Apkarpius mokesčius ir bankų kortelės mielesnės

Publikuota: 2015-11-14
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepraėjo nė pusmetis nuo Briuselio sprendimo mažinti mokesčius už atsiskaitymus kortelėmis, ir ledai šioje rinkoje pajudėjo. Vis daugiau smulkiųjų teigiamai vertina ir diegiasi mokėjimo terminalus, o „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių.

Iki tol „Visa“ ir „MasterCard“, kurios užima 96,8% ES mokėjimo kortelių rinkos, maždaug dvejus metus įtikinėjo Briuselį, kad mažinti mokesčius už atsiskaitymus nenaudinga ir kaišiojo į Europos Komisijos (EK) ratus visokius tyrimus.

Mūsų šalyje veikiantys bankai, jų asociacija, savo ruožtu, virkavo, kad mokesčių už brūkštelėjimą kortele kavinėje ar degalinėje mažinti jokiais būdais negalima, nes Lietuvoje per mažai žmonių jomis atsiskaito. Kita vertus, verslas, ypač smulkusis, ilgą laiką nebuvo suinteresuotas diegtis terminalus ir priimti mokėjimus kortelėmis, nes tai buvo gana brangi paslauga – iki 2% kliento už pietus ar degalus mokamos sumos.

Kam nors šį užburtą ratą reikėjo pralaužti. Ir to ėmėsi Briuselis: po kelerius metus trukusių svarstymų ir debatų, šių metų kovą buvo priimtas ir birželį visoje ES įsigaliojo reglamentas, numatantis mažesnius tarpbankinius mokesčius už operacijas mokėjimo kortelėmis.

Šis reglamentas (angl. Multilateral interchange fee regulation) nustato, kad tarpbankinis mokestis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2%, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3% operacijos vertės. Tai maždaug 4 kartus mažiau, nei vidutiniškai mokama Lietuvoje. VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje verslui bankai paprastai taiko nuo 0,8% iki 2% pirkinio vertės mokestį, kuris dažniausiai įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

Pereiti prie naujų mokesčių dydžių bankams ir mokėjimo kortelių organizacijoms duotas pusmetis – iki gruodžio. Tačiau kai kurios įmonės skelbia, kad jų bankai tai jau padarė. Ir efektas, bent jau psichologinis, yra teigiamas.

Keičiasi klientų įpročiai

„Anksčiau mums buvo nustatytas 1,5% mokestis. Dabar jis jau yra sumažintas. Aš, tiesą pasakius, jokio pranešimo iš banko negavau, bet buhalterė sakė, kad yra sumažintas. Mažesnių mokesčių naudos dar nespėjome pajusti, bet pačių kortelių nauda akivaizdi. Žinokit, lankytojai dėl to labai patenkinti. Anksčiau kai kurie žmonės, sužinoję, kad pas mus galima atsiskaityti tik grynaisiais, tiesiog išeidavo, – pasakoja Vida Savičienė, galimybę atsiskaityti kortele jos valdomoje sostinės kavinėje „Kišenėlė“ pasiūliusi prieš kiek daugiau nei metus. – Manau, kad netrukus pajusim ir mažesnius mokesčius. Gerai, kad jie mažinami – vis į kišenę, o ne iš jos. Pasikalbam su kolegomis, tai daugelis taip mano, žmonės stengiasi neatsilikti nuo civilizacijos. Nors yra visokių, skaičiuojančių kapeikas, ir ne visi tuos terminalus diegiasi, bet dauguma diegiasi arba planuoja.“

Panašu, kad smulkusis verslas lengviau atsiduso ir ėmė gerokai palankiau žiūrėti į galimybes klientams atsiskaityti kortele. Tiesa, statistikoje tai pamatysime tik po kurio laiko. Teisybės dėlei taip pat reikėtų pridurti, kad kortelių skaitytuvų Lietuvoje keliais tūkstančiais padaugėja kasmet. Tačiau pasikeitimus pajuto ir didesnės bendrovės.

infogr.am::infogram_0_mokejimo_koeteliu_skaitytuvu_skaicius

Štai „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių. VŽ rašė („Lukoil“ bėga nuo bankų mokesčių“, 2012 08 01), kad bendrovė ėmėsi atidarinėti degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes sutaupę banko bei nuolaidų kortelių transakcijų mokesčių galėjo pasiūlyti mažesnę kainą.

„Tai, ką iš atsiskaitymų kortelėmis pasiima bankai, mes šiose degalinėse (vadinamosiose „Cash & Drive“) atiduodame klientams. Žmogus, atvažiavęs pas mus ir mokantis grynaisiais, iš karto gauna 5 euro centų nuolaidą, bet jis negalėdavo pasinaudoti mūsų nuolaidų kortele. Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams. Todėl šis modelis nebe toks patrauklus. Dviejose degalinėse to (mokėjimų tik grynaisiais – VŽ) jau atsisakėme. Iš viso paliksim tik porą „Cash & Drive“ degalinių. Tai padarysim per kitus metus“, – sako Romas Turlinskas, „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jis mini, kad degalinių skaičius mažinamas ne tik dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių. Esą patys klientai daugiau atsiskaito kortelėmis. Be to, bendrovė pamatė automatinių degalinių ir savitarnos kasų teikiamą naudą, – nereikia darbuotojų, galima dirbti visą parą ir per šventes.

Pajamos išsilygins

Beje, dabar jau ir bankai mažesnių tarpbankinių mokesčių tragedija nelaiko.

„Mūsų manymu, šis naujasis reguliavimas įtakos banko pajamoms turės tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu, nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartai, poveikis turėtų išnykti“, – sako Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reguliavimas gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams. Mat prekybininkai turės laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles priimti, o kokių – ne. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis.

Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vaikai skatina įsigyti kompiuterį ir interneto prieigą

Šių metų pirmą ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76%, o interneto prieigą – 78% namų ūkių, tai...

Ugdymo mokesčiai ir algos privačiuose vaikų darželiuose 2

VŽ pateikia didžiausių pagal 2017 m. pajamas privačių vaikų darželių paslaugų įkainius ir vidutines juose...

Apklausa: renkantis prekę kliaujamasi socialiniais tinklais

59% lietuvių reikiamos prekės neieško paieškos sistemose – eina tiesiai į žinomą elektroninę parduotuvę ir...

Kinijoje atsiras 100 baltarusiškų prekių parduotuvių 9

Ketvirtadienį Kinijos Guidžou provincijos Guangdongo mieste iškilmingai atidaryta baltarusiškų prekių...

Egipto viešbučiams gresia prarasti žvaigždutes 7

Egipte nuspręsta šalyje veikiančius viešbučius iš naujo klasifikuoti pagal tarptautinius Pasaulinės turizmo...

Vilniaus „Akropolis“ pasipildė dviem naujais prekių ženklais 8

Šį mėnesį Vilniaus „Akropolyje“ atidarytos JAV drabužių prekių ženklų – „Tommy Hilfiger“ ir „Calvin Klein...

„Douglas“ keičia logotipą 1

Nuo 2018 m. pradžios visoje Europoje „Douglas“ tinklas atnaujina savo logotipą. Investicijos į atnaujinimą...

Kauno „Serfas“ šiemet tikisi 1,8 mln. Eur pelno 1

Lietuvos kapitalo statybinių medžiagų gamybos ir prekybos įmonė „Serfas“ šiemet planuoja gauti apie 55 mln.

Pramonė
2018.08.17
Perveneckas: artėjant politiniam sezonui, prekybininkai pradedami kaltinti dėl kainų 49

Neaišku, kodėl iš dvidešimties tyrime lygintų drabužių keturiolikos prekių ženklai pasirinkti tie, kuriems...

Pareigūnai: Lietuvoje ne viskas brangiau, bet turime žinoti, kurios kainos pas mus didesnės 21

Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pristatė tyrimą apie drabužių,...

20 didžiausių vaikų darželių pagal 2017 m. pajamas Premium 1

Dvidešimt didžiausių privačių Lietuvos vaikų darželių pernai gavo 14,1 mln. Eur pajamų, tai 12% daugiau nei...

Siūlo prekybininkams kainas žymėti didesniu šriftu 3

Prekybos tinklų „Maxima“, „Palink“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ vadovai gavo politikų siūlymą kainas žymėti...

„Rimi Lietuvos“ pajamos šiemet išaugo 2,8% iki 155,2 mln. Eur

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų šalyje valdančios bendrovės „Rimi Lietuva“ apyvarta pirmąjį šių...

Nauja IKEA Rygoje: asortimentas Vilniuje liks didesnis

Rugpjūčio 30 d. duris atvers Švedijos baldų mažmeninės prekybos įmonės parduotuvė IKEA Rygoje. Didžiausios...

Dėl salmoneliozės užkrato „Forto dvare“ Panevėžyje sunegalavo penki žmonės

Specialistai tiria galimą salmoneliozės užkrato atvejį Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre „Babilonas“...

Tikrina, ar prekybininkai tinkamai tvarko pirkėjų asmens duomenis 4

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pradeda didžiųjų maisto, namų apyvokos prekių parduotuvių bei...

Į priekį juda VCUP planas išsiplėsti ir rinkai pasiūlyti biurų 9

Šeštus metus Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) rengiamas planas pasistatyti biurų priestatą...

Statyba ir NT
2018.08.16
„Crocs“ gamyklą uždaro, bet niekur nedingsta

Diskusijas sukėlusi naujiena apie „Crocs“ gamyklos uždarymą Italijoje yra tik dėmesio atkreipimas į vieną iš...

Vizija: išgelbės spynos ant prekybos centrų 16

Eiliniai tautos „gelbėtojai“ imasi reguliuoti maisto kainas – ar bent jau mano tai padarysiantys. Vienas iš...

Verslo aplinka
2018.08.16
„Maxima“ pristato išparduotuvių formatą, „Norfa“ eina kitu keliu Premium 2

Pasiteisinus Vilniuje, „Maxima bazėje“, veikiančiam išparduotuvių formatui, ketvirtadienį „Maxima“ atidaro...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau