Padrikos Seimo pataisos suerzino prekybininkus

Publikuota: 2015-11-11
Atnaujinta 2015-11-11 11:03
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 
 

Antradienį Seime daugumos parlamentarų pritarimo sulaukęs Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas įsiutino prekybininkų atstovus, mat kai kurios į projektą įtrauktos pataisos, pasak jų, yra ne tik absurdiškos, bet ir netikslios bei grasančios nuostoliais visam verslui.

„Toks absurdiškas ir neaiškus verslo santykių reguliavimas demonstruoja didžiausią nekompetenciją bei piktnaudžiavimą įstatymų leidybos teise. Net geriausi verslo teisės specialistai nesugeba iššifruoti draudimų esmės“, – piktinasi Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo (MPNVD) įstatymo projektas, reguliuojantis didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekėjų santykius, Seime buvo svarstomas antradienį. Pirminį projekto variantą parengė ir su visomis suinteresuotomis šalimis suderino Vyriausybė. Bet vykstant svarstymams komitetuose, Seimo nariai socialdemokratai Bronius Pauža, Birutė Vėsaitė, Artūras Skardžius ir Orinta Leiputė įregistravo ir papildomų pasiūlymų, kuriems Ekonomikos komitete buvo nepritarta.

„Seimo posėdyje svarstymo stadijoje buvo pritarta penkiems šių Seimo narių pasiūlymams, kurie ne tik nepatenka į šio įstatymo reglamentavimo ribas, bet ir yra nesuprantami nei prekybininkams, nei tiekėjams, nei teisininkams. Pasiūlymai yra ydingi vartotojams, įmonių darbuotojams, verslo įmonėms bei pačiai valstybei dėl galimų biudžeto netekimų“, – sako p. Vilimas.

Nelogiški ir neaiškūs

Labiausiai prekybos atstovus papiktino kelios pataisos, kurios esą prasilenkia su logika. Pavyzdžiui, pataisa dėl sutarčių prevencinių patikrinimų ar draudimo dirbti per valstybines šventes. Pirmoje jų teigiama, kad Konkurencijos taryba turėtų pareigą prevenciškai tikrinti prekybos tinklų ir tiekėjų sutartis. Pasak prekybininkų atstovų, vienas prekybos tinklas turi per 2.000 sutarčių per metus. Kadangi MPNVD įstatymas taikomas keturiems didžiausiems prekybos tinklams „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir, potencialiai, „Lidl“, tai iš viso per metus tektų patikrinti apie 10.000 sutarčių, kas esą sunkiai įgyvendinama.

Kitas pasiūlymas – draudžiantis prekiauti šventinėmis dienomis, anot prekybininkų, taip pat suformuluotas taip, kad neva draudžiama prekybos tinklams reikalauti tiekėjų dirbti švenčių dienomis. Parduotuvių darbo laikas reglamentuojamas Darbo kodekse. Parlamentarė Birutė Vėsaitė LRT radijui kalbėdama apie šį draudimą antradienį minėjo ir didžiuosius prekybos centrus, tokius kaip „Akropolis“, o tai, pasak prekybininkų atstovų, taip pat rodo, kad įstatymų leidėjai ne visai gerai susigaudo įstatymo kontekste. MPNVD įstatymas yra skirtas didžiųjų maisto ir kasdienių prekių prekybos tinklų, o ne prekybos ir pramogų centrų kontrolei.

Naujas MPNVD įstatymas su minėtomis ir kitomis pataisomis dar nėra galutinai priimtas. Dėl jo priėmimo bus balsuojama viename artimiausių Seimo posėdžių, greičiausiai dar lapkritį. Bet dėl šios pataisos dar turėtų vykti parlamentarų diskusijos.

Dundulis dviem laisvoms dienoms neprieštarauja

Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, VŽ sako neprieštaraujantis, jei du kartus per metus tektų užverti prekybos vietų duris.

„Jei įstatymas visus įpareigos nedirbti po vieną šv. Kalėdų ir šv. Velykų dieną, bus gerai visiems. Jei sekmadieniais darbas bus ne uždraustas, bet sutrumpinta darbo diena, tai taip pat sveikintina“, – dėsto p. Dundulis.

Verslininkas sako, kad nereikia kraštutinumų. Revoliucijos, sukeltos per vieną naktį, naudos neatneša. Tuo labiau, kad staiga uždraudus darbą, niekas negalvoja apie pirkėjus: žmonės įpratę pirkti kada nori, o pakeisti pirkimo įpročiams reikia laiko.

„Keisti reikia ne dėl mažų prekybininkų, bet dėl prekybos tinklų darbuotojų, kuriems dabar tenka dirbti ir per šventes. Mums, prekybininkams, jei ribojimai bus logiški, tiesiog sumažės sąnaudos“, – aiškina p. Dundulis.

„Norfos mažmenos“ vadovas sako, kad jei teisės aktas įsigalios, teks atleisti dalį darbuotojų.

Kita bėda, pasak jo, atsirastų, jei bus nuspręsta, kad prekybos centrai nedirbs po kelias dienas iš eilės. Prekybininkai trumpo galiojimo maisto preikių tiekimą turės stabdyti praktiškai prieš savaitę ir po išeiginių lentynos tiesiog bus tuščios.

„Keistis turime. Dirbti taip, kaip dabar, nenormalu. Tačiau, kai šia situacija pasinaudoja radikalai, taip pat nieko gero nebus“, – sako p. Dundulis.

„Maxima“: vienos vietos miestui nepakaks

„Politikų siūlymas keisti darbo laiką nepagrįstas jokia ekonomine logika, – tvirtina Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė. –  Mes per šventes ir taip optimizavę darbo laiką – dirba ne visos parduotuvės. Likusios atidarytos tik todėl, kad to reikia pirkėjams.“

Ji pateikia ir pavyzdį – jei mažesniame mieste veikia trys tinklo parduotuvės, per didžiąsias metų šventes dirba tik didžiausia. Vilniuje ar kitame didmiestyje palikti vienos prekybos vietos nepakaks.

„Žmonės nori dirbti, nes už šventines dienas mokame dvigubai, o darbo valandos būna sutrumpintos. Be to, visos parduotuvės dirba pamainomis. Tie, kurie nori ilsėtis, gali susitarti dėl patogaus laiko“, – apie tai, kad ne visi veržiasi į namus, sako p. Saulytė.

„Maxima LT“ atliko ir pirkėjų apklausas – dauguma žmonių norėjo, kad reikalingų produktų galėtų įsigyti bet kuriuo metu. 

Smulkieji mato naudą

„Jei įstatymas bus priimtas, smulkiajam verslui bus naudingas, – komentuoja Robertas Miliauskas, 550 parduotuvių provincijoje vienijančios „Lietkoopsąjungos“ valdybos pirmininkas. – Iš kitos pusės, kai valstybė pradeda reguliuoti privataus sektoriaus darbo laiką ir veiklą, tai baigiasi blogai.“

„Lietkoopsąjungos“ vadovas Seimo nariams primena, kad didžiųjų tinklų reguliavimas gerokai pavėluotas. Šiandien pagrindiniai prekybininkai įsitvirtinę miestų centruose ir smulkieji iš ten priversti pasitraukti.

„Laisvės alėja Kaune, Gedimino prospektas Vilniuje – dieną praktiškai mirusios centrinės gatvės. Tas pats ir kituose didesniuose miestuose. Dauguma prekybininkų tiesiog persikraustė į prekybos centrus. Būtent tai, o ne ilgas darbo laikas, išstūmė mažuosius“, – aiškina p. Miliauskas.

„Lietkoopsąjungos“ vadovas sako, kad bėdos dėl darbuotojų išnaudojimo nėra. Žmonės nori dirbti, nes už tai mokama dvigubai. Be to, Lietuvoje gyvena ne tik katalikai. Ne visiems šv. Velykos ir šv. Kalėdos jų religinė šventė.

Ponas Miliauskas pastebi, kad tiek mieste, tiek kaime parduotuvės dirba iki tol, kol apsimoka. Tačiau politikų sprendimai ir čia jau įnešė pokyčių.

„Apribojus alkoholio pardavimą iki 22 val. prekybos centrai dirba tik iki 22 val. Ilgiau paprasčiausiai neapsimoka. Tačiau dabar planuojama alkoholio ir alaus pardavimą toliau griežtinti. Sklinda vizija, kad alkoholį būtų galima parduoti tik specializuotose parduotuvės, tai reiškia daugumos kaimo parduotuvių uždarymą“, – kaip dar nepriimtos politikų vizijos gali pakeisti prekybininkų gyvenimą aišina p. Miliauskas.

Kaime alkoholis, įskaitant alų, sudaro iki trečdalio apyvartos. Šiems pinigams dingus, kaime neliks parduotuvės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
06:00
G. Balnis: naujausias prekybos centras, į kurį noriu patekti, yra oro uostas Premium

Tradiciniams prekybos centrams vis sunkiau pritraukti lankytojų, kurie daugiau laisvalaikio skiria kitokioms...

Seimas uždraudė sporto renginiuose stiprų alkoholį 2

Seimas uždraudė visuose sporto renginiuose ne tik prekiauti stipriu alkoholiu, bet ir jį vartoti. Tačiau...

„Pupa“ pasirašė sutartį su „Pepco“

Gruodį sostinės Pilaitės mikrorajone esančiame 6.300 kv. m prekybos centre „Pupa“ atidarys „Pepco“...

„Lidl“ plečiasi dar dviejuose miestuose 3

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ ketvirtadienį atidarė pirmą parduotuvę Palangoje, o kitą...

Švelninamos prekybos pirotechnika taisyklės

Verslininkams ėmus piktintis, kad galingesniais fejerverkais prekiauti Lietuvoje pastaruoju metu galėjo tik...

Perveneckas: H&M atidarys COS parduotuvę Vilniuje 9

Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės vadovas, dalyvaudamas „Newsec“ NT tendencijų pristatymui skirtoje...

Estijoje iškelta byla keliones į Krymą pardavinėjusioms turizmo agentūroms 5

Estijos turizmo agentūros, ignoruodamos Europos teisę ir keldamos riziką savo klientams, metai iš metų...

Vilniaus „Akropolis“ imasi pokyčių: vizualizacijos – ant stalo Premium 11

Po ilgų svarstymų ir sprendimų paieškų „Akropolis Group“ patvirtino projektą „Akropolis persirengia“, kurio...

„Rimi“ atidarė naują parduotuvę Kaune

Kaune, Vilijampolėje, atidaryta nauja „Rimi” parduotuvė. Tai 57-a „Rimi” prekybos tinklo parduotuvė Lietuvoje...

2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

„Barbora“ plečiasi Estijoje

Didžiausia Baltijos šalyse elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ pradeda veiklą...

„Urmas“ investavo į automobilių stovėjimo aikštelės išplėtimą

UAB „Prekybos miestelis Urmas“ išplėtė savo automobilių stovėjimo aikštelę Kaune. Ji padidėjo iki 3.600...

„Decathlon“ rezultatai Vilniuje lems plėtrą kitose Baltijos šalyse Premium 14

Prancūzijos sporto ir laisvalaikio prekių gamybos ir prekybos milžinė „Decathlon“ netrukus atidarys pirmą...

Kižienė: Švedija skatina verslą, o Lietuvoje pagrindinis leitmotyvas yra nauji draudimai 17

Jeigu Švedijoje keičiama verslo aplinka – tai daroma atsakingai, tariamasi ir diskutuojama su verslu, duodama...

„Mobilieji mokėjimai“ su MoQ žengia į „Caffeine“ tinklą 3

Prie mobiliųjų mokėjimų platformos „MoQ“ prisijungė 30-ies kavinių tinklas „Caffeine“. Tai antras didžiausias...

Technologijos
2018.10.15
„Sears“ skelbia bankrotą

Viena svarbiausių JAV prekybininkių, prisidėjusi prie amerikiečių pirkimo įpročių pokyčių, nepajėgia...

„Franmax“ vadove skiriama Šimė 30

„Maxima grupės“ antrinės įmonės „Franmax“ vadove skiriama Eglė Šimė – dabartinė bendrovės IT centro vadovė.

Vadyba
2018.10.15
Š. Keserauskas: protingai taikytis prie konkurentų elgesio nedraudžiama Premium 13

Ūkio subjektams nėra draudžiama protingai prisitaikyti prie konkurentų elgesio, tačiau svarbu, kad įmonės...

Švedijos milžinė IKEA atidarys parduotuvę Estijoje

Iš Baltijos šalių pirmiausia į Lietuvą žengęs baldų ir interjero prekių tinklas IKEA neseniai atidarė...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau