Padrikos Seimo pataisos suerzino prekybininkus

Publikuota: 2015-11-11
Atnaujinta 2015-11-11 11:03
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 
 

Antradienį Seime daugumos parlamentarų pritarimo sulaukęs Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas įsiutino prekybininkų atstovus, mat kai kurios į projektą įtrauktos pataisos, pasak jų, yra ne tik absurdiškos, bet ir netikslios bei grasančios nuostoliais visam verslui.

„Toks absurdiškas ir neaiškus verslo santykių reguliavimas demonstruoja didžiausią nekompetenciją bei piktnaudžiavimą įstatymų leidybos teise. Net geriausi verslo teisės specialistai nesugeba iššifruoti draudimų esmės“, – piktinasi Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo (MPNVD) įstatymo projektas, reguliuojantis didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekėjų santykius, Seime buvo svarstomas antradienį. Pirminį projekto variantą parengė ir su visomis suinteresuotomis šalimis suderino Vyriausybė. Bet vykstant svarstymams komitetuose, Seimo nariai socialdemokratai Bronius Pauža, Birutė Vėsaitė, Artūras Skardžius ir Orinta Leiputė įregistravo ir papildomų pasiūlymų, kuriems Ekonomikos komitete buvo nepritarta.

„Seimo posėdyje svarstymo stadijoje buvo pritarta penkiems šių Seimo narių pasiūlymams, kurie ne tik nepatenka į šio įstatymo reglamentavimo ribas, bet ir yra nesuprantami nei prekybininkams, nei tiekėjams, nei teisininkams. Pasiūlymai yra ydingi vartotojams, įmonių darbuotojams, verslo įmonėms bei pačiai valstybei dėl galimų biudžeto netekimų“, – sako p. Vilimas.

Nelogiški ir neaiškūs

Labiausiai prekybos atstovus papiktino kelios pataisos, kurios esą prasilenkia su logika. Pavyzdžiui, pataisa dėl sutarčių prevencinių patikrinimų ar draudimo dirbti per valstybines šventes. Pirmoje jų teigiama, kad Konkurencijos taryba turėtų pareigą prevenciškai tikrinti prekybos tinklų ir tiekėjų sutartis. Pasak prekybininkų atstovų, vienas prekybos tinklas turi per 2.000 sutarčių per metus. Kadangi MPNVD įstatymas taikomas keturiems didžiausiems prekybos tinklams „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir, potencialiai, „Lidl“, tai iš viso per metus tektų patikrinti apie 10.000 sutarčių, kas esą sunkiai įgyvendinama.

Kitas pasiūlymas – draudžiantis prekiauti šventinėmis dienomis, anot prekybininkų, taip pat suformuluotas taip, kad neva draudžiama prekybos tinklams reikalauti tiekėjų dirbti švenčių dienomis. Parduotuvių darbo laikas reglamentuojamas Darbo kodekse. Parlamentarė Birutė Vėsaitė LRT radijui kalbėdama apie šį draudimą antradienį minėjo ir didžiuosius prekybos centrus, tokius kaip „Akropolis“, o tai, pasak prekybininkų atstovų, taip pat rodo, kad įstatymų leidėjai ne visai gerai susigaudo įstatymo kontekste. MPNVD įstatymas yra skirtas didžiųjų maisto ir kasdienių prekių prekybos tinklų, o ne prekybos ir pramogų centrų kontrolei.

Naujas MPNVD įstatymas su minėtomis ir kitomis pataisomis dar nėra galutinai priimtas. Dėl jo priėmimo bus balsuojama viename artimiausių Seimo posėdžių, greičiausiai dar lapkritį. Bet dėl šios pataisos dar turėtų vykti parlamentarų diskusijos.

Dundulis dviem laisvoms dienoms neprieštarauja

Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, VŽ sako neprieštaraujantis, jei du kartus per metus tektų užverti prekybos vietų duris.

„Jei įstatymas visus įpareigos nedirbti po vieną šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną, bus gerai visiems. Jei sekmadieniais darbas bus ne uždraustas, bet sutrumpinta darbo diena, tai taip pat sveikintina“, – dėsto p. Dundulis.

Verslininkas sako, kad nereikia kraštutinumų. Revoliucijos, sukeltos per vieną naktį, naudos neatneša. Tuo labiau, kad staiga uždraudus darbą, niekas negalvoja apie pirkėjus: žmonės įpratę pirkti kada nori, o pakeisti pirkimo įpročiams reikia laiko.

„Keisti reikia ne dėl mažų prekybininkų, bet dėl prekybos tinklų darbuotojų, kuriems dabar tenka dirbti ir per šventes. Mums, prekybininkams, jei ribojimai bus logiški, tiesiog sumažės sąnaudos“, – aiškina p. Dundulis.

„Norfos mažmenos“ vadovas sako, kad jei teisės aktas įsigalios, teks atleisti dalį darbuotojų.

Kita bėda, pasak jo, atsirastų, jei bus nuspręsta, kad prekybos centrai nedirbs po kelias dienas iš eilės. Prekybininkai trumpo galiojimo maisto preikių tiekimą turės stabdyti praktiškai prieš savaitę ir po išeiginių lentynos tiesiog bus tuščios.

„Keistis turime. Dirbti taip, kaip dabar, nenormalu. Tačiau, kai šia situacija pasinaudoja radikalai, taip pat nieko gero nebus“, – sako p. Dundulis.

„Maxima“: vienos vietos miestui nepakaks

„Politikų siūlymas keisti darbo laiką nepagrįstas jokia ekonomine logika, – tvirtina Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė. –  Mes per šventes ir taip optimizavę darbo laiką – dirba ne visos parduotuvės. Likusios atidarytos tik todėl, kad to reikia pirkėjams.“

Ji pateikia ir pavyzdį – jei mažesniame mieste veikia trys tinklo parduotuvės, per didžiąsias metų šventes dirba tik didžiausia. Vilniuje ar kitame didmiestyje palikti vienos prekybos vietos nepakaks.

„Žmonės nori dirbti, nes už šventines dienas mokame dvigubai, o darbo valandos būna sutrumpintos. Be to, visos parduotuvės dirba pamainomis. Tie, kurie nori ilsėtis, gali susitarti dėl patogaus laiko“, – apie tai, kad ne visi veržiasi į namus, sako p. Saulytė.

„Maxima LT“ atliko ir pirkėjų apklausas – dauguma žmonių norėjo, kad reikalingų produktų galėtų įsigyti bet kuriuo metu. 

Smulkieji mato naudą

„Jei įstatymas bus priimtas, smulkiajam verslui bus naudingas, – komentuoja Robertas Miliauskas, 550 parduotuvių provincijoje vienijančios „Lietkoopsąjungos“ valdybos pirmininkas. – Iš kitos pusės, kai valstybė pradeda reguliuoti privataus sektoriaus darbo laiką ir veiklą, tai baigiasi blogai.“

„Lietkoopsąjungos“ vadovas Seimo nariams primena, kad didžiųjų tinklų reguliavimas gerokai pavėluotas. Šiandien pagrindiniai prekybininkai įsitvirtinę miestų centruose ir smulkieji iš ten priversti pasitraukti.

„Laisvės alėja Kaune, Gedimino prospektas Vilniuje – dieną praktiškai mirusios centrinės gatvės. Tas pats ir kituose didesniuose miestuose. Dauguma prekybininkų tiesiog persikraustė į prekybos centrus. Būtent tai, o ne ilgas darbo laikas, išstūmė mažuosius“, – aiškina p. Miliauskas.

„Lietkoopsąjungos“ vadovas sako, kad bėdos dėl darbuotojų išnaudojimo nėra. Žmonės nori dirbti, nes už tai mokama dvigubai. Be to, Lietuvoje gyvena ne tik katalikai. Ne visiems šv. Velykos ir šv. Kalėdos jų religinė šventė.

Ponas Miliauskas pastebi, kad tiek mieste, tiek kaime parduotuvės dirba iki tol, kol apsimoka. Tačiau politikų sprendimai ir čia jau įnešė pokyčių.

„Apribojus alkoholio pardavimą iki 22 val. prekybos centrai dirba tik iki 22 val. Ilgiau paprasčiausiai neapsimoka. Tačiau dabar planuojama alkoholio ir alaus pardavimą toliau griežtinti. Sklinda vizija, kad alkoholį būtų galima parduoti tik specializuotose parduotuvės, tai reiškia daugumos kaimo parduotuvių uždarymą“, – kaip dar nepriimtos politikų vizijos gali pakeisti prekybininkų gyvenimą aišina p. Miliauskas.

Kaime alkoholis, įskaitant alų, sudaro iki trečdalio apyvartos. Šiems pinigams dingus, kaime neliks parduotuvės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Ellex Valiunas“ atnaujino vadovų komandą 19

Penkių partnerių ir dalies teisininkų komandos pasitraukimą išgyvenanti viena didžiausių Lietuvos advokatų...

Lapkritį – 0,1% mėnesio defliacija 2

Lietuvoje lapkričio mėnesį buvo 0,1 proc. mėnesio defliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje...

Verslo aplinka
2018.12.10
Mažėja biurokratijos pavojingų atliekų tvarkytojams

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkos ministras patvirtino naujos redakcijos Pavojingųjų atliekų tvarkymo...

Įsigaliojo GPAIS planas B: vartotojai gali teikti dokumentus popieriuje

Praėjusią savaitę įsigaliojo taip vadinamas GPAIS planas B – tvarka, aprašanti, kaip atliekų tvarkytojams...

Svarbiausi 2018 m. Lietuvos e. prekybos sandoriai, investicijos ir tendencijos 1

Lietuvoje fiksuojamas iki 30% siekiantis metinis elektroninės prekybos augimas, tačiau bendroji Baltijos...

Vartotojų apklausos: 37% lietuvių ir latvių dovanas perka be plano

Kalėdinių įpročių tyrimas, kurį užsakė Švedijos baldų prekybos milžinė IKEA, parodė, kad Lietuvoje ir...

Turkijoje šiemet atostogavo 190.000 Lietuvos gyventojų 7

Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos paskelbta naujausia turizmo statistika rodo, kad Lietuvos turistų...

Algos didžiausiose odontologijos įmonėse – skirtumai matuojami kartais 11

“Sodros“ duomenys leidžia palyginti, kuriose iš dvidešimties didžiausių pagal 2017 m. pajamas Lietuvos...

„Tele2“ už 0,25 mln. Eur atnaujino saloną „Akropolyje“ 8

Šeštadienį mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ atidarė atnaujintą 120 kv. m ploto prekybos saloną Vilniaus...

„Amazon“ plėtros strategijoje – oro uostai 7

JAV elektroninės komercijos milžinė „Amazon“ savo ateities parduotuvių koncepciją gali pritaikyti...

Rygos teisme – prašymas „K Senukai“ tinklo operatorę pripažinti nemokia 8

Rygos miesto Pardaugavos rajono teismui pareikštas ieškinys, kuriame prašoma statybos, remonto ir buities...

Eglučių augintojai keliasi į internetą: čia pirkėjai per dieną užsisako jų šimtais Premium

Mažesnė kaina ar patogumas: vis daugiau eglučių pirkėjų renkasi pastarąjį variantą ir eglutę užsisako...

Agroverslas
2018.12.07
„Wurth“ atidarė naują klientų aptarnavimo centrą, nebepriims grynųjų 12

Vilniuje atidarytas aštuntas vokiečių koncerno „Wurth Group“ klientų aptarnavimo centras. Jame galima...

Ne visi braukia ašarą – imasi alternatyvių pakuočių gamybos Premium

Griežtėjanti ES pozicija dėl plastiko naudojimo džiugina pakuočių iš popieriaus ir kitų medžiagų, kurios gali...

Pramonė
2018.12.07
„Stateta“ investuoja į naujas degalines, plečia partnerių tinklą Premium 2

Alytaus UAB „Stateta“ stato degalinę Kaune, prie Vilniaus–Klaipėdos greitkelio, dar vieną planuoja statyti...

Birštonas rengia naują strategiją – kvies verslo įmones atvykti „darbostogų“ Premium 3

Itin spartų turistų srautų augimą fiksuojantis Birštonas rengia naują kurorto koncepciją, kurios tikslas –...

„Eugestai“ leista įgyti vienvaldę „Armavistos“ kontrolę

Logistikos ir prekybos bendrovei „Eugesta“ leista įsigyti 63,89% transporto bendrovės „Armavista“ akcijų...

Transportas
2018.12.06
Prekės ženklų tendencijos: esame prekybininkų, ne išradėjų tauta Premium

Jei šalies ūkio būklę vertintume pagal prekės ženklų registracijos skaičių, tai per šiuos metus matytume šiek...

Rinkodara
2018.12.06
„VitaRest“: lietuviška inovacija, pripažinta pasaulyje Rėmėjo turinys 1

Didžiausia Lietuvos porolono gamintoja „Vita Baltic International“ šįmet Lietuvos vartotojams pristato savo...

Įmonės pelną augina ir užkandžiai darbuotojams Rėmėjo turinys 7

Vis dažniau darbuotojus bendrovės vilioja ne vien konkurencingu atlygiu, bet ir papildomomis naudomis – vieni...

Vadyba
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau