Galimybių yra, bet jos nepanaudojamos
Sparčiai auganti Lietuvos inžinerinė pramonė galėtų dar stipriau padidinti apsukas šio sektoriaus įmonių metiniai pardavimai galėtų išaugti mažiausiai dar 1,5 mlrd. Eur iki 4,6 Eur, tačiau tam reikėtų peržiūrėti ES paramos prioritetus, dalį lėšų nukreipiant įmonių technologiniam atnaujinimui, sutelktesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, sisteminio valdžios požiūrio į ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius.
Tokius lūkesčius VŽ išreiškė Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, UAB Arginta Group vadovas.
Šalies inžinerinė pramonė jau daugiau kaip dešimt metų sparčiai auga, didina pardavimus užsienio rinkose. Pernai asociacijai priklausančių įmonių pardavimai eksporto rinkose sudarė 73% visų pardavimų. Pasak p. Kvietkausko, tai rodo įmonių brandą produkcijos kokybė, kaina, logistikos sprendimai, pristatymo terminai tinka Vakarų rinkoms. Inžinerinių metalo, plastiko ir elektronikos įmonių galimybės didžiulės, tačiau kol kas Lietuva šių galimybių iki galo neišnaudoja, nors tereikia politikų ir valdžios noro.
Lietuvos inžinerinė pramonė nuo ES šalių vidurkio pagal darbo našumą yra atsilikusi maždaug 30%. Išeitis nauji technologiniai įrenginiai: skaičiuojama, kad įmonės, kurios senas stakles pakeitė naujomis, iškart 50% ir daugiau padidino darbo našumą.
Inžinerinės pramonės įmonių atstovai pataria naujai Vyriausybei tęsti nueinančios valdžios pradėtą ketvirtosios pramonės revoliucijos platformos kūrimo darbą. Dirbant tokioje platformoje, būtų išgryninta strategija, kokios priemonės reikalingos siekiant paspartinti pramonės skaitmeninimo procesus. Privalome suprasti ir tai, kad pramonės virsmas Europoje gali tapti didele socialine bomba Lietuvoje. Dėl savo kvalifikacijos labiausiai pažeidžiami žmonės turės būti perkvalifikuojami. Tam reikės didelės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo biržos veiklos transformacijos, mintimis dalijasi p. Kvietkauskas. Į šį procesą aktyviai turėtų įsitraukti Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos.
Asociacijos įmonės norėtų, kad būtų grąžinta pelno mokesčio lengvata investicijoms. Įmonių vadovai tikina, kad tai padėtų atnaujinti technologinę įrangą, nes eksportuotojų pelno marža nėra didelė, o akcininkai paprastai iš įmonių pelno dividendų neima, o grąžina pelną į gamybą.
Apie tokią lengvatą reinvestuojamam pelnui jau senokai šneka visų pramonės šakų atstovai. Ūkio ministerija buvo prasitarusi apie tokią galimybę, tačiau jos vadovų saulė jau leidžiasi, o esminių sprendimų taip ir nėra. Tad šie verslo lūkesčiai užduotis jau naujai Vyriausybei.
Rašyti komentarą