Eksportą stabdo pingantys naftos produktai

Per devynis metų mėnesius eksporto apimtis sumažėjo 2,3%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau atmetus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 2,2%, o lietuviškos kilmės prekių buvo parduota 3,5% daugiau.

Tuo metu Estijoje trijų ketvirčių eksportas, palyginti su tuo pat metu pernai didėjo 2%. Tačiau estai itin džiaugiasi III ketv. rezultatais – eksportas augo 7%. Pasak šalie statistikos biuro, toks ketvirčio šuolis nefiksuotas nuo 2012-ųjų. Latvijoje per 9 mėn. eksporto apimtys krito 1,6%.

Lietuvai – sunkumai euro zonoje

„Vis dėlto, šiais metais kur kas sunkiau sekasi eksportuoti į euro zoną, o Donaldo Trumpo pergalė dar labiau pridėjo neapibrėžtumo pasaulio rinkose. Be to, didžiąją dalį eksporto plėtros palaiko gausus pernykštis derlius, kuris šiais metais yra gerokai mažesnis, todėl jau artimiausiu laiku žemės ūkio sektorius mažiau prisidės prie eksporto plėtros. Tiesa, eksportą gali paveikti ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimas, kuris yra neseniai pasirašytas ir netrukus bus pradėtas įgyvendinti“, – atkreipia dėmesį Nerijus Černiauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.

Statistikos departamento duomenimis, sausio–rugsėjo mėnesiais eksporto sumažėjimą lėmė smuktelėjęs naftos produktų (25%), trąšų (26,5%.), valgomųjų vaisių ir riešutų (49,5%) eksportas. Dėl sumažėjusios kainos naftos produktų eksportas bei žalios naftos importas sumažėjo, nors naftos produktų buvo eksportuota 8,6%, o žalios naftos importuota 5% daugiau.

Pasak p. Černiausko, esama ir vidaus priežasčių, mažinančių eksportą. Pavyzdžiui, Lietuvos chemijos pramonė šiuo metu patiria vidaus sunkumų. Trąšų eksportas per 2016 m. pirmuosius tris ketvirčius sumažėjo, o Lietuvos trąšų eksporto rinkos dalis ES krito. Dalį prastesnių rezultatų, anot jo, lėmė būtinybė atlikti remonto darbus. Tačiau, toliau didėjant konkurencijai trąšų rinkoje ir krintant trąšų kainoms, gali tekti ieškoti ir kitų strategijų.

„Taip pat pasakytina, kad visa apdirbamoji gamyba Lietuvoje auga panašiu tempu kaip ir ES, investicijos auga palyginti lėtai, o tai prastina prekių eksporto galimybes“, – teigia ekonomistas.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 2,1%, be mineralinių produktų – padidėjo 3,5 %.

Eksportas į Rusiją sumenko 3,8%, lietuviškos kilmės prekių – 10,5%. Tam daugiausia įtakos turėjo kritęs mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių, trąšų bei baldų pardavimas Rusijos rinkai.

2016 m. sausio–rugsėjo mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,2%), Latviją (9,9%),Lenkiją (9,2%) ir Vokietiją (7,8%).

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,2%), Jungtines Valstijas (8,5%), Latviją (7,5%), Lenkiją (7,4%), Švediją (6,8%).

Per 9 mėnesius iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (17%), įvairių pramonės dirbinių (12,2%), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (8,9%).