Apkarpius mokesčius ir bankų kortelės mielesnės

Publikuota: 2015-11-14
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepraėjo nė pusmetis nuo Briuselio sprendimo mažinti mokesčius už atsiskaitymus kortelėmis, ir ledai šioje rinkoje pajudėjo. Vis daugiau smulkiųjų teigiamai vertina ir diegiasi mokėjimo terminalus, o „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių.

Iki tol „Visa“ ir „MasterCard“, kurios užima 96,8% ES mokėjimo kortelių rinkos, maždaug dvejus metus įtikinėjo Briuselį, kad mažinti mokesčius už atsiskaitymus nenaudinga ir kaišiojo į Europos Komisijos (EK) ratus visokius tyrimus.

Mūsų šalyje veikiantys bankai, jų asociacija, savo ruožtu, virkavo, kad mokesčių už brūkštelėjimą kortele kavinėje ar degalinėje mažinti jokiais būdais negalima, nes Lietuvoje per mažai žmonių jomis atsiskaito. Kita vertus, verslas, ypač smulkusis, ilgą laiką nebuvo suinteresuotas diegtis terminalus ir priimti mokėjimus kortelėmis, nes tai buvo gana brangi paslauga – iki 2% kliento už pietus ar degalus mokamos sumos.

Kam nors šį užburtą ratą reikėjo pralaužti. Ir to ėmėsi Briuselis: po kelerius metus trukusių svarstymų ir debatų, šių metų kovą buvo priimtas ir birželį visoje ES įsigaliojo reglamentas, numatantis mažesnius tarpbankinius mokesčius už operacijas mokėjimo kortelėmis.

Šis reglamentas (angl. Multilateral interchange fee regulation) nustato, kad tarpbankinis mokestis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2%, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3% operacijos vertės. Tai maždaug 4 kartus mažiau, nei vidutiniškai mokama Lietuvoje. VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje verslui bankai paprastai taiko nuo 0,8% iki 2% pirkinio vertės mokestį, kuris dažniausiai įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

Pereiti prie naujų mokesčių dydžių bankams ir mokėjimo kortelių organizacijoms duotas pusmetis – iki gruodžio. Tačiau kai kurios įmonės skelbia, kad jų bankai tai jau padarė. Ir efektas, bent jau psichologinis, yra teigiamas.

Keičiasi klientų įpročiai

„Anksčiau mums buvo nustatytas 1,5% mokestis. Dabar jis jau yra sumažintas. Aš, tiesą pasakius, jokio pranešimo iš banko negavau, bet buhalterė sakė, kad yra sumažintas. Mažesnių mokesčių naudos dar nespėjome pajusti, bet pačių kortelių nauda akivaizdi. Žinokit, lankytojai dėl to labai patenkinti. Anksčiau kai kurie žmonės, sužinoję, kad pas mus galima atsiskaityti tik grynaisiais, tiesiog išeidavo, – pasakoja Vida Savičienė, galimybę atsiskaityti kortele jos valdomoje sostinės kavinėje „Kišenėlė“ pasiūliusi prieš kiek daugiau nei metus. – Manau, kad netrukus pajusim ir mažesnius mokesčius. Gerai, kad jie mažinami – vis į kišenę, o ne iš jos. Pasikalbam su kolegomis, tai daugelis taip mano, žmonės stengiasi neatsilikti nuo civilizacijos. Nors yra visokių, skaičiuojančių kapeikas, ir ne visi tuos terminalus diegiasi, bet dauguma diegiasi arba planuoja.“

Panašu, kad smulkusis verslas lengviau atsiduso ir ėmė gerokai palankiau žiūrėti į galimybes klientams atsiskaityti kortele. Tiesa, statistikoje tai pamatysime tik po kurio laiko. Teisybės dėlei taip pat reikėtų pridurti, kad kortelių skaitytuvų Lietuvoje keliais tūkstančiais padaugėja kasmet. Tačiau pasikeitimus pajuto ir didesnės bendrovės.

infogr.am::infogram_0_mokejimo_koeteliu_skaitytuvu_skaicius

Štai „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių. VŽ rašė („Lukoil“ bėga nuo bankų mokesčių“, 2012 08 01), kad bendrovė ėmėsi atidarinėti degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes sutaupę banko bei nuolaidų kortelių transakcijų mokesčių galėjo pasiūlyti mažesnę kainą.

„Tai, ką iš atsiskaitymų kortelėmis pasiima bankai, mes šiose degalinėse (vadinamosiose „Cash & Drive“) atiduodame klientams. Žmogus, atvažiavęs pas mus ir mokantis grynaisiais, iš karto gauna 5 euro centų nuolaidą, bet jis negalėdavo pasinaudoti mūsų nuolaidų kortele. Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams. Todėl šis modelis nebe toks patrauklus. Dviejose degalinėse to (mokėjimų tik grynaisiais – VŽ) jau atsisakėme. Iš viso paliksim tik porą „Cash & Drive“ degalinių. Tai padarysim per kitus metus“, – sako Romas Turlinskas, „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jis mini, kad degalinių skaičius mažinamas ne tik dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių. Esą patys klientai daugiau atsiskaito kortelėmis. Be to, bendrovė pamatė automatinių degalinių ir savitarnos kasų teikiamą naudą, – nereikia darbuotojų, galima dirbti visą parą ir per šventes.

Pajamos išsilygins

Beje, dabar jau ir bankai mažesnių tarpbankinių mokesčių tragedija nelaiko.

„Mūsų manymu, šis naujasis reguliavimas įtakos banko pajamoms turės tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu, nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartai, poveikis turėtų išnykti“, – sako Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reguliavimas gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams. Mat prekybininkai turės laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles priimti, o kokių – ne. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis.

Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Rewe“ iš Vokietijos atsiuntė naują „Iki“ finansų direktorių 

Pastaruosius beveik šešerius metus „REWE Digital GmbH“ grupės padalinio Finansų ir skaitmeninio verslo...

Prekyba
10:05
„Alibaba“ įkūrėjas J. Ma pardavė akcijų už 8,2 mlrd. USD

Jackas Ma, vienas iš Kinijos prekybos platformos „Alibaba“ įkūrėjų, per šiuos metus sumažino savo dalį...

Prekyba
2020.07.13
„Viada“ savo atsiskaitymo programėlę pritaikė verslo klientams

Prieš metus atsiskaitymo už degalus programėlę fiziniams vartotojams pristatęs „Viados“ degalinių tinklas ją...

Paštomatų rinkos TOP 3: šiųmetė plėtra – tikrai ne pabaiga Premium

Augti nesiliaujantis siuntų terminalų populiarumas skatina nuolatines rinkos lyderių ir į jas pretenduojančių...

Reorganizuojamą „Baltika Lietuvą“ į priekį ves nauja vadovė Premium

Estijos kapitalo drabužių prekybos bendrovė „Baltika Lietuva“, šiuo metu turinti 26 „Monton“, „Mosaic“, „Ivo...

Prekyba
2020.07.13
Prekyba po karantino: atsigavimo ženklai, atsargus optimizmas  Premium

Pirkėjų srautų dinamika ne maisto prekių parduotuvėse rodo, kad nerimas atslūgsta, vidaus vartojimo rinka...

Prekyba
2020.07.13
Naują kompensaciją daugiausiai galėtų gauti 12.300 smulkiųjų, bet dar atkris Premium 1

300 Eur turgaviečių mokesčio kompensacijomis galėtų pasinaudoti daugiausia 12.300 prekybininkų pagal jų...

Gazelė
2020.07.13
Prancūzų karas su „vegetariškais mėsainiais“ keliasi į Briuselį Premium

Naujasis Prancūzijos įstatymas, leidžiantis „dešrele“ ar „mėsainiu“ vadinti tik mėsos produktus, kursto...

Laisvalaikis
2020.07.12
Kūrybiškumo festivalio „ADC*LT“ konkurse - 200 darbų

200 komunikacijos kūrėjų darbų – tokio skaičiaus paraiškų sulaukė kūrybiškumo festivalio „ADC*LT“...

Rinkodara
2020.07.12
Paraiškoms dėl 300 Eur turgavietės mokesčio kompensacijų smulkieji turi du mėnesius

Turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka kitus kriterijus, iki rugsėjo 16 d.

Gazelė
2020.07.11
Hush.lt valdytojai – 9.700 Eur bauda už vartotojų klaidinimą  1

Internetinę parduotuvę hush.lt valdančiai bendrovei „Odomena“ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė...

Prekyba
2020.07.11
„Benu“ valdytojos pajamos augo 18,5% iki 156,2 mln. Eur

Lietuvoje vaistinių tinklų „Benu“ valdanti bendrovė „Tamro“ praėjusiais finansiniais metais gavo 156,16...

Prekyba
2020.07.10
Neišvykę į Italiją ar Graikiją, paguodos ieško bent jau spacializuotose krautuvėlėse Premium 1

Mada eiti apsipirkti į itališkų, ispaniškų ar graikiškų produktų krautuvėles per karantiną ne tik nedingo,...

Gazelė
2020.07.10
Gegužę užsienio prekybos balansas sudarė 2,7 mln. Eur 

2020 m. gegužę prekių eksportuota už 1,954 mlrd. EUR, importuota – taip pat už 1,951 mlrd. Eur. Lietuviškos...

Prekyba
2020.07.10
Birželio infliacija sudarė 1,9% 

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą...

Prekyba
2020.07.10
EK ataskaita apie nesaugius produktus: budrumas didėja 

2019 m. Europos Komisijos Skubių pranešimų sistemoje gauta 10% daugiau pranešimų apie pavojingus sveikatai...

Prekyba
2020.07.09
Į „Senukų“ parduotuvę Pilaitėje planuojama investuoti 10 mln. Eur  1

Į mažmeninės prekybos statybinėmis medžiagomis tinklo „Senukai“ parduotuvę sostinės Pilaitės mikrorajone,...

Prekyba
2020.07.09
H&M uždarys 170 parduotuvių 

Švedijos greitosios mados milžinė H&M praneša apie planus uždaryti 170 parduotuvių įvairiose šalyse ir sieja...

Prekyba
2020.07.09
Kaune už 0,5 mln. Eur atidarė „Pegasą“

Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ atidarytas 1.116 kv. m ploto knygynas „Pegasas" su 8.000...

Prekyba
2020.07.09
Statistika: birželį kainos ūgtelėjo 

2020 m. birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5%, rodo Statistikos...

Prekyba
2020.07.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus