Apkarpius mokesčius ir bankų kortelės mielesnės

Publikuota: 2015-11-14
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepraėjo nė pusmetis nuo Briuselio sprendimo mažinti mokesčius už atsiskaitymus kortelėmis, ir ledai šioje rinkoje pajudėjo. Vis daugiau smulkiųjų teigiamai vertina ir diegiasi mokėjimo terminalus, o „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių.

Iki tol „Visa“ ir „MasterCard“, kurios užima 96,8% ES mokėjimo kortelių rinkos, maždaug dvejus metus įtikinėjo Briuselį, kad mažinti mokesčius už atsiskaitymus nenaudinga ir kaišiojo į Europos Komisijos (EK) ratus visokius tyrimus.

Mūsų šalyje veikiantys bankai, jų asociacija, savo ruožtu, virkavo, kad mokesčių už brūkštelėjimą kortele kavinėje ar degalinėje mažinti jokiais būdais negalima, nes Lietuvoje per mažai žmonių jomis atsiskaito. Kita vertus, verslas, ypač smulkusis, ilgą laiką nebuvo suinteresuotas diegtis terminalus ir priimti mokėjimus kortelėmis, nes tai buvo gana brangi paslauga – iki 2% kliento už pietus ar degalus mokamos sumos.

Kam nors šį užburtą ratą reikėjo pralaužti. Ir to ėmėsi Briuselis: po kelerius metus trukusių svarstymų ir debatų, šių metų kovą buvo priimtas ir birželį visoje ES įsigaliojo reglamentas, numatantis mažesnius tarpbankinius mokesčius už operacijas mokėjimo kortelėmis.

Šis reglamentas (angl. Multilateral interchange fee regulation) nustato, kad tarpbankinis mokestis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2%, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3% operacijos vertės. Tai maždaug 4 kartus mažiau, nei vidutiniškai mokama Lietuvoje. VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje verslui bankai paprastai taiko nuo 0,8% iki 2% pirkinio vertės mokestį, kuris dažniausiai įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

Pereiti prie naujų mokesčių dydžių bankams ir mokėjimo kortelių organizacijoms duotas pusmetis – iki gruodžio. Tačiau kai kurios įmonės skelbia, kad jų bankai tai jau padarė. Ir efektas, bent jau psichologinis, yra teigiamas.

Keičiasi klientų įpročiai

„Anksčiau mums buvo nustatytas 1,5% mokestis. Dabar jis jau yra sumažintas. Aš, tiesą pasakius, jokio pranešimo iš banko negavau, bet buhalterė sakė, kad yra sumažintas. Mažesnių mokesčių naudos dar nespėjome pajusti, bet pačių kortelių nauda akivaizdi. Žinokit, lankytojai dėl to labai patenkinti. Anksčiau kai kurie žmonės, sužinoję, kad pas mus galima atsiskaityti tik grynaisiais, tiesiog išeidavo, – pasakoja Vida Savičienė, galimybę atsiskaityti kortele jos valdomoje sostinės kavinėje „Kišenėlė“ pasiūliusi prieš kiek daugiau nei metus. – Manau, kad netrukus pajusim ir mažesnius mokesčius. Gerai, kad jie mažinami – vis į kišenę, o ne iš jos. Pasikalbam su kolegomis, tai daugelis taip mano, žmonės stengiasi neatsilikti nuo civilizacijos. Nors yra visokių, skaičiuojančių kapeikas, ir ne visi tuos terminalus diegiasi, bet dauguma diegiasi arba planuoja.“

Panašu, kad smulkusis verslas lengviau atsiduso ir ėmė gerokai palankiau žiūrėti į galimybes klientams atsiskaityti kortele. Tiesa, statistikoje tai pamatysime tik po kurio laiko. Teisybės dėlei taip pat reikėtų pridurti, kad kortelių skaitytuvų Lietuvoje keliais tūkstančiais padaugėja kasmet. Tačiau pasikeitimus pajuto ir didesnės bendrovės.

infogr.am::infogram_0_mokejimo_koeteliu_skaitytuvu_skaicius

Štai „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių. VŽ rašė („Lukoil“ bėga nuo bankų mokesčių“, 2012 08 01), kad bendrovė ėmėsi atidarinėti degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes sutaupę banko bei nuolaidų kortelių transakcijų mokesčių galėjo pasiūlyti mažesnę kainą.

„Tai, ką iš atsiskaitymų kortelėmis pasiima bankai, mes šiose degalinėse (vadinamosiose „Cash & Drive“) atiduodame klientams. Žmogus, atvažiavęs pas mus ir mokantis grynaisiais, iš karto gauna 5 euro centų nuolaidą, bet jis negalėdavo pasinaudoti mūsų nuolaidų kortele. Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams. Todėl šis modelis nebe toks patrauklus. Dviejose degalinėse to (mokėjimų tik grynaisiais – VŽ) jau atsisakėme. Iš viso paliksim tik porą „Cash & Drive“ degalinių. Tai padarysim per kitus metus“, – sako Romas Turlinskas, „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jis mini, kad degalinių skaičius mažinamas ne tik dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių. Esą patys klientai daugiau atsiskaito kortelėmis. Be to, bendrovė pamatė automatinių degalinių ir savitarnos kasų teikiamą naudą, – nereikia darbuotojų, galima dirbti visą parą ir per šventes.

Pajamos išsilygins

Beje, dabar jau ir bankai mažesnių tarpbankinių mokesčių tragedija nelaiko.

„Mūsų manymu, šis naujasis reguliavimas įtakos banko pajamoms turės tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu, nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartai, poveikis turėtų išnykti“, – sako Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reguliavimas gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams. Mat prekybininkai turės laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles priimti, o kokių – ne. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis.

Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vasario 16–ajai – išradingi verslo sveikinimai Lietuvai

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną išradingai pažymi ir gyventojai, ir verslas. Vienos bendrovės pasirūpina...

Rinkodara
17:02
Į kvitų loteriją įtraukiamos ir kai kurios parduotuvės

Kvitų loterijoje dalyvaujantys gyventojai nuo šiol galės bandyti laimę, registruodami kvitus ne tik už...

Prekyba
11:27
Norvegų „Coop Norge“ išmokėjo 100 mln. Eur dividendų 6

Norvegijos prekybos tinklas „Coop Norge“ akcininkams išmokėjo rekordinio dydžio dividendus už 2018 m.

Prekyba
09:54
Kaune formuojasi naujas turgus

Kauno Dainavos rajone, šalia prekybos miestelio „Urmas“, formuojasi naujas ne maisto prekių turgus po atviru...

Prekyba
08:52
Sausio metinė infliacija sudarė 1,7%

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,9%, paslaugų – 4,1%, skelbia Statistikos departamentas.

Prekyba
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 5

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 12

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
2019.02.15
Kaip išlaikyti balansą tarp efektyvumo ir kūrybiškumo 1

Dažnai reklamos efektyvumo apdovanojimuose ant pakylos matome tuos prekių ženklus, kurių kampanijose...

Rinkodara
2019.02.14
Veterinarijos vaistinės perrikiuoja asortimentą: šunų ir kačių šeimininkai čia labiausiai laukiami Premium

Net mažiausiuose miestuose veterinarijos vaistinių asortimentas keičiasi: anksčiau čia pagrindinis pirkėjas...

Gazelė
2019.02.14
„O‘Leary‘s“ valdytoja Lietuvoje kurs kino teatrą, restoranus

Restoranų tinklą „O‘Leary‘s“ valdanti Estijos bendrovė „APL Restaurants“, Lietuvoje įsteigusi dar tris naujas...

Paslaugos
2019.02.14
Dar viena kūrėjų ir žiniasklaidos pergalė kare prieš „Google“ ir „Facebook“ 4

Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kuris suteiks...

Rinkodara
2019.02.14
Teisininkai būgštauja, ar „vaučerių“ sistemos dalyviams neteks grąžinti paramos Premium 1

Vadinamųjų vaučerių įstatymas įregistruotas, bet į Europos Komisiją (EK) dėl leidimo teikti tokią paramą...

Prekyba
2019.02.14
IKEA savo e. platformoje prekiaus ir konkurentų gaminiais

Švedijos baldų prekybos milžinė IKEA ketina paleisti pardavimų platformą, kurioje būtų prekiaujama ir...

Prekyba
2019.02.14
Lietuvoje daugiausia ženklų registravo „TV Play Baltics“, užsienyje – „Franmax“ Premium

Lietuvoje šiek tiek sulėtėjo naujų prekių ženklų ir patentų registracija, tačiau išaugo dizaino sprendimų...

Prekyba
2019.02.13
„Lidl“ tarptautinio verslo maržos žemiausiame lygyje nuo 2012 m. 3

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ EBIT maržos lygis yra žemiausias nuo 2012 m., ir tai lėmė aktyvi...

Prekyba
2019.02.13
„Panoramą“ sustiprino keli teisingi sprendimai Premium 12

Sostinės prekybos centro „Pa­norama“ nuomininkai 2018 m. gavo 132,7 mln. Eur pardavimo pajamų, 5,3% daugiau...

Prekyba
2019.02.13
Aštuonios iš 9 RSVA narių atitinka visus veiklos kokybės standartus 2

Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) įdiegto veiklos kokybės standarto sertifikatai šiemet...

Rinkodara
2019.02.12
Tikėjosi pirkėjų senamiestyje – sulaukė nuošaliau Premium

Dairantis patalpų savo prekės ženklo parduotuvei, Vilniuje dirbančių aprangos kūrėjų akys neretai krypsta į...

Gazelė
2019.02.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau