Prekybos centras miega

Publikuota: 2015-10-16
Atnaujinta 2015-10-19 12:06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Path Intelligence“ pardavimų vadovas EMEA regione

Interneto komentatoriams ir toliau laužant ietis ko labiau didmiesčiams reikia – pramonės ar stadionų – karavanas į šuns lojimą nereaguoja. Statytojai kaip statė taip stato. Smagu matyti dešimtimis milijonų matuojamas investicijas Kauno priemiestyje ir statybininkams atsiradusio darbo. Tačiau, mano nuomone, ne viskas auksas kas auksu žiba.

Kaune tikrai nėra kokybiško prekybinio ploto pertekliaus, todėl bet kokia naujiena yra sveikintina. Bet ketinimai stebinti dydžiu prasilenkia su šiuolaikine verslo logika. Prekybos centrai visame pasaulyje prekybininkų vertinami tik pagal vidutinį kvadratinio metro efektyvumą. Didinant plotą, turi atitinkamai didėti bendra prekybos centro apyvarta. Tai įmanoma arba labiau užgulant turimą traukos teritoriją, arba ją plečiant. Lietuvoje kvadratų efektyvumas dar toli nuo lygio, prie kurio pratę profesionalūs tarptautiniai tinklai. Todėl tenkinti ambicijas būti didžiausiu rizikuojant sumažinti patrauklumą profesionalių prekybininkų akyse yra keistas užmojis.

Paskutinį dešimtmetį per Europą prasirito ne viena konceptualių pokyčių banga. Nors interneto įtakos augimas apstojo, jo padaryti pokyčiai pirkėjų elgsenoje negrįžtami. Dydis, platus asortimentas ir žemiausios kainos nebėra prekybos centrų ginklai padedant nuomininkams apginti antkainius, kuriuose yra nuoma ir pardavėjų atlyginimai. Vienu metu kritine mase traukos jėgą mėginę sukurti plėtotojai apleidžia pozicijas natūraliems reiškiniams. Žmonės ieško emocijų, socializavimosi galimybių, labiau savo lūkesčius atitinkančių vietų. Mes dar nepavijome Europos, tačiau investicijų į nekilnojamą turtą atsipirkimo horizontas labai toli, todėl ignoruoti kuriant ilgalaikę objekto vertę nereiktų. Kauno natūrali gravitacijos ašis yra Laisvės alėja. Jai nereikia kovoti už būvį. Jei niekas netrukdo, ji auga natūraliai.

Prekybos centrų plėtra neprisirpusios rinkos sąlygomis retai kada reaguoja į žmonių skaičiaus augimą ar mažėjimą. Prekybos centrai užima tik nedidelę dalį visos mažmeninės prekybos, o plėtros rezervas mažiau modernių prekybos formų sąskaita yra labai didelis. Jeigu brandžios rinkos ir gilias prekybos tradicijas turinčiuose miestuose prekybos centrai atsiriekia iki 15% vartojimo, tai Centrinės Europos kraštuose subėgę tarptautiniai statytojai greitai pasiekė 60%. Kaune nežinau, bet palyginimui Vilniuje prekybos centrai užima maždaug 25%, iš kurių paaštrėjusios konkurencijos sąlygomis mažiausiai pusė turėtų ieškoti kitų pastato panaudojimo galimybių.

Būtų smalsu sužinoti kas išrado, kad lankytojams patogiau eiti ratu. Gal nebent zonoje. Efektyviai valdyti paralelines alėjas yra daug sudėtingiau nei vieną. O daugiaaukštės parkavimo aikštelės statomos dėl žemės kainos arba kovojant su žemės trauka, kai reikia lankytojus pakelti aukščiau. Konceptualiai, už miesto erdvi vieno lygio automobilių aikštelė yra ženklus privalumas pries integruotus objektus. Autoriai Chapman Taylor ir Objekt-Entwicklung tokių yra darę ne vieną dešimtį ir supranta funkciją. Ar pasiteisins eksperimentas išoriniai stebėtojai nepamatysime. Tačiau keisti sprendimai mažina vietos efektyvumą ir investuotojų norą užsiimti šiuo verslu ateityje.

Ankstesniuose pranešimuose minėtas ketinimas atidaryti mega dydžio sveikatingumo klubą greičiausiai pralinksmino ne vieną labiau išmanantį šią sritį. Fitneso klubai gyvena iš narysčių, kurios lankytojams apsimoka tik lankantis 2 ir daugiau kartų per savaitę. Tai verta daryti tik gyvenant dešimties minučių kelio spinduliu. Kiek laiko kelionėje turės praleisti sveikuoliai, jei jų reikės daug tūkstančių?

Kad po šešių metų visiško štiliaus naujos prekybinės patalpos graibstomos, nieko nestebina. Trijuose didžiausiuose miestuose dirvonuoja dešimtys geresnių komercija varomoms viešosioms erdvėms tinkamų vietų. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje padidėjusi momentinė paklausa nieko nereiškia. Tačiau žinutė yra „paskubėkite, dar yra laisvų vietų“. O tai jau stebina.

Šalia prekybos centro bus įkurti parkeliai su vaikų žaidimų aikštelėmis, amfiteatru bei lauko prekybos vietomis. Tai jau stipru. Prekybos centras yra dengta dirbtinė gatvė, todėl viena pagrindinių sėkmės taisyklių yra tai, kad viskas prekybos cente yra viduje. Net pagrindinis fasadas. Mėginimas išnešti privalumus lauk gerai skamba nebent spaudos pranešimuose.

Mačiau nemažai perstatymų, tačiau neteko matyti statybvietės be nepatogumų. Dulkei nenurodysi ignoruoti skersvėjo. Yra daug pavyzdžių, kuomet nepatogumai yra paverčiami teigiama emocija ir stebuklo laukimu. Įsitikinimas, kad statybų bendrovė pasirūpins būti nematoma skamba naivokai. Tačiau čia yra vietos kūrybai. Ypač, kai esminė žinia apie platesnę pasiūlą yra nustelbta naujienos apie statybinės organizacijos pasirinkimą.

Galiausiai plėtotojas iš tiesų yra didelė profesionali kompanija. Tačiau dar neparodė aukštojo pilotažo valdant emocinį pirkėjų lojalumą. Nėra pagrindo to tikėtis, nes nepikta konkurencija to nereikalauja. Tačiau pavadinime užprogramuota ambicija stebinti dydžiu labiau tiko, kai buvo kuriamas nacionalinės reikšmės centras prieš 15 metų su unikaliais traukos operatoriais ir tankiu tinkleliu vakaruose išmėgintų renginių. Dabar sėkmė tik paskatins kitų objektų atsiradimą arčiau pirkėjų. Ką reiktų numatyti, norint tapti didžiausiu.

Laurynas Mituzas yra „Path Intelligence“ pardavimų vadovas EMEA regione.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 8

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
08:29
A. Veryga žada valstybines vaistines ligoninėse dar šiemet 8

Sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga žada sudaryti galimybę ligoninių vadovams įsteigti valstybines...

LB: prekybininkai negali imti mokesčio už atsiskaitymus kortelėmis  15

Prekių ir paslaugų teikėjai neturi teisės imti mokesčio iš pirkėjų, atsiskaitančių mokėjimo kortelėmis,...

EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 12

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Tiekimo grandinė: technologijos, į kurias investuoja milžinai Premium

Duomenų analitika daro vis didesnę įtaką tiekimo grandinės procesams ir jau neša naudą kai kuriems jos...

„Švaros broliai“ į naują tunelinę plovyklą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 6

UAB „Švaros broliai“ pradeda naujos tunelinės automobilių plovyklos statybas Vilniuje, Gariūnuose. Tai bus...

Paštas kaimo laiškininkus persodins į automobilius, skelbia konkursus 2

Lietuvos paštas iki 2019 m. I pusmečio planuoja paskelbti kelis viešųjų pirkimų konkursus 640 automobilių...

Transportas
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujam reikalavimui prekybininkams 3

Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą prekybos sektoriuje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo,...

E. Budvilaitis paliko „StrongPoint“ 6

Prekybos technologijų ekspertas Evaldas Budvilaitis, technologijų bendrovės „StrongPoint“ vienas vadovų, po...

„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė ilgamečiai darbuotojai

Nuo sausio 1 d. advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė du nauji partneriai. Jais tapo ilgamečiai...

Daugiausia baudų skyrė už konkurenciją ribojančius susitarimus

Konkurencijos taryba 2018 m. už Konkurencijos ir Reklamos įstatymo pažeidimus skyrė baudų už 780.800 Eur,...

Rinkodara
2019.01.16
Latvijos žiniasklaida: „Čili pica“ tinklo mokestinė skola siekia 327.700 Eur

Picerijų tinklą „Čili pica“ kaimyninėje Latvijoje valdančios bendrovės „Čilija pizza“ mokestinė skola sausio...

„Maxima“ diegia elektronines etiketes, jas turintis „Topo centras“ vardija trūkumus  Premium 10

Neseniai pranešęs apie investicijas į prekių skenavimo įrenginius mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“...

Prie neseniai startavusios advokatų kontoros WINT prisijungė naujas partneris 3

Praėjusių metų pabaigoje susikūrusios advokatų profesinės bendrijos WINT partneriu tapo Pranas Švedas,...

Vilniaus „Akropolio“ atnaujinimo užsakymą gavo „Mitnija“

Pusės Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolio“ ploto atnaujinimą atliks koncernui „,MG Baltic“...

Statyba ir NT
2019.01.15
„Novaturo“ apyvarta pernai išaugo 29% 1

Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus AB „Novaturas“ neaudituota 2018 m. apyvarta Lietuvoje,...

„Lidl“ turi ir naują rinkodaros vadovę, ir naujus partnerius 17

Naująja prekybos tinklo „Lidl“ Rinkodaros departamento vadove tapo Elena Šilovaitė, pastaruosius metus šias...

Rinkodara
2019.01.15
„Mikrovisata“ pakeitė pavadinimą į „Droneda“ 3

Didmeninės prekybos išmaniąja technika UAB „Mikrovisata“, valdanti ir nuosavus buitinės elektronikos prekės...

Technologijos
2019.01.15
Kino teatrus valdanti estų „Apollo“ sudarė sandorį su „Akropolis group“  1

Estijos įmonių grupei „Apollo group“ priklausanti bendrovė „APL Restaurants“ perka 100% „Akropolis group“...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau