Apkarpius mokesčius ir bankų kortelės mielesnės

Publikuota: 2015-11-14
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepraėjo nė pusmetis nuo Briuselio sprendimo mažinti mokesčius už atsiskaitymus kortelėmis, ir ledai šioje rinkoje pajudėjo. Vis daugiau smulkiųjų teigiamai vertina ir diegiasi mokėjimo terminalus, o „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių.

Iki tol „Visa“ ir „MasterCard“, kurios užima 96,8% ES mokėjimo kortelių rinkos, maždaug dvejus metus įtikinėjo Briuselį, kad mažinti mokesčius už atsiskaitymus nenaudinga ir kaišiojo į Europos Komisijos (EK) ratus visokius tyrimus.

Mūsų šalyje veikiantys bankai, jų asociacija, savo ruožtu, virkavo, kad mokesčių už brūkštelėjimą kortele kavinėje ar degalinėje mažinti jokiais būdais negalima, nes Lietuvoje per mažai žmonių jomis atsiskaito. Kita vertus, verslas, ypač smulkusis, ilgą laiką nebuvo suinteresuotas diegtis terminalus ir priimti mokėjimus kortelėmis, nes tai buvo gana brangi paslauga – iki 2% kliento už pietus ar degalus mokamos sumos.

Kam nors šį užburtą ratą reikėjo pralaužti. Ir to ėmėsi Briuselis: po kelerius metus trukusių svarstymų ir debatų, šių metų kovą buvo priimtas ir birželį visoje ES įsigaliojo reglamentas, numatantis mažesnius tarpbankinius mokesčius už operacijas mokėjimo kortelėmis.

Šis reglamentas (angl. Multilateral interchange fee regulation) nustato, kad tarpbankinis mokestis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2%, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3% operacijos vertės. Tai maždaug 4 kartus mažiau, nei vidutiniškai mokama Lietuvoje. VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje verslui bankai paprastai taiko nuo 0,8% iki 2% pirkinio vertės mokestį, kuris dažniausiai įskaičiuojamas į prekės ar paslaugos kainą.

Pereiti prie naujų mokesčių dydžių bankams ir mokėjimo kortelių organizacijoms duotas pusmetis – iki gruodžio. Tačiau kai kurios įmonės skelbia, kad jų bankai tai jau padarė. Ir efektas, bent jau psichologinis, yra teigiamas.

Keičiasi klientų įpročiai

„Anksčiau mums buvo nustatytas 1,5% mokestis. Dabar jis jau yra sumažintas. Aš, tiesą pasakius, jokio pranešimo iš banko negavau, bet buhalterė sakė, kad yra sumažintas. Mažesnių mokesčių naudos dar nespėjome pajusti, bet pačių kortelių nauda akivaizdi. Žinokit, lankytojai dėl to labai patenkinti. Anksčiau kai kurie žmonės, sužinoję, kad pas mus galima atsiskaityti tik grynaisiais, tiesiog išeidavo, – pasakoja Vida Savičienė, galimybę atsiskaityti kortele jos valdomoje sostinės kavinėje „Kišenėlė“ pasiūliusi prieš kiek daugiau nei metus. – Manau, kad netrukus pajusim ir mažesnius mokesčius. Gerai, kad jie mažinami – vis į kišenę, o ne iš jos. Pasikalbam su kolegomis, tai daugelis taip mano, žmonės stengiasi neatsilikti nuo civilizacijos. Nors yra visokių, skaičiuojančių kapeikas, ir ne visi tuos terminalus diegiasi, bet dauguma diegiasi arba planuoja.“

Panašu, kad smulkusis verslas lengviau atsiduso ir ėmė gerokai palankiau žiūrėti į galimybes klientams atsiskaityti kortele. Tiesa, statistikoje tai pamatysime tik po kurio laiko. Teisybės dėlei taip pat reikėtų pridurti, kad kortelių skaitytuvų Lietuvoje keliais tūkstančiais padaugėja kasmet. Tačiau pasikeitimus pajuto ir didesnės bendrovės.

infogr.am::infogram_0_mokejimo_koeteliu_skaitytuvu_skaicius

Štai „Lukoil“ nusprendė mažinti tik grynuosius priimančių degalinių skaičių. VŽ rašė („Lukoil“ bėga nuo bankų mokesčių“, 2012 08 01), kad bendrovė ėmėsi atidarinėti degalines, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes sutaupę banko bei nuolaidų kortelių transakcijų mokesčių galėjo pasiūlyti mažesnę kainą.

„Tai, ką iš atsiskaitymų kortelėmis pasiima bankai, mes šiose degalinėse (vadinamosiose „Cash & Drive“) atiduodame klientams. Žmogus, atvažiavęs pas mus ir mokantis grynaisiais, iš karto gauna 5 euro centų nuolaidą, bet jis negalėdavo pasinaudoti mūsų nuolaidų kortele. Dabar, kai ES bankus įpareigojo, jie atitinkamai mažina mokėjimo kortelių mokesčius visai rinkai, visiems verslo subjektams. Todėl šis modelis nebe toks patrauklus. Dviejose degalinėse to (mokėjimų tik grynaisiais – VŽ) jau atsisakėme. Iš viso paliksim tik porą „Cash & Drive“ degalinių. Tai padarysim per kitus metus“, – sako Romas Turlinskas, „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tiesa, jis mini, kad degalinių skaičius mažinamas ne tik dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių. Esą patys klientai daugiau atsiskaito kortelėmis. Be to, bendrovė pamatė automatinių degalinių ir savitarnos kasų teikiamą naudą, – nereikia darbuotojų, galima dirbti visą parą ir per šventes.

Pajamos išsilygins

Beje, dabar jau ir bankai mažesnių tarpbankinių mokesčių tragedija nelaiko.

„Mūsų manymu, šis naujasis reguliavimas įtakos banko pajamoms turės tik trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu, nuosekliai augant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vietų skaičiui ir atsiskaitymų apyvartai, poveikis turėtų išnykti“, – sako Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis reguliavimas gali sukurti nesusipratimų mokėjimo kortelių naudotojams. Mat prekybininkai turės laisvę rinktis, kokias mokėjimo korteles priimti, o kokių – ne. Iki šiol prekybininkai turėjo priimti atsiskaitymus bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis.

Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Modus Group“ stato tris naujus „Autobrava Motors“ salonus 

Lietuviško kapitalo tarptautinės įmonių grupės „Modus Group“ valdoma „Autobrava Motors“ skelbia atnaujinanti...

Automobiliai
2019.05.21
„Metų prekės ženklas 2019“: apdovanoti 6 sėkmingiausieji 4

Pagrindinį „Metų prekės ženklo“ apdovanojimą šiemet konkurso komisija skyrė prekės ženklui „Santa Maria“.

Rinkodara
2019.05.21
E. Šatas: tirsime iki gegužės 1 d. gautus skundus dėl reklamos pažeidimų Premium

Įsigaliojus Reklamos įstatymo pakeitimams, nuo gegužės 1 d. Konkurencijos taryba nebevykdo reklamos...

Prekyba
2019.05.21
Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalijo verslus 25

Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas keičia iki šiol kartu valdyto verslo modelį ir savo...

Prekyba
2019.05.21
K. Meidė: nereikia tiesiog prekės lentynoje, svarbu, kad ją pirktų Premium

Kaip svarbu šalies pirkėjams lietuviškumas, kaip konkuruoti vietos ir užsienio rinkose, – patarimais ir...

Rinkodara
2019.05.21
Futuristė C. Trotter: jeigu reikėtų rinktis vieną inovaciją, investuočiau į dirbtinį intelektą Premium

Asmeninius pasiūlymus savo klientams pradedančių teikti prekybininkų apyvartos išauga 6-10% ir kyla dukart...

Prekyba
2019.05.21
Po Lietuvą išsibarstę vaikai stiprina tėvų verslą Premium

Stragių ekologinis ūkis (Ukmergės r.) jau keleri metai, kai tiekia produktus galutiniam pirkėjui. Būtent...

Gazelė
2019.05.21
Viešieji pirkimai: neužlopoma juodoji skylė 21

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas išgyveno kone keturias dešimtis metamorfozių, ko gero, dar ne viena Vyriausybė...

Verslo aplinka
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
„JCDecaux“ atsigręžia į prekybininkus: investuoja „Panoramoje“ Premium 2

Lauko reklamos bendrovė „JCDecaux Lietuva“ prekybos centre „Panorama“ investavo bemaž 150.000 Eur ir įrengė...

Rinkodara
2019.05.20
Kilni „Maximos“ akcija paskendo kritikos liūne 17

Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė akciją, kurios metu kviečia įsigyti Nomedos Marčėnaitės iliustracija...

Rinkodara
2019.05.20
„Norfos“ pelnas pernai smuko 15%

Mažmeninės prekybos tinklą „Norfa“ valdanti bendrovė „Norfos mažmena“ pernai uždirbo 6,4 mln. Eur grynojo...

Prekyba
2019.05.20
Prekybos sektorius: pergalę švęs duomenų analitikos karaliai

Tradiciniai prekybininkai, bijodami prarasti savo klientus, investuoja į elektroninę prekybą, kuri kol kas...

Prekyba
2019.05.20
Paskutiniajame etape – du žuvies gamybos prekių ženklai

Paskutiniajame „Metų prekės ženklo 2019“ balsavimo internete etape – „Viči“ ir „Zigmas“. Šie ženklai...

Rinkodara
2019.05.20
„Maxima“ užlipo ant pirmo laiptelio, „Tele2“ – penkta 3

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Maxima“ nukarūnavo „Tele2“, kuri pagal investicijas į reklamą jau ne vienerius...

Rinkodara
2019.05.20
Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 19

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Verslo aplinka
2019.05.19
„& Other Stories“ ženklo parduotuvei H&M pasirinko „Galleria Riga“

Pirmą Baltijos šalyse „& Other Stories“ 740 kv.m. ploto parduotuvę šį rudenį Švedijos drabužių prekybininkė...

Prekyba
2019.05.19
Komunikacija: „Maxima“ didina atotrūkį nuo konkurentų 2

Vertinant didžiųjų prekybos tinklų komunikaciją, matyti, kad „Maxima“ vis labiau didina atotrūkį nuo „Lidl“,...

Rinkodara
2019.05.19
4 patarimai kaip pasiekti auditoriją „Facebook“ neinvestuojant į reklamą 3

Jei administruojate prekės ženklo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, net neabejotina, kad per...

Rinkodara
2019.05.18
Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo sunkiau parduoti ekologiškus produktus

Sveikos gyvensenos bumas labiausiai juntamas didmiesčiuose. Tačiau ir atokesniuose miestuose ekologiškų...

Gazelė
2019.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau