjai nenuėjo šių gėrimų įsigyti pas prekybininkus, neprisijungusius prie memorandumo. Kita vertus, rugsėjis visuomet prekybininkams būna kuklesnis mėnuo.

Žeraldas Damušis, UAB „Kilminė“, valdančios tinklą „Express Market“ vadovas, sako, kad alkoholinių gėrimų šį rugsėjį parduota tiek pat, kiek pernai tą patį mėnesį.

„Nepastebėjau, kad būtų didesnių pokyčių“, – sako p. Damušis.

Marius Gumbrevičius, „Gelsvos“, valdančios „Vynotekų“ tinklą, savininkas, teigia, kad sumažėjusiais alkoholinių gėrimų pardavimais rugsėjį nereikia stebėtis, nes kiekvienais metais rugsėjį apyvartos smunka.

„Yra dvi duobės prekyboje, kai mažiau parduodama ir alkoholinių gėrimų, ir viso kito, tai – rugsėjis ir vasaris. Žmonės išleidžia pinigus, todėl tais mėnesiais krenta apyvarta“, – pabrėžia p. Gumbrevičius.

Jo vertinimu, šiais mėnesiais didėti pardavimas gali tik tuomet, kai prekės parduodamos labai pigiai arba kažkas parduotuvėje dalijama už dyką.

Anot pašnekovo, parduotuvių sprendimas iš pensininkų reikalauti dokumentų galėjo papiktinti dalį žmonių, tačiau to pagrindine apyvartos smukimo priežastimi jis nelaiko.

Šią vasarą į mažmeninės prekybos rinką Lietuvoje žengęs tarptautinis tinklas „Lidl“ neatskleidžia, ar rugsėjį alkoholinių gėrimų parduota mažiau nei rugpjūtį.

„Svaigiųjų gėrimų pardavimo rodikliai priklauso nuo sezono: pavyzdžiui, pasibaigus vasarai, alaus perkama mažiau. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, kadangi prekybos veiklą vykdome nepilnus keturis mėnesius, kol kas kaupiame duomenis, kad galėtume pagrįstai lyginti rodiklius bei įžvelgti vartojimo tendencijas“, – teigiama redakcijai atsiųstame atsakyme.