Apkarpius mokesčius ir bankų kortelės mielesnės

Publikuota: 2015-11-14
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepraėjo nė pusmetis nuo Briuselio sprendimo mažinti mokesčius už atsiskaitymus kortelėmis, ir ledai šioje rinkoje pajudėjo. Vis daugiau smulkiųjų teigiamai vertina ir diegiasi mokėjimo terminalus, o „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių.

Iki tol „Visa“ ir „MasterCard“, kurios užima 96,8% ES mokėjimo kortelių rinkos, maždaug dvejus metus įtikinėjo Briuselį, kad mažinti mokesčius už atsiskaitymus nenaudinga ir kaišiojo į Europos Komisijos (EK) ratus visokius tyrimus.

Mūsų šalyje veikiantys bankai, jų asociacija, savo ruožtu, virkavo, kad mokesčių už brūkštelėjimą kortele kavinėje ar degalinėje mažinti jokiais būdais negalima, nes Lietuvoje per mažai žmonių jomis atsiskaito. Kita vertus, verslas, ypač smulkusis, ilgą laiką nebuvo suinteresuotas diegtis terminalus ir priimti mokėjimus kortelėmis, nes tai buvo gana brangi paslauga – iki 2% kliento už pietus ar degalus mokamos sumos.

Kam nors šį užburtą ratą reikėjo pralaužti. Ir to ėmėsi Briuselis: po kelerius metus trukusių svarstymų ir debatų, šių metų kovą buvo priimtas ir birželį visoje ES įsigaliojo reglamentas, numatantis mažesnius tarpbankinius mokesčius už operacijas mokėjimo kortelėmis.

Šis reglamentas (angl. Multilateral interchange fee regulation) nustato, kad tarpbankinis mokestis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2%, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3% operacijos vertės. Tai maždaug 4 kartus mažiau, nei vidutiniškai mokama Lietuvoje. VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje verslui bankai paprastai taiko nuo 0,8% iki 2% pirkinio vertės mokestį, kuris dažniausiai įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

Pereiti prie naujų mokesčių dydžių bankams ir mokėjimo kortelių organizacijoms duotas pusmetis – iki gruodžio. Tačiau kai kurios įmonės skelbia, kad jų bankai tai jau padarė. Ir efektas, bent jau psichologinis, yra teigiamas.

Keičiasi klientų įpročiai

„Anksčiau mums buvo nustatytas 1,5% mokestis. Dabar jis jau yra sumažintas. Aš, tiesą pasakius, jokio pranešimo iš banko negavau, bet buhalterė sakė, kad yra sumažintas. Mažesnių mokesčių naudos dar nespėjome pajusti, bet pačių kortelių nauda akivaizdi. Žinokit, lankytojai dėl to labai patenkinti. Anksčiau kai kurie žmonės, sužinoję, kad pas mus galima atsiskaityti tik grynaisiais, tiesiog išeidavo, – pasakoja Vida Savičienė, galimybę atsiskaityti kortele jos valdomoje sostinės kavinėje „Kišenėlė“ pasiūliusi prieš kiek daugiau nei metus. – Manau, kad netrukus pajusim ir mažesnius mokesčius. Gerai, kad jie mažinami – vis į kišenę, o ne iš jos. Pasikalbam su kolegomis, tai daugelis taip mano, žmonės stengiasi neatsilikti nuo civilizacijos. Nors yra visokių, skaičiuojančių kapeikas, ir ne visi tuos terminalus diegiasi, bet dauguma diegiasi arba planuoja.“

Panašu, kad smulkusis verslas lengviau atsiduso ir ėmė gerokai palankiau žiūrėti į galimybes klientams atsiskaityti kortele. Tiesa, statistikoje tai pamatysime tik po kurio laiko. Teisybės dėlei taip pat reikėtų pridurti, kad kortelių skaitytuvų Lietuvoje keliais tūkstančiais padaugėja kasmet. Tačiau pasikeitimus pajuto ir didesnės bendrovės.

infogr.am::infogram_0_mokejimo_koeteliu_skaitytuvu_skaicius

Štai „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių. VŽ rašė („Lukoil“ bėga nuo bankų mokesčių“, 2012 08 01), kad bendrovė ėmėsi atidarinėti degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes sutaupę banko bei nuolaidų kortelių transakcijų mokesčių galėjo pasiūlyti mažesnę kainą.

„Tai, ką iš atsiskaitymų kortelėmis pasiima bankai, mes šiose degalinėse (vadinamosiose „Cash & Drive“) atiduodame klientams. Žmogus, atvažiavęs pas mus ir mokantis grynaisiais, iš karto gauna 5 euro centų nuolaidą, bet jis negalėdavo pasinaudoti mūsų nuolaidų kortele. Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams. Todėl šis modelis nebe toks patrauklus. Dviejose degalinėse to (mokėjimų tik grynaisiais – VŽ) jau atsisakėme. Iš viso paliksim tik porą „Cash & Drive“ degalinių. Tai padarysim per kitus metus“, – sako Romas Turlinskas, „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jis mini, kad degalinių skaičius mažinamas ne tik dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių. Esą patys klientai daugiau atsiskaito kortelėmis. Be to, bendrovė pamatė automatinių degalinių ir savitarnos kasų teikiamą naudą, – nereikia darbuotojų, galima dirbti visą parą ir per šventes.

Pajamos išsilygins

Beje, dabar jau ir bankai mažesnių tarpbankinių mokesčių tragedija nelaiko.

„Mūsų manymu, šis naujasis reguliavimas įtakos banko pajamoms turės tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu, nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartai, poveikis turėtų išnykti“, – sako Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reguliavimas gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams. Mat prekybininkai turės laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles priimti, o kokių – ne. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis.

Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Kesko Senukai“ Vilniuje atidarys statybų profesionalams skirtą prekybos erdvę-sandėlį 5

Kitą savaitę „Kesko Senukai“ Vilniuje atidarys statybų 1,5 mln. Eur kainavusį, specialistams bei statantiems...

Išpasakojo didžiausio istorijoje lietuvių pirkinio užsienyje detales Premium 9

Sunkiai pasiekiami sandorio įgyvendinimo terminai, gyvenimas lėktuvuose ir automobiliuose, kreivokas švedų...

Rinkos
2018.06.20
„Neste Lietuva“ šiemet planuoja plėsti degalinių tinklą 4

Suomijos kapitalo automatinių degalinių tinklą valdanti bendrovė „Neste Lietuva“ šiemet planuoja atidaryti...

EVD: Konkurencijos taryba tiria vaistinių kainas bei susijusius įkainius 2

Kovo pabaigoje tyrimą dėl šalyje veikiančių vaistinių tinklų galimo kartelinio susitarimo pradėjusi...

Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Verslo aplinka
2018.06.19
Kai kurios „Lidl“, „Maxima“, „Rimi“ parduotuvės vasarą dirba ilgiau

Atsižvelgdami į pirkėjų srautus vasarą, prekybos tinklai ilgina darbo laiką kai kuriose parduotuvėse...

VVTAT nubaudė „Norfą“

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė sankciją UAB „Norfos mažmena“ už nesąžiningą...

Tobula vieta lentynoje – šalia didžiųjų ženklų, sėkmės kodas – akcija Premium

Nors vartotojai ir teigia, kad nori didelio produktų pasirinkimo, iš tiesų tai juos dažniau vargina, nei...

Rinkodara
2018.06.18
„Barboros“ ir „Assorti“ prekių išvežiojimo sprendimų palyginimas Premium

Elektroninės prekybos maisto produktais versle reikšmingą kaštų dalį sudaro prekių pristatymas. Šio verslo...

Statybų bendrovės „Alvora“ sėkmės priežastis – itin maža darbuotojų kaita Rėmėjo turinys 2

Viena iš sėkmingiausiai Lietuvoje ir užsienyje dirbančių šalies statybos bendrovių „Alvora“ įgyvendino...

Statyba ir NT
2018.06.18
„Google“ investuoja 550 mln. USD į Kinijos e. prekybos milžinę

JAV technologijų gigantė „Google“ investuoja į stambią Kinijos elektroninės prekybos kompaniją „JD.com“.

Technologijos
2018.06.18
Visi tiekėjai svarbūs, bet vienas gali būti svarbiausias 1

Suformuoti asortimentą ir nuolat jį keisti pagal pirkėjų pageidavimus, nelengva, bet prekybininkai pataria...

Būsimos Šiaurinės gatvės patrauklumą Vilniuje mažina elektros linija 3

Vilniuje suplanuota stambi transporto arterija – Šiaurinė gatvė – turėtų patraukti prekybininkų ir komercinio...

Statyba ir NT
2018.06.17
Kai kurie Slovėnijos prekybos centrai priims bitkoinus 3

Finansinių technologijų startuolis „Eligma“ keliuose Slovėnijos prekybos centruose, veikiančiuose...

„McDonald's“ Europoje plastikinius šiaudelius ima keisti popieriniais 3

Didžiausias pasaulyje maitinimo tinklas „McDonald's“ Europoje plastikinius šiaudelius ima keisti...

„Zzz.lt“ atsisveikino, bet įmonės nelikvidavo 2

Liepos pradžioje sukaks vieneri metai, kai elektroninės prekybos maisto produktais UAB „Zzz.lt“ nebeteikia...

„Barbora“ iki liepos išsirinks šaldymo įrangos tiekėjus

Tarptautinį konkursą dėl šaldymo įrangos tiekimo surengusi internetinė maisto produktų parduotuvė „Barbora“...

Prekybininkai pataikauja X ir Y kartų atstovams, bet jau galvoja ir apie Z kartą Premium

Vartojimo tendencijas stebintys ekspertai sako, kad didieji prekybos centrai turės persitvarkyti,...

„Microsoft“ kuria technologiją parduotuvėms be kasų

„Microsoft“ kuria technologiją, kurią pritaikiusios parduotuvės galėtų atsisakyti pardavėjų kasininkų ir...

Pasiteisinę sprendimai: kaip ieškoti tiekėjų užsienyje Premium

Išskirtinis asortimentas pritraukia daugiau pirkėjų, tačiau rasti tiekėjų, kurie norėtų dirbti su smulkiu,...

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau