Estų žvejai nutraukė sutartis su „Rimi“ ir „Prisma“
Estų žvejybos sąjungos nariai nutraukė bendradarbiavimą su prekybos tinklais Rimi ir Prisma, motyvuodami, jog jų sugautam starkiui taikomas pernelyg didelis antkainis ir nepagrįstai ilgi atsiskaitymo terminai. Perdirbėjai nusiteikę laimikį nukreipti eksportui. Prisma ir Rimi atstovai su kaltinimais nesutinka.
Valduro Noormiagio, Estijos žuvies sąjungos vadovo, teigimu, dauguma jų narių nebedirba su prekybos tinklais, kadangi nesusitarė dėl tolimesnių bendradarbiavimo sąlygų.
Pavyzdžiui, perdirbėjai siūlo parduotuvėms starkio filė po 12 Eur už kilogramą, o parduotuvėse žuvis parduodama už 2830 Eur/kg. Įmonėms tokia kainų politika nesuprantama, rašo err.ee.
Antkainis žuviai pernelyg aukštas. Starkio filė už 2830 Eur vartotojui yra per brangu. Prekybos antkainiuose yra ginčytinų išlaidų, tikina p. Noormiagis.
Be to, pasak jo, prekybos tinklų prekės ženklais pažymėtos prekės dažnai parduodamos pigiau už tas, kurios pažymėtos gamintojų ženklais ir kurios sudėtos ant tos pačios lentynos.
Didcentriai parduoda savo prekės ženklu pažymėtas prekes, kurios paprastai yra pagamintos mūsų gamyklose, tačiau jų kaina euru mažesnė. O mūsų pirkėjas kainai jautrus, aiškina Žvejybos sąjungos vadovas. Jo įsitikinimu, tai nesąžininga.
Galvos skausmą įmonėms kelia ir atsiskaitymas joms žvejybos sezonas trunka ribotą laiką ir apyvartinės lėšos reikalingos greičiau nei prekybos tinklų siūlomas 4560 dienų atsiskaitymas. Kai žuvis realizuojama per 48 valandas, o pinigų tenka laukti iki 60 dienų, tai nepriimtina, tad sąjungos nariai ir atsisako sutarčių.
Joms tampa palankiau produkciją eksportuoti. Pavyzdžiui, stambiausia šprotų gamintoja Maseko didžiąją dalį produkcijos parduoda ne Estijoje, o Japonijoje.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Pramonė
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti