Apkarpius mokesčius ir bankų kortelės mielesnės

Publikuota: 2015-11-14
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepraėjo nė pusmetis nuo Briuselio sprendimo mažinti mokesčius už atsiskaitymus kortelėmis, ir ledai šioje rinkoje pajudėjo. Vis daugiau smulkiųjų teigiamai vertina ir diegiasi mokėjimo terminalus, o „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių.

Iki tol „Visa“ ir „MasterCard“, kurios užima 96,8% ES mokėjimo kortelių rinkos, maždaug dvejus metus įtikinėjo Briuselį, kad mažinti mokesčius už atsiskaitymus nenaudinga ir kaišiojo į Europos Komisijos (EK) ratus visokius tyrimus.

Mūsų šalyje veikiantys bankai, jų asociacija, savo ruožtu, virkavo, kad mokesčių už brūkštelėjimą kortele kavinėje ar degalinėje mažinti jokiais būdais negalima, nes Lietuvoje per mažai žmonių jomis atsiskaito. Kita vertus, verslas, ypač smulkusis, ilgą laiką nebuvo suinteresuotas diegtis terminalus ir priimti mokėjimus kortelėmis, nes tai buvo gana brangi paslauga – iki 2% kliento už pietus ar degalus mokamos sumos.

Kam nors šį užburtą ratą reikėjo pralaužti. Ir to ėmėsi Briuselis: po kelerius metus trukusių svarstymų ir debatų, šių metų kovą buvo priimtas ir birželį visoje ES įsigaliojo reglamentas, numatantis mažesnius tarpbankinius mokesčius už operacijas mokėjimo kortelėmis.

Šis reglamentas (angl. Multilateral interchange fee regulation) nustato, kad tarpbankinis mokestis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2%, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3% operacijos vertės. Tai maždaug 4 kartus mažiau, nei vidutiniškai mokama Lietuvoje. VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje verslui bankai paprastai taiko nuo 0,8% iki 2% pirkinio vertės mokestį, kuris dažniausiai įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

Pereiti prie naujų mokesčių dydžių bankams ir mokėjimo kortelių organizacijoms duotas pusmetis – iki gruodžio. Tačiau kai kurios įmonės skelbia, kad jų bankai tai jau padarė. Ir efektas, bent jau psichologinis, yra teigiamas.

Keičiasi klientų įpročiai

„Anksčiau mums buvo nustatytas 1,5% mokestis. Dabar jis jau yra sumažintas. Aš, tiesą pasakius, jokio pranešimo iš banko negavau, bet buhalterė sakė, kad yra sumažintas. Mažesnių mokesčių naudos dar nespėjome pajusti, bet pačių kortelių nauda akivaizdi. Žinokit, lankytojai dėl to labai patenkinti. Anksčiau kai kurie žmonės, sužinoję, kad pas mus galima atsiskaityti tik grynaisiais, tiesiog išeidavo, – pasakoja Vida Savičienė, galimybę atsiskaityti kortele jos valdomoje sostinės kavinėje „Kišenėlė“ pasiūliusi prieš kiek daugiau nei metus. – Manau, kad netrukus pajusim ir mažesnius mokesčius. Gerai, kad jie mažinami – vis į kišenę, o ne iš jos. Pasikalbam su kolegomis, tai daugelis taip mano, žmonės stengiasi neatsilikti nuo civilizacijos. Nors yra visokių, skaičiuojančių kapeikas, ir ne visi tuos terminalus diegiasi, bet dauguma diegiasi arba planuoja.“

Panašu, kad smulkusis verslas lengviau atsiduso ir ėmė gerokai palankiau žiūrėti į galimybes klientams atsiskaityti kortele. Tiesa, statistikoje tai pamatysime tik po kurio laiko. Teisybės dėlei taip pat reikėtų pridurti, kad kortelių skaitytuvų Lietuvoje keliais tūkstančiais padaugėja kasmet. Tačiau pasikeitimus pajuto ir didesnės bendrovės.

infogr.am::infogram_0_mokejimo_koeteliu_skaitytuvu_skaicius

Štai „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių. VŽ rašė („Lukoil“ bėga nuo bankų mokesčių“, 2012 08 01), kad bendrovė ėmėsi atidarinėti degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes sutaupę banko bei nuolaidų kortelių transakcijų mokesčių galėjo pasiūlyti mažesnę kainą.

„Tai, ką iš atsiskaitymų kortelėmis pasiima bankai, mes šiose degalinėse (vadinamosiose „Cash & Drive“) atiduodame klientams. Žmogus, atvažiavęs pas mus ir mokantis grynaisiais, iš karto gauna 5 euro centų nuolaidą, bet jis negalėdavo pasinaudoti mūsų nuolaidų kortele. Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams. Todėl šis modelis nebe toks patrauklus. Dviejose degalinėse to (mokėjimų tik grynaisiais – VŽ) jau atsisakėme. Iš viso paliksim tik porą „Cash & Drive“ degalinių. Tai padarysim per kitus metus“, – sako Romas Turlinskas, „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jis mini, kad degalinių skaičius mažinamas ne tik dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių. Esą patys klientai daugiau atsiskaito kortelėmis. Be to, bendrovė pamatė automatinių degalinių ir savitarnos kasų teikiamą naudą, – nereikia darbuotojų, galima dirbti visą parą ir per šventes.

Pajamos išsilygins

Beje, dabar jau ir bankai mažesnių tarpbankinių mokesčių tragedija nelaiko.

„Mūsų manymu, šis naujasis reguliavimas įtakos banko pajamoms turės tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu, nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartai, poveikis turėtų išnykti“, – sako Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reguliavimas gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams. Mat prekybininkai turės laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles priimti, o kokių – ne. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis.

Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Švelninamos prekybos pirotechnika taisyklės

Verslininkams ėmus piktintis, kad galingesniais fejerverkais prekiauti Lietuvoje pastaruoju metu galėjo tik...

Perveneckas: H&M atidarys COS parduotuvę Vilniuje 7

Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės vadovas, dalyvaudamas „Newsec“ NT tendencijų pristatymui skirtoje...

Estijoje iškelta byla keliones į Krymą pardavinėjusioms turizmo agentūroms 3

Estijos turizmo agentūros, ignoruodamos Europos teisę ir keldamos riziką savo klientams, metai iš metų...

Vilniaus „Akropolis“ imasi pokyčių: vizualizacijos – ant stalo Premium 9

Po ilgų svarstymų ir sprendimų paieškų „Akropolis Group“ patvirtino projektą „Akropolis persirengia“, kurio...

„Rimi“ atidarė naują parduotuvę Kaune

Kaune, Vilijampolėje, atidaryta nauja „Rimi” parduotuvė. Tai 57-a „Rimi” prekybos tinklo parduotuvė Lietuvoje...

2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

„Barbora“ plečiasi Estijoje

Didžiausia Baltijos šalyse elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ pradeda veiklą...

„Urmas“ investavo į automobilių stovėjimo aikštelės išplėtimą

UAB „Prekybos miestelis Urmas“ išplėtė savo automobilių stovėjimo aikštelę Kaune. Ji padidėjo iki 3.600...

„Decathlon“ rezultatai Vilniuje lems plėtrą kitose Baltijos šalyse Premium 14

Prancūzijos sporto ir laisvalaikio prekių gamybos ir prekybos milžinė „Decathlon“ netrukus atidarys pirmą...

Kižienė: Švedija skatina verslą, o Lietuvoje pagrindinis leitmotyvas yra nauji draudimai 17

Jeigu Švedijoje keičiama verslo aplinka – tai daroma atsakingai, tariamasi ir diskutuojama su verslu, duodama...

„Mobilieji mokėjimai“ su MoQ žengia į „Caffeine“ tinklą 3

Prie mobiliųjų mokėjimų platformos „MoQ“ prisijungė 30-ies kavinių tinklas „Caffeine“. Tai antras didžiausias...

Technologijos
2018.10.15
„Sears“ skelbia bankrotą

Viena svarbiausių JAV prekybininkių, prisidėjusi prie amerikiečių pirkimo įpročių pokyčių, nepajėgia...

„Franmax“ vadove skiriama Šimė 30

„Maxima grupės“ antrinės įmonės „Franmax“ vadove skiriama Eglė Šimė – dabartinė bendrovės IT centro vadovė.

Vadyba
2018.10.15
Š. Keserauskas: protingai taikytis prie konkurentų elgesio nedraudžiama Premium 13

Ūkio subjektams nėra draudžiama protingai prisitaikyti prie konkurentų elgesio, tačiau svarbu, kad įmonės...

Švedijos milžinė IKEA atidarys parduotuvę Estijoje

Iš Baltijos šalių pirmiausia į Lietuvą žengęs baldų ir interjero prekių tinklas IKEA neseniai atidarė...

„Novaturo“ apyvarta per devynis mėnesius padidėjo 30% 2

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugsėjo mėnesiais...

„Maxima“ siūlys savo įrankį atsiskaitantiems mobiliaisiais Premium 18

Po daugiau nei metus trukusio kūrybinio proceso „Maxima“ rengiasi pristatyti savo naująjį lojalumo įrankį –...

Apklausa: draudimą parduotuvėms dirbti sekmadieniais palaiko tik ketvirtadalis žmonių 20

Didžioji dalis šalies gyventojų sekmadieniais lankosi parduotuvėse, o draudimą joms dirbti sekmadieniais ir...

Mockus: šiemet žymiai augo sąnaudos, tai bus aktualu ir kitąmet 18

Jei nebus naujų radikalių ribojimų ir suvaržymų, kitais metais prekybos sektoriuje tikėtinas panašaus tempo...

Prašmatniausi Europos viešbučiai: nakvynės kainos viršija 1.000 Eur

Portalas „luxury-hotels.com“ sudarė brangiausių Senojo žemyno viešbučių reitingą.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau