Padrikos Seimo pataisos suerzino prekybininkus

Publikuota: 2015-11-11
Atnaujinta 2015-11-11 11:03
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 
 

Antradienį Seime daugumos parlamentarų pritarimo sulaukęs Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas įsiutino prekybininkų atstovus, mat kai kurios į projektą įtrauktos pataisos, pasak jų, yra ne tik absurdiškos, bet ir netikslios bei grasančios nuostoliais visam verslui.

„Toks absurdiškas ir neaiškus verslo santykių reguliavimas demonstruoja didžiausią nekompetenciją bei piktnaudžiavimą įstatymų leidybos teise. Net geriausi verslo teisės specialistai nesugeba iššifruoti draudimų esmės“, – piktinasi Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo (MPNVD) įstatymo projektas, reguliuojantis didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekėjų santykius, Seime buvo svarstomas antradienį. Pirminį projekto variantą parengė ir su visomis suinteresuotomis šalimis suderino Vyriausybė. Bet vykstant svarstymams komitetuose, Seimo nariai socialdemokratai Bronius Pauža, Birutė Vėsaitė, Artūras Skardžius ir Orinta Leiputė įregistravo ir papildomų pasiūlymų, kuriems Ekonomikos komitete buvo nepritarta.

„Seimo posėdyje svarstymo stadijoje buvo pritarta penkiems šių Seimo narių pasiūlymams, kurie ne tik nepatenka į šio įstatymo reglamentavimo ribas, bet ir yra nesuprantami nei prekybininkams, nei tiekėjams, nei teisininkams. Pasiūlymai yra ydingi vartotojams, įmonių darbuotojams, verslo įmonėms bei pačiai valstybei dėl galimų biudžeto netekimų“, – sako p. Vilimas.

Nelogiški ir neaiškūs

Labiausiai prekybos atstovus papiktino kelios pataisos, kurios esą prasilenkia su logika. Pavyzdžiui, pataisa dėl sutarčių prevencinių patikrinimų ar draudimo dirbti per valstybines šventes. Pirmoje jų teigiama, kad Konkurencijos taryba turėtų pareigą prevenciškai tikrinti prekybos tinklų ir tiekėjų sutartis. Pasak prekybininkų atstovų, vienas prekybos tinklas turi per 2.000 sutarčių per metus. Kadangi MPNVD įstatymas taikomas keturiems didžiausiems prekybos tinklams „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir, potencialiai, „Lidl“, tai iš viso per metus tektų patikrinti apie 10.000 sutarčių, kas esą sunkiai įgyvendinama.

Kitas pasiūlymas – draudžiantis prekiauti šventinėmis dienomis, anot prekybininkų, taip pat suformuluotas taip, kad neva draudžiama prekybos tinklams reikalauti tiekėjų dirbti švenčių dienomis. Parduotuvių darbo laikas reglamentuojamas Darbo kodekse. Parlamentarė Birutė Vėsaitė LRT radijui kalbėdama apie šį draudimą antradienį minėjo ir didžiuosius prekybos centrus, tokius kaip „Akropolis“, o tai, pasak prekybininkų atstovų, taip pat rodo, kad įstatymų leidėjai ne visai gerai susigaudo įstatymo kontekste. MPNVD įstatymas yra skirtas didžiųjų maisto ir kasdienių prekių prekybos tinklų, o ne prekybos ir pramogų centrų kontrolei.

Naujas MPNVD įstatymas su minėtomis ir kitomis pataisomis dar nėra galutinai priimtas. Dėl jo priėmimo bus balsuojama viename artimiausių Seimo posėdžių, greičiausiai dar lapkritį. Bet dėl šios pataisos dar turėtų vykti parlamentarų diskusijos.

Dundulis dviem laisvoms dienoms neprieštarauja

Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, VŽ sako neprieštaraujantis, jei du kartus per metus tektų užverti prekybos vietų duris.

„Jei įstatymas visus įpareigos nedirbti po vieną šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną, bus gerai visiems. Jei sekmadieniais darbas bus ne uždraustas, bet sutrumpinta darbo diena, tai taip pat sveikintina“, – dėsto p. Dundulis.

Verslininkas sako, kad nereikia kraštutinumų. Revoliucijos, sukeltos per vieną naktį, naudos neatneša. Tuo labiau, kad staiga uždraudus darbą, niekas negalvoja apie pirkėjus: žmonės įpratę pirkti kada nori, o pakeisti pirkimo įpročiams reikia laiko.

„Keisti reikia ne dėl mažų prekybininkų, bet dėl prekybos tinklų darbuotojų, kuriems dabar tenka dirbti ir per šventes. Mums, prekybininkams, jei ribojimai bus logiški, tiesiog sumažės sąnaudos“, – aiškina p. Dundulis.

„Norfos mažmenos“ vadovas sako, kad jei teisės aktas įsigalios, teks atleisti dalį darbuotojų.

Kita bėda, pasak jo, atsirastų, jei bus nuspręsta, kad prekybos centrai nedirbs po kelias dienas iš eilės. Prekybininkai trumpo galiojimo maisto preikių tiekimą turės stabdyti praktiškai prieš savaitę ir po išeiginių lentynos tiesiog bus tuščios.

„Keistis turime. Dirbti taip, kaip dabar, nenormalu. Tačiau, kai šia situacija pasinaudoja radikalai, taip pat nieko gero nebus“, – sako p. Dundulis.

„Maxima“: vienos vietos miestui nepakaks

„Politikų siūlymas keisti darbo laiką nepagrįstas jokia ekonomine logika, – tvirtina Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė. –  Mes per šventes ir taip optimizavę darbo laiką – dirba ne visos parduotuvės. Likusios atidarytos tik todėl, kad to reikia pirkėjams.“

Ji pateikia ir pavyzdį – jei mažesniame mieste veikia trys tinklo parduotuvės, per didžiąsias metų šventes dirba tik didžiausia. Vilniuje ar kitame didmiestyje palikti vienos prekybos vietos nepakaks.

„Žmonės nori dirbti, nes už šventines dienas mokame dvigubai, o darbo valandos būna sutrumpintos. Be to, visos parduotuvės dirba pamainomis. Tie, kurie nori ilsėtis, gali susitarti dėl patogaus laiko“, – apie tai, kad ne visi veržiasi į namus, sako p. Saulytė.

„Maxima LT“ atliko ir pirkėjų apklausas – dauguma žmonių norėjo, kad reikalingų produktų galėtų įsigyti bet kuriuo metu. 

Smulkieji mato naudą

„Jei įstatymas bus priimtas, smulkiajam verslui bus naudingas, – komentuoja Robertas Miliauskas, 550 parduotuvių provincijoje vienijančios „Lietkoopsąjungos“ valdybos pirmininkas. – Iš kitos pusės, kai valstybė pradeda reguliuoti privataus sektoriaus darbo laiką ir veiklą, tai baigiasi blogai.“

„Lietkoopsąjungos“ vadovas Seimo nariams primena, kad didžiųjų tinklų reguliavimas gerokai pavėluotas. Šiandien pagrindiniai prekybininkai įsitvirtinę miestų centruose ir smulkieji iš ten priversti pasitraukti.

„Laisvės alėja Kaune, Gedimino prospektas Vilniuje – dieną praktiškai mirusios centrinės gatvės. Tas pats ir kituose didesniuose miestuose. Dauguma prekybininkų tiesiog persikraustė į prekybos centrus. Būtent tai, o ne ilgas darbo laikas, išstūmė mažuosius“, – aiškina p. Miliauskas.

„Lietkoopsąjungos“ vadovas sako, kad bėdos dėl darbuotojų išnaudojimo nėra. Žmonės nori dirbti, nes už tai mokama dvigubai. Be to, Lietuvoje gyvena ne tik katalikai. Ne visiems šv. Velykos ir šv. Kalėdos jų religinė šventė.

Ponas Miliauskas pastebi, kad tiek mieste, tiek kaime parduotuvės dirba iki tol, kol apsimoka. Tačiau politikų sprendimai ir čia jau įnešė pokyčių.

„Apribojus alkoholio pardavimą iki 22 val. prekybos centrai dirba tik iki 22 val. Ilgiau paprasčiausiai neapsimoka. Tačiau dabar planuojama alkoholio ir alaus pardavimą toliau griežtinti. Sklinda vizija, kad alkoholį būtų galima parduoti tik specializuotose parduotuvės, tai reiškia daugumos kaimo parduotuvių uždarymą“, – kaip dar nepriimtos politikų vizijos gali pakeisti prekybininkų gyvenimą aišina p. Miliauskas.

Kaime alkoholis, įskaitant alų, sudaro iki trečdalio apyvartos. Šiems pinigams dingus, kaime neliks parduotuvės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Statybų bendrovės „Alvora“ sėkmės priežastis – itin maža darbuotojų kaita Rėmėjo turinys

Viena iš sėkmingiausiai Lietuvoje ir užsienyje dirbančių šalies statybos bendrovių „Alvora“ įgyvendino...

Visi tiekėjai svarbūs, bet vienas gali būti svarbiausias

Suformuoti asortimentą ir nuolat jį keisti pagal pirkėjų pageidavimus, nelengva, bet prekybininkai pataria...

Būsimos Šiaurinės gatvės patrauklumą Vilniuje mažina elektros linija 2

Vilniuje suplanuota stambi transporto arterija – Šiaurinė gatvė – turėtų patraukti prekybininkų ir komercinio...

Statyba ir NT
2018.06.17
Kai kurie Slovėnijos prekybos centrai priims bitkoinus 3

Finansinių technologijų startuolis „Eligma“ keliuose Slovėnijos prekybos centruose, veikiančiuose...

„McDonald's“ Europoje plastikinius šiaudelius ima keisti popieriniais 3

Didžiausias pasaulyje maitinimo tinklas „McDonald's“ Europoje plastikinius šiaudelius ima keisti...

„Zzz.lt“ atsisveikino, bet įmonės nelikvidavo 2

Liepos pradžioje sukaks vieneri metai, kai elektroninės prekybos maisto produktais UAB „Zzz.lt“ nebeteikia...

„Barbora“ iki liepos išsirinks šaldymo įrangos tiekėjus

Tarptautinį konkursą dėl šaldymo įrangos tiekimo surengusi internetinė maisto produktų parduotuvė „Barbora“...

Prekybininkai pataikauja X ir Y kartų atstovams, bet jau galvoja ir apie Z kartą Premium

Vartojimo tendencijas stebintys ekspertai sako, kad didieji prekybos centrai turės persitvarkyti,...

„Microsoft“ kuria technologiją parduotuvėms be kasų

„Microsoft“ kuria technologiją, kurią pritaikiusios parduotuvės galėtų atsisakyti pardavėjų kasininkų ir...

Pasiteisinę sprendimai: kaip ieškoti tiekėjų užsienyje Premium

Išskirtinis asortimentas pritraukia daugiau pirkėjų, tačiau rasti tiekėjų, kurie norėtų dirbti su smulkiu,...

Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
„Rimi Lietuva“ patyrė 2,8 mln. Eur nuostolių 16

Vieną didžiausių šalyje mažmeninės prekybos tinklų „Rimi“ valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“ praėjusiais metais...

„Lidl“ ir „Aldi“ aktyviau imasi NT plėtotojo vaidmens Vokietijoje Premium 2

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklai „Lidl“ ir „Aldi“ didina žingsnius nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Į Indijos rinką IKEA ateina su baldų surinkėjų komanda 1

Po daugelį metų užtrukusio pasiruošimo ir atidėliojimų didžiausia pasaulyje baldų gamintoja IKEA kitą mėnesį...

„Huracan Coffee“ atsisako grynųjų, konkurentai nesupranta Premium 23

Kavinių ir kavos parduotuvių tinklas „Huracan Coffee“ netrukus visiškai atsisakys grynųjų pinigų ir priims...

Smulkieji atranda kitų vietų: klientų srautus garantuoja ne tik prekybos centrai Premium

Modernėjantys didmiesčių turgūs tampa startu ne tik verslui, bet ir jo plėtrai. Vis dėlto ne kiekvienas...

„Kesko Senukai Lithuania“ išmokėjo 6,3 mln. Eur dividendų

Didmeninės ir mažmeninės prekybos statybos ir remonto darbams skirtomis medžiagomis, sodininkystės...

VMI pradėjo pokalbius su įtartinais 194 maitintojais 6

Po šių metų pirmąjį ketvirtį atliktos 2017 m. įmonių finansų analizės į mokesčių inspekcijos akiratį buvo...

Vilniaus stoties gaivinimo vizija: įspūdinga, bet niekas neaišku Premium 12

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ir Vilniaus m. savivaldybės planas atgaivinti stoties rajoną į valstybės...

Statyba ir NT
2018.06.13
Negavusi „Marks & Spencer“ patalpų „Huracan Coffee“ rado kitą vietą Gedimino pr. Premium

UAB „Šviežia kava“, valdanti kavinių ir kavos parduotuvių tinklą „Huracan Coffee“, iš „Kristianos“...

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau