Apkarpius mokesčius ir bankų kortelės mielesnės

Publikuota: 2015-11-14
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepraėjo nė pusmetis nuo Briuselio sprendimo mažinti mokesčius už atsiskaitymus kortelėmis, ir ledai šioje rinkoje pajudėjo. Vis daugiau smulkiųjų teigiamai vertina ir diegiasi mokėjimo terminalus, o „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių.

Iki tol „Visa“ ir „MasterCard“, kurios užima 96,8% ES mokėjimo kortelių rinkos, maždaug dvejus metus įtikinėjo Briuselį, kad mažinti mokesčius už atsiskaitymus nenaudinga ir kaišiojo į Europos Komisijos (EK) ratus visokius tyrimus.

Mūsų šalyje veikiantys bankai, jų asociacija, savo ruožtu, virkavo, kad mokesčių už brūkštelėjimą kortele kavinėje ar degalinėje mažinti jokiais būdais negalima, nes Lietuvoje per mažai žmonių jomis atsiskaito. Kita vertus, verslas, ypač smulkusis, ilgą laiką nebuvo suinteresuotas diegtis terminalus ir priimti mokėjimus kortelėmis, nes tai buvo gana brangi paslauga – iki 2% kliento už pietus ar degalus mokamos sumos.

Kam nors šį užburtą ratą reikėjo pralaužti. Ir to ėmėsi Briuselis: po kelerius metus trukusių svarstymų ir debatų, šių metų kovą buvo priimtas ir birželį visoje ES įsigaliojo reglamentas, numatantis mažesnius tarpbankinius mokesčius už operacijas mokėjimo kortelėmis.

Šis reglamentas (angl. Multilateral interchange fee regulation) nustato, kad tarpbankinis mokestis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2%, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3% operacijos vertės. Tai maždaug 4 kartus mažiau, nei vidutiniškai mokama Lietuvoje. VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje verslui bankai paprastai taiko nuo 0,8% iki 2% pirkinio vertės mokestį, kuris dažniausiai įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

Pereiti prie naujų mokesčių dydžių bankams ir mokėjimo kortelių organizacijoms duotas pusmetis – iki gruodžio. Tačiau kai kurios įmonės skelbia, kad jų bankai tai jau padarė. Ir efektas, bent jau psichologinis, yra teigiamas.

Keičiasi klientų įpročiai

„Anksčiau mums buvo nustatytas 1,5% mokestis. Dabar jis jau yra sumažintas. Aš, tiesą pasakius, jokio pranešimo iš banko negavau, bet buhalterė sakė, kad yra sumažintas. Mažesnių mokesčių naudos dar nespėjome pajusti, bet pačių kortelių nauda akivaizdi. Žinokit, lankytojai dėl to labai patenkinti. Anksčiau kai kurie žmonės, sužinoję, kad pas mus galima atsiskaityti tik grynaisiais, tiesiog išeidavo, – pasakoja Vida Savičienė, galimybę atsiskaityti kortele jos valdomoje sostinės kavinėje „Kišenėlė“ pasiūliusi prieš kiek daugiau nei metus. – Manau, kad netrukus pajusim ir mažesnius mokesčius. Gerai, kad jie mažinami – vis į kišenę, o ne iš jos. Pasikalbam su kolegomis, tai daugelis taip mano, žmonės stengiasi neatsilikti nuo civilizacijos. Nors yra visokių, skaičiuojančių kapeikas, ir ne visi tuos terminalus diegiasi, bet dauguma diegiasi arba planuoja.“

Panašu, kad smulkusis verslas lengviau atsiduso ir ėmė gerokai palankiau žiūrėti į galimybes klientams atsiskaityti kortele. Tiesa, statistikoje tai pamatysime tik po kurio laiko. Teisybės dėlei taip pat reikėtų pridurti, kad kortelių skaitytuvų Lietuvoje keliais tūkstančiais padaugėja kasmet. Tačiau pasikeitimus pajuto ir didesnės bendrovės.

infogr.am::infogram_0_mokejimo_koeteliu_skaitytuvu_skaicius

Štai „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių. VŽ rašė („Lukoil“ bėga nuo bankų mokesčių“, 2012 08 01), kad bendrovė ėmėsi atidarinėti degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes sutaupę banko bei nuolaidų kortelių transakcijų mokesčių galėjo pasiūlyti mažesnę kainą.

„Tai, ką iš atsiskaitymų kortelėmis pasiima bankai, mes šiose degalinėse (vadinamosiose „Cash & Drive“) atiduodame klientams. Žmogus, atvažiavęs pas mus ir mokantis grynaisiais, iš karto gauna 5 euro centų nuolaidą, bet jis negalėdavo pasinaudoti mūsų nuolaidų kortele. Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams. Todėl šis modelis nebe toks patrauklus. Dviejose degalinėse to (mokėjimų tik grynaisiais – VŽ) jau atsisakėme. Iš viso paliksim tik porą „Cash & Drive“ degalinių. Tai padarysim per kitus metus“, – sako Romas Turlinskas, „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jis mini, kad degalinių skaičius mažinamas ne tik dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių. Esą patys klientai daugiau atsiskaito kortelėmis. Be to, bendrovė pamatė automatinių degalinių ir savitarnos kasų teikiamą naudą, – nereikia darbuotojų, galima dirbti visą parą ir per šventes.

Pajamos išsilygins

Beje, dabar jau ir bankai mažesnių tarpbankinių mokesčių tragedija nelaiko.

„Mūsų manymu, šis naujasis reguliavimas įtakos banko pajamoms turės tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu, nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartai, poveikis turėtų išnykti“, – sako Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reguliavimas gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams. Mat prekybininkai turės laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles priimti, o kokių – ne. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis.

Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Pigu“ grupės nuostoliai praėjusiais metais išaugo 5 kartus 6

Baltijos šalių elektroninės prekybos bendrovė „Pigu“, lapkritį paskelbusi apie susijungimą su  Lenkijos e.

Buvęs „VP grupės“ narys G. Marcinkevičius žada plėsti verslą 5

Buvęs „VP grupės“ akcininkas verslininkas Gintaras Marcinkevičius ketina plėsti verslą, tačiau detalių kol...

Verslo aplinka
2018.12.13
Po Seimo pirmininko reklamos planuoja kartoti „Gyvulių ūkio“ leidimą 4

George'o Orwello „Gyvulių ūkis“ – žymiausias XX a. politinės satyros kūrinys, kasmet patenkantis į...

„Deeper“ pataria: nori išvengti kopijų – pasirūpink prekių ženklo apsauga Rėmėjo turinys 2

Daugeliui pasaulio žvejų pažįstama UAB „Deeper“ pirmąjį produktą – išmanųjį sonarą – pristatė vos 2012 m., o...

Vadyba
2018.12.13
Architektės darbą iškeitė į verslą „iš išskaičiavimo“: sprendimo nesigaili Premium 1

Kauno UAB „Ližė smaližė“ didžiąją dalį kepinių gamina be gliuteno – šis žingsnis nuo pat pradžių padėjo...

Agroverslas
2018.12.13
Registrų centras pradeda diskusijas su visuomene dėl duomenų atvėrimo 4

150 naujų atvirų duomenų rinkinių, brandesnis aktualios statistikos pateikimas ir prasidedančios nuolatinės...

Bankai: pirkimo bumas prasidėjo, e. prekybininkų įplaukos auga Premium 2

Metų pabaigoje labiausiai išauga įvairius dovanų kuponus ar paslaugas siūlančių e. parduotuvių apyvarta, tam...

„Amazon“ dairosi vietos fizinei parduotuvei Londone

JAV elektroninės komercijos milžinė „Amazon“ turi plėtros planų Europoje. Apie „Amazon“ ketinimus ateities...

Rinkos tendencijos nulėmė veiklos modernizavimą Rėmėjo turinys

UAB „Baltic Refrigeration Group“, mažmeninės ir didmeninės prekybos kondicionavimo sistemomis ir jų priedais...

Netradiciniai rinkodaros žingsniai kelia ir pardavimus, ir darbdavio įvaizdį Premium 1

Šmaikštus prekybininkės atsakas į prieš kelias savaites jaunuolių iškrėstą pokštą, kai Vilniaus IKEA...

Rinkodara
2018.12.12
„Vilniaus prekyba“ ketina įsigyti mokėjimų įmonę „Sollo“

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ už...

Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Verslo aplinka
2018.12.11
Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? 2

Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad...

Verslo aplinka
2018.12.11
Iš parodos grįžti tuščiomis rankomis – ne nuostolis Premium

Parodos nėra pigi rinkodaros priemonė net tada, kai į jas verslininkai vyksta ne kaip dalyviai, bet kaip...

Rinkodara
2018.12.11
„Ellex Valiunas“ atnaujino vadovų komandą 21

Penkių partnerių ir dalies teisininkų komandos pasitraukimą išgyvenanti viena didžiausių Lietuvos advokatų...

Lapkritį – 0,1% mėnesio defliacija 2

Lietuvoje lapkričio mėnesį buvo 0,1 proc. mėnesio defliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje...

Verslo aplinka
2018.12.10
Mažėja biurokratijos pavojingų atliekų tvarkytojams

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkos ministras patvirtino naujos redakcijos Pavojingųjų atliekų tvarkymo...

Įsigaliojo GPAIS planas B: vartotojai gali teikti dokumentus popieriuje

Praėjusią savaitę įsigaliojo taip vadinamas GPAIS planas B – tvarka, aprašanti, kaip atliekų tvarkytojams...

Svarbiausi 2018 m. Lietuvos e. prekybos sandoriai, investicijos ir tendencijos 1

Lietuvoje fiksuojamas iki 30% siekiantis metinis elektroninės prekybos augimas, tačiau bendroji Baltijos...

Vartotojų apklausos: 37% lietuvių ir latvių dovanas perka be plano

Kalėdinių įpročių tyrimas, kurį užsakė Švedijos baldų prekybos milžinė IKEA, parodė, kad Lietuvoje ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau